რამაზ ღულაძე - ალერგია
რამაზ ღულაძე - ალერგია
alergia
Tbilisi _ 2011
ramaz RulaZe.
alergia.
mixeil mWedliSvili
ISBN 978-9941-0-3468-8
winasityvaoba
3
noSpisa da pirveli Taobis H1 blokatorebis (mag. pipolfeni)
gamoyeneba asTmis Setevis kupirebisaTvis da infuziuri Tera-
pia (“sisxlis gawmendis mizniT”) da naxSiri _ urtikariisa da
angioSeSupebis marTvisaTvis. yovelive es, bunebrivia, eqimis
informirebulobis naklebobiTaa gamowveuli.
Cvens mier mowodebuli informacia gankuTvnilia rogorc
alergologebis, ise zogadi profilis eqimebis, Terapevtebis,
pediatrebisa da gadaudebeli daxmarebis ganyofolebaSi mo-
muSave eqimebisaTvis.
Cven siamovnebiT miviRebT SeniSvnebsa da survilebs, rom-
lebic SeiZleba mkiTxvels gauCdes am naSromis wakiTxvisas.
ramaz RulaZe.
4
▶ alergiul daavadebaTa ganviTarebis meqanizmi
da mkurnalobis principebi.
alergiis ganviTarebis axali koncefcia _ “higienis hipoTe-
za” da lergiul daavadebaTa prevenciis Tanamedrove meTodebi.
sqema 1.
IgE-s hiper produqciisa da alegiuli procesis ganviTarebis meqa-
nizmi.
5
minirebulia an sxva raime mizeziTaa gamowveuli da gansaz-
Rvrulia IgE-s sinTezis mimarT organizmis imunuri sistemis
saregulacio meqanizmebis darRveviT; kerZod _ Th/Ts Tanafar-
dobis darRveviT da Ts-is raodenobrivi klebis an funqciuri
ukmarisobis xarjze, B-limfocitebis Sesabamisi klonis mier,
IgE-s hiperproduqciiT vlindeba.
SemdegSi gamoirkva, rom IgE-s hiperproduqcia damokidebu-
lia ara imdenad Th/Ts subpopulaciebis disbalansze, aramed
Th1/Th2 Sefardebaze, Th2-is matebis sasargeblod. am proceSi
monawileobas iReben mravali saxis da funqciis citokinebi,
sxvadasxva mediatorebi da ujredebi.
dReisaTvis arsebuli monacemebis Tanaxmad, organizmSi
IgE-s sinTezs aregulirebs ujreduli imunitetis Th1 da Th2
mimarTulebaTa urTierT damokidebuleba. Tu am ori mimar-
Tulebis fiziologiuri proporcia daculia IgE-s Warbi ra-
odenoba ar gamomuSavdeba da dauyovnebeli alergiuli reaq-
cia ar viTardeba. e.w. “alergiul genotipebSi” anu “atopiur”
pirebSi Th pasuxi, organizmSi garkveuli antigenis SeWraze,
xorcieldeba Th2 predominanturi mimarTulebiT. amis gamo,
aseT individebSi, ara alergiuli pirebisagan gansxvavebiT,
mniSvnelovnadaa gaZlierebuli IgE-s produqcia.
organizmSi alergenis SeWris Semdeg, T-limfocitebi Sesa-
bamis signals gadascemeb B-limfocits; iwyeba B-limfocitis
transformacia plazmur ujredad da IgE-s gamomuSaveba.
sinTezirebuli IgE-s nawili cirkulirebs periferiul
sisxlSi. misi uidesi nawili ki fiqsirdeba kanqveSa da lorwo-
van garsebSi ganlagebul foyier ujredebze _ mastocitebze.
mastocitebze dafiqsirebul IgE-s molekulas rCeba 2 Tavisu-
fali fragmenti, romliTac igi Sesabamis, misTvis specifiur,
antigens (alegens) unda SeuerTdes.
Tu es procesi gamowveulia organizmSi konkretuli aler-
genis pirveli SeWriT, maSin alergiuli reaqciis klinikuri
gamovlineba ar xdeba. organizmis imunuri sistema ubralod
ecnoba am alergenis struqturas da emzadeba masTan meored
Sesaxvedrad. xdeba organizmis sensibilizacia. es procesi
daaxloebiT 2 kvira grZeldeba.
organizmSi am alergenis xelmeored SeWris SemTxvevaSi,
ukve Zalian swrafad gamomuSavdeba IgE-s didi raodenoba,
romelic Tavisi, Tavisufali, 2 fragmentiT (Fc-fragmenti)
ierTebs alergens, rasac mastocitebis degranulacia mohyveba
6
da iwyeba alergiuli reaqcia.
alergiuli reaqciis aRweril fazas imunologiuri faza ewo-
deba.
mastocitebze dafiqsirebuli IgE-s molekulasTan alerge-
nis SekavSirebis Semdeg iwyeba rTuli, energodamokidebuli,
biologiuri procesebi, romlebic mastocitebSi ujredis
membranis kalciumis arxebis aqtivaciiT, ujredSi kalciumis
ionebi SesvliT da mastocitebSi arsebuli, bioaqtiuri niv-
Tierebebis Semcveli, granulebis daSliT (degranulaciiT)
mimdinareobs.
mastocitebis degranulacis Semdeg, ujredebidan qsovi-
lebSi gadadis iseTi, biologiurad aqtiuri, nivTierebebi, ro-
gorebicaa histamini, serotonini, prostaglandinebi da lei-
kotrienebi.
alergiuli reqciis aRweril fazas bioqimiuri faza ewodeba.
bioaqtiuri nivTierebebi moqmedeben sisxlZarRvTa kapila-
rebis kedlebze, iwveven maTi ganvladobis gazrdas, ris gamoc
qsovilebSi gadadis plazma da sisxlis formiani elementebi.
xdeba neitrofilebis aqtivacia, proteolizuri fermentebis
gamoyofa da qsovilTa dazianeba. dazianebis keraSi migrireben
eozinofilebi da makrofagebi. viTardeba anTebis klasikuri
morfologiuri suraTi.
yvelaferi es, klinikurad, sxvadasxva formiT vlindeba.
SeiZleba gamoixatos kanisa da lorwovanis SeSupeba, eriTe-
matizacia, qavili, lorwos gaZlierebuli gamoyofa, bron-
qospazmi, wnevis daqveiTeba da sinkopec ki.
Sesabamisad viTardeba sxvadasxva alergiuli nozologia.
alergiuli reaqciis aRweril fazas paTofiziologiuri faza
ewodeba.
rodesac alergiul reaqciaze vlaparakobT, upirobod vgu-
lisxmobT reaqciis specifiurobas. anu organizmSi SeWril,
ucxo antigen (alergen) A-ze, Sesabamisi specifiuribis, A-
antixeulebis gamomuSavebas. alergen-B-ze unda gamomuSavdes
anti-B da a.S.
Tumca arsebobs SemTxvevebi, rodesac alergiuli daavade-
bis klinikuri suraTi araspecifiuri faqtoris gavleniT vi-
Tardeba. anu procesidan amovardnilia reaqciis imunlogiuri
faza. aseT SemTxvevaSi mastocitebis degranulacia xdeba ara
IgE + alergenis mier, aramed sxva, araspeciiuri faqtoris gav-
leniT.
7
aRniSnuli movlenis magaliTia urtikariisa da angioSeSu-
pebis zogierTi forma, romelic SeiZleba iseTi faqtorebiT
iyos gamowveuli, rogorebicaa mag.: opiatebi, fizikuri dat-
virTva, qsovilebze zewola da vibraciac ki. zogierTi sakvebi
produqti, magaliTad marwyvi, zogjer, imunologiuri meqa-
nizmebis gareSec aTavisuflebs mastocitebidan histamins da
iwvevs urtikariis klasikur suras.
aseT reaqciebs fsevdoalergiuli reqciebi ewodeba.
aseve gamoirkva, rom iseTi daavadeba, rogoricaa magaliTad
atopiuri dermatiti, aseve SeiZleba mimdinareobles IgE-sagan
damoukidebeli reaqciiT. anu daavadebas axasiaTebs atopiuri
dermatitis klinikuri gamovlineba, magram laboratoriulad
ver dasturdeba atopiis arseboba. daavadebis am formas ato-
piformuls uwodeben.
Tavisi morfologiiT, energetikiTa da kinetikiT, imunuri
reaqciebi (da masTan erTad alergiuli reaqciebi) klasikurad,
4 tipad iyofa.
I tipis imunuri reaqcia _ es aris dauyovnebeli, hiperer-
giuli, tipis reaqcia, romelic organizmSi antigenis SeWris
Semdeg ramdenime wuTidan ramdenime saaTSi (uxSiresad < 3
saaTze) viTardeba. igi ganpirobebulia IgE antisxeulebiT,
Tumca SeiZleba IgG1 da IgG3 antisxeulebiTac iyos gamowveu-
li. am tipis reaqciis klasikuri magaliTia bronquli asTma,
urtikaria da anafilaqsia. mniSvnelovania am tipis reaqciis
roli atopiuri dermatitis paTogenezSic.
II tipis imunologiuri reaqcia aris e.w. citotoqsiuri rea-
qcia. igi viTardeba ujredis membranaze myarad fiqsirebuli
antigenisa da mis sawinaaRmdegod gamomuSavebuli antisxeulis
urTierTqmedebis Sedegad. aseTi antigeni SeiZleba iyos mag.
medikamenti, virusi, baqteriuli antigeni an TviT ujredis
struqtura da sxva. am tipis reaqciaSi monawile antisxeulebi
warmodgenilia IgG da IgM imunoglobulinebiT. reaqcia mimdi-
nareobs komplementis TanxlebiT da masSi monawileobas iRe-
ben sxvadasxva tipis efeqtoruli ujredebi. am tipis reaqciis
klasikuri magaliTia jgufuri (ABO) an Rh konfliqtiT ga-
mowveuli axalSobilTa hemolizuri daavadeba.
III tipis imunuri reaqcia, imunokompleqsuri tipis reaqciaa
da ganpirobebulia cirkulaciaSi myofi antigen+antisxeulis
kompleqsis qsovilebSi daleqviT da am qsovilTa dazianebiT.
mocirkulire, antigen+antisxeulebis kompleqsis warmoqmna
8
fiziologiur pirobebSic mimdinareobs. maTi eliminacia xde-
ba fagocitozis unaris mqone ujredebis saSualebiT. imunuri
kompleqsebis didi raodenobiT warmoSoba (intensiuri anti-
genuri datvirTva), fagocitozis Seferxeba an komplementis
deficiti, rac Tan axlavs fagocitozs, iwves imunuri kom-
pleqsebis eliminaciis procesis darRvevas da maT Calagebas
kapilaruli sisxlZarRvebis endoTelumSi. Sedegad viTarde-
ba kapilarTa kedlebis ganvladoba da vaskuliti. garda amisa
imunuri kompleqsebi ukavSirdebian leikocitebis membranaze
arsebul imunuglobulinebis receptorebs da iwveven am uj-
redebis degranuklacias. ris Semdegac ujredebSi arsebuli
biologiurad aqtiuri nivTierebebi (histamini, leikotriene-
bi, prostaglandinebi, triftaza da xva) qsovilebSi gadadi-
an da anTebiT reaqcias iwveven. imunuri kompleqsebis SeqmnaSi
monawileoben IgM; IgG da zogjer IgA imunoglobulinebi.
imunokompleqsuri reaqciis klasikuri magaliTia e.w “ar-
tusis fenomeni”, Sratis daavadeba da imunokompleqsuri tipis
glomerulonefriti.
rogorc I, ise II da III tipis imunologiuri reaqciebi, es aris
swrafi tipis, antisxeulebze damokidebuli reaqciebi. magram
Tu I tipis raqcia viTardeba antigenis SeWridan Zalian male _
ramdenime wuiTidan 1 – 2 saTSi, II da III tipis reaqciebis ganviTa-
reba xdeba 3 saaTze met droSi.
IV tipis imunologiuri reaqcia aris Senelebuli (dayov-
nebuli) zemgrZnobelobiTi reaqcia, romelic ganpirobebulia
sensibilizirebuli T-limfocitebiT. am tipis reaqcia viTar-
deba ujredSida infeqciuri agentebis (tipiuria mikobaqte-
ria), virusebis, simsivnuri warmonaqmnebis da transplantan-
tis winaaRmdeg. IV tipis imunologiuri reaqcia (ujreduli
tipis reaqcia) viTardeba organizmSi antigenis SeWridan 24
saaTs Semdeg. tipiuri klinikuri magaliTia tuberkulozi, ris
gamoc am tipis reaqcias tuberkulozur reaqcias uwodeben. am
tipis reaqciis roli aseve mniSvnelovania atopiuri dermati-
tisa da zogierTi sxva saxis egzemis ganviTrebaSi.
bolo xanebSi laparakoben V tipis imunologiuri reaqciis
arsebobis Sesaxeb, sadac SeiniSneba, rogorc ujreduli ise
humoruli imunitetis elementebi.
zogierTi Sexedulebis mixedviT V tipis imunlogiur re-
aqciaSi gulisxmoben ujreduli tipis orfazian reaqcias, ro-
desac reaqciis pirveli fazis damTavrebidan ramdenime dRis
9
Semdeg kvlav mwvaved iwyeba paTologiur simptomTa gamovli-
neba.
yovelive aRniSnulidan unda gamovitanoT daskvna, rom
imunologiuri reaqciebi Tavisi paTomorfologiuri Tavise-
burebis mixedviT iyofa: 1.humorul (I; II da III tipis reaqciebi)
da 2. ujredul (IV tipi) reaqciebad. kinetikisa da gamovlenis
siswrafis mixedviT: 1. dauyovnebeli (I tipis reaqcia). 2. nax-
evrad dauyovnebli (II da III tipis reaqcia) da dayovnebuli (IV
tipis reaqcia).
amasTan, aucilebelia gvaxsovdes, rom humoruli tipis
reaqciebi, miuxedavad imisa, rom mimdinareoben antisxeulebis
saSualebiT, regulirdebian T-maregulirebeli limfocitebis
mier. ase, rom T-sistemis dominanti, imunuri reaqciebis
formirebasa da mimdinareobis Taviseburebaze, yvela SemTx-
vevaSi SenarCunebulia.
10
membranostabilizatorebi xels uSlian mastocitebis de-
granulacias da amiT asusteben alergiis paToqimiur fazas.
leikotrienebis receptorTa blokerebs aqvT antihistamin-
uri preparatebis msgavsi efeqti. mxolod im gansxvavebiT, rom
aferxeben ara histaminis, aramed leikotrienebis zemoqmebas
qsovilebze da aseve aferxebeb daavadebis paTofiziologiur
fazas.
kortikosteroidebi, rogorc universaluri antianTebiTi
da imunodepresoruli saSualebebi, erTi mxriv, xels uSlian
ujreduli imunitetis mier IgE-s produqciis stimulirebas
da meore mxriv aferxeben qsovilebSi anTebiTi reaqciis gan-
viTarebas. anu, isini aferxeben alergiuli reaqciis, rogorc
imunologiur, ise paTofiziologiur fzas.
ukanaskneli 10 wlis ganmavlobaSi Catarebuli farTe masStab-
is kvlevebis Sedegad dagrovda Zalian sayuradRebo monacemebi,
romelmac mkvlevarebs saSualeba misca gamoetanaT Zalze sain-
terso daskvnebi alergiis ganviTarebis meqanizmebis Sesaxeb da
Sesabamisad daesaxaT alergiul daavadebaTa menejmentis axle-
buri perspeqtivebi.
zemoTaRniSnuli kvlebis dawyebas safuZvlad daedo is
aRiarebuli faqti, rom bolo 30 _ 40 wlis manZilze aler-
giul daavadebaTa gavrceleba mTel msoflioSi ramdenjerme
gaizarda.
aRniSnuli faqti bevrad ufro mkafiod dafiqsirda ekono-
miurad da kulturulad dawinaurebul qveynebSi, regionebSi
da calkeul ojaxebSic ki, vidre mesame samyaros qveynebSi da
ekonomiuri problemebis mqone, dabali kulturis ojaxebSi.
es movlena ar SeiZleba kavSirSi yofiliyo genetikur cvli-
lebebTan, radgan aseTi movlena ver Semoifargleboda mxo-
lod ekonomikurad dawinaurebuli qveynebiT. alergiis mateba
ar ukavSirdeboda haeris dabinZurebasac, radgan mkveTrad iyo
gamoxatuli swored iq, sadac samrewvelo narCenebis prob-
leba ufro kargad iyo mogvarebuli, vidre alergiis dabali
gavrcelebis zonebSi.
amitom daiwyo garemos kompleqsuri Seswavla, rogorc eko-
nomikuri, ise socialuri elementebis gaTvaliswinebiT. Sedar-
da dasavleTis ganviTarebuli qveynebis da e.w. mesame samyaros
qveynebis mosaxleobis SeswavliT miRebuli monacemebi. Semdeg,
amas daemata aRmosavleTis ganviTarebuli qveynebis (iaponia,
simgapuri, taivani) monacemebi, ramac kidev ufro damajerebe-
11
li gaxada miRebuli Sedegebi.
kvleva mimdinareobda didi xnis ganmavobaSi da erTdrou-
lad, didi sivrcis geografiul garemoSi.
kvlevis monacemebi mocemulia 1 cxrilSi.
cxrili 1.
alergiis gavrcelebis garemo
sqema 1.
alergiis maRali
done
alergiis dabali
done
12
anu, civilizaciis yvela damsaxureba: qalaqSi cxoveba, kargi
sanitaruli pirobebi, ekonomokuri keTildReoba, orofekaluri
infeqciebisa da helminTebisagan gaTavisufleba, cxovelebTan
kontaqtis ar arseboba da mcirewevriani ojaxebis arseboba, an-
tibiotikebis moxmarebis SesaZlebloba _ pirdapir proporci-
ulad asocirdeboda alergiis maRal donesTan.
aRniSnuli kvlevebi, ZiriTadad, atarebdnen epidemiolo-
giur xasiaTs. isini, Zalian did masalaze dayrdnobiT, ax-
dendnen faqtebis konstantacias mniSvnelovan geografiul
sivrceSi. magram es iyo mxolod faqtebis konstantacia da mas
aucileblad esaWiroeboda damajerebeli, laboratoriul kv-
levebze dafuZnebuli, axsna.
aseTi kvlevebiT gamoirkva rom IgE-s produqciis Tavise-
bureba damokidebulia imunur sistemaSi Th1/Th2 mdgomareo-
baze.
dadginda, rom adamianis nayofSi gamoxatulia Th2 pre-
dominanturi pasuxi, rac aseve rCeba dabadebis momentisaT-
vis. sicocxlis pirveli 18 Tvis ganmavlobaSi xdeba Th1-mimar-
Tulebis momwifeba da am procesSi Zalian didi mniSvneloba
aqvs nawlavTa mikrofloris mdgomareobas.
nawlavTa fiziologiuri mikroflora astimulirebs Th1
mimarTulebis momwifebas da es procesi miT ufro aqtiuria,
rac ufro efeqturia es stimuli. yvelaferi, rac xels uSlis
18 Tvemde asakis bavSvis nawlavTa mikrofloris fiziologi-
uri mdgomareobis (raodenoba, urTierT Sefardeba, funqcia)
SenarCunebas, aseve uSis xels Th1 imunuri pasuxis momwifebas
da ara alergiuli fenotipis pirovnebis Camoyalibebas. aseTi
faqtorebi SeiZleba iyos bunebrivi kvebis naadrevi Sewyveta,
saerTod araswori kveba da rac mTavaria antibiotikebis xSiri
da xangrZlivi gamoyeneba.
anu, sicocxlis pirveli 2 wlis periodSi antibiotikebis
xSiri gamoyeneba, xels uSlis Th1 imunuri pasuxis momwifebas
da aZlierebs Th2 mimarTulebas. yalibdeba e.w. alergiuli feno-
tipi.
da marTlac mravali dakvirvebiTaa dadasturebuli, rom
antibiotikebi da gansakuTrebiT, sicocxlis pirveli 2 wlis
periodSi miRebuli antibiotikebi, (gansakuTrebiT cefalo-
sporinebi) iwveven nawlavTa mikrofloris gamofitvas, mikro-
buli balansis darRvevas da aferxeben Th1 imunuri pasuxis
ganviTarebis SesaZleblobas, rac Tavis mxriv “alergiuli
13
fenotipis” Camoyalibebis da SemdgomSi alergiul daavadebaTa
ganviTarebis mizezi xdeba.
es monacemebi gasagebs xdis im faqts, rom alergiuli daa-
vadebebi upiratesad gavrcelebulia ekonomiurad dawinaure-
bul sazogadoebaSi, romelsac saSualeba aqvs moixmaros kargi
xarisxis da farTo speqtris Zvirad Rirebuli antibiotiki.
Th1 imunuri pasuxis momwifebisaTvis aseve didi mniSvnelo-
ba aqvs organizmis kontaqts orofekalur infeqciebTan, atip-
iur mikobaqteriebTan da helminTebTan.
orofekaluri infeqciebis (A-hepatiti, salmonela, Sisto-
somozi da sxva) gamomwvevi agentebi gamohyofen endotoqsins
_ lipopolisaqarids (LPS), romelic pirdapir astimulirebs
Th1 mimarTulebis imunuri pasuxis momwifebas.
mravali gamokvleviTaa dadasturebuli, rom mavSvebi, rom-
lebmac, 2 wlamde asakSi ramdenjerme gadaitanes orofekal-
uri infeqciebi, naklebad iyvnen midrekilni alergiuli daa-
vadebebis ganviTarebisaken momdevno asakSi, vidre maTi Tana-
tolebi, romelTac 2 wlamde asakSi orofelakuri infeqciebi
ar gadautaniaT.
igive SeiZleba iTqvas mikobaqteriebze, romelTaganac
yvelaze sayuradReboa niadagSi arsebuli atipiuri miko-
baqteriebi. amitom bavSvebs, romelTac 2 wlamde asakSi xSi-
rada aqvT kontaqti niadagTan (TamaSoben miwaSi), momdevno
asakSi naklebad unviTardebaT alergiuli daavadebebi, vidre
im bavSvebs, romelTac ara aqvT niadagTan kontaqti.
albaT calke saubris Temaa helminTebisa da alergiis urTi-
erT damokidebuleba. am sakiTxis irgvliv mravali publika-
cia arsebobs, Tumca aRniSnul urTierTobaTa bevri aspeqti
gaurkvevelia;
is, rom organizmis helminTebiT invaziasa da alergiis
klinikur gamovlinebas Soris ukuproporciuli damokideb-
uleba arsebobs, mravali publikaciiT dasturdeba. Zalian
saintereso faqtia, rom indoCineTis zogierT qveyanaSi, sadac
mosaxleobis helminTebiT invaziis done praqtilulad 100%-
ia, aseve praqtikulad ar fiqsirdeba alergiuli daavadeebi.
am movlenis arsi bolomde garkveuli ar aris. fiqroben, rom
saqme unda gvqondes helmimTebis mimarT IgE-s damokideb-
ulebis TaviseburebasTan:
serTod miaCniaT, rom IgE filogenezurad Seiqmna swored
helminTebTan sabrZolvelad. marTlac, cnobilia, rom
14
helminTizaciis procesi IgE-s hiperproduqciiT mimdi-
nareobs. im dros, rodesac adamianTa dainficireba helmi-
nTebiT praqtikulad mTel mosaxleobas moicavda, alergiuli
daavadebebis gamovlineba an ar xdeboda an xdeboda
minimaluri sixSiriT. imis Semdeg, rac gaumjobesda adamianTa
cxovrebis higienuri pirobebi da helminTizaciis sixSire
mkveTrad Semcirda, IgE-m dakarga Tavis funqcia, moxda misi
dezorientacia da daiwyo alergiuli procesebis ganviTareba.
amitom, iq, sadac IgE-m SeinarCuna Tavisi filogenezurad
gansazRvruli funqcia, alergiuli daavadebebis gamovlineba
ar xdeba.
Tumca am mxrivac yvelaferi garkveuli ar aris da upi-
ratesad miCneulia, rom helminTebiT masiuri dainficireba
asustebs alergiis ganviTarebis risks. maSin, roca Sedarebis
msubuqi dainficireba SeiZleba piriqiT, alergiis ganviTa-
rebis mizezic gaxdes.
es Teoria mTlianad dadasturebuli ar aris da arsebobs
rogorc misi sasargeblo, ise sawinaaRmdego argumentebi.
kidev erTi faqtori, romelsac sicocxlis pirveli 2 wlis
ganmavlobaSi SeuZlia stimuli misces Th1 mimarTulebis
imunuri pasuxis momwifebas, aris xangrZlivi kontaqti msxvil-
fexa rqian pirutyvTan (fermebSi mcxovrebi bavSvebi).
rogorc gamoirkva, msxvilfexa rqiani pirutyvis qertli
Seicavs cilovan nivTierebas, romelic astimulirebs Th1
mimarTulebis imunuri pasuxis momwifebas.
bolo xanebSi gamoqveynda Sromebi, romlebic miuTiTeben
ZaRlTan da katasTan adreuli kontaqtis dadebiT mniSvnelo-
baze alergiis prevenciisaTvis. magram es monacemebi asaxulia
erTeul publikaciebSi da naklebad sarwmunoa.
rac Seexeba soflis mravalwevrian ojaxebSi alergiis nak-
lebad gavrcelebis faqts, is ukavSirdeba amgvar ojaxebSi in-
feqciuri daavadebebis (rogorc orofekaluri, ise respira-
toruli) gavrcelebis maRal dones.
2 wlamde asaSi, respiratoruli virusuli infeqciebis maRal
sixSiresa da Semdgom wlebSi alergiis ganviTarebas Soris ka-
vSiris Sesaxeb monacemebi, xSirad, urTierT sawinaaRmdegoa.
avtorTa erTi jgufi miiCnevs, rom 2 wlamde gadatanili xSiri
respiratoruli infeqciebi asTmis ganviTarebis winapirobaa.
sxvebi ki fiqroben, rom es mdgomareoba alergiis prevencias
uwyobs xels.
15
aRniSnuli monacemebis safuZvelze Seiqmna alergiis ganvi-
Tarebisa da bolo wlebSi misi mniSvnelovani matebis axsnisaken
mimarTuli hipoTeza, romelsac “higienis hipoTeza” ewodeba.
dReisaTvis, am hipoTezaSi Camoyalibebuli Sexedulebebi
ase gamoiyureba:
• alergiul da infeqciur daavadebaTa gavrcelebas Soris
arsebobs ukuproporciuli damokidebuleba.
• sicocxlis pirveli 2 wlis periodSi gadatanili nawla-
vuri infeqciebi amcireben alergiis ganviTarebis SesaZ-
leblobas sicocxlis momdevno etapze.
• “alergiuli” da “ara alergiuli fenotipis” formireba
damokidebulia sicocxlis pirveli 2 wlis ganmavlobaSi
Th ujredebis deviacis (Th1/Th) tipze.
• sicocxlis pirveli 2 wlis periodSi, garegani stimuli-
rebis saSualebiT, SesaZlebelia Th1 an Th2 mimarTule-
baTa momwifebis regulireba.
16
dainficirebas.
2002 – 2003 ww.-dan, literaturaSi gamoCnda monacemebi
probiotikebis mier Th1 imunuri pasuxis aqtivaciis SesaZle-
blobis Sesaxeb. dReisaTvis, ara erT mkvlevars miaCnia, rom
aseTi aqtivacia SesaZlebelia da mas klinikuri mniSvnelobac
gaaCnia.
am mxriv, gansakuTrebiT sayuredReboa laqtobaqteriebis
Semcveli kulturebi, romelTa gamoyenebis Semdegac, “atopi-
uri mSoblebis” axalSobolebSi, sxva da sxva Sromis mixedviT,
2 jer Semcirda atopiuri dermatitis gamovlenis SesaZle-
bloba. preparatis gamoyeneba orsulobis mesame trimestris
mTeli periodis ganmavlobaSi, aseve mniSvnelovnad amcirebda
“atopiuri dedebis” axalSobilebSi alergiis gamovlenis Sanss.
dakvirvebebi am mimarTulebiT grZeldeba.
aseve qveyndeba monacemebi seriuli BCG vaqcinaciis Sesa-
Zlo antialergiul efeqtze. Tumca es monacemebi naklebad
sarwmunoa da maTi praqtikuli gamoyenebis SesaZlebloba, jer-
jerobiT, saeWvoa.
17
dauyovnebeli alergiuli reaqcia.
dauyovnebeli tipis alergiuli reaqcia xorcieldeba mas-
tocitebis degranulaciis Sedegad. histamini da trift-
aza, romelic organizmSi alergenis SeWridan daaxloebiT 5
wuTSi Tavisufldeba mastocitebidan, arian am reaqciis mniS-
vnelovani, magram ara erTad-erTi, mediatorebi. reaqcia gan-
viTarebis piks aRwevs daaxloebiT 30 wuTSi. am tipis reaq-
ciaSi, histaminTan erTad, didi mniSvneloba aqvs neiro-regu-
latorul meqanizmebsac.
18
6. unda tardebodes pozitiuri da negatiuri kontroli.
7. testi unda tardebodes jansaR kanze.
8. pacienti Semowmebuli unda iyos dermografizmze.
garkveuli unda iyos, ra medikamentebs iRebs pacienti da
9.
rodis miiRo bolo doza.
10. daafiqsireT kanis reaqcia testirebis Seabamis droSi.
19
gansakuTrebiT xazgasasmelia, rom prik-testi minimalurad
Seicavs sistemuri reaqciis ganviTarebis risks da isic arako-
merciuli alergenebis gamoyenebis SemTxvevaSi. erT-erTi mo-
nacemebiT, aseTi garTulebis sixSire meryeobs 0,26% _ 0,52%-s
Soris.
intradermaluri testi.
intradermaluri testis klasikuri magaliTia mantus sinji,
rodesac kanSi SehyavT tuberkulinis xsnari. procedura tar-
deba insulinis Spricis gamoyenebiT (kanis travmis Tavidan ac-
ilebis mizniT) kanis saR ubanSi SehyavT 0,05 _ 0,1 ml odenobis
(Cveulebriv _ 0,1 ml.) alergenis standartuli xsnari. ineqciis
adgilze unda gaCndes mcire zomis (2 _ 4 mm diametris ) amo-
burcva. ineqciamde Spricidan unda gamoidevnos haeri, radgan
haeris moxvedram kanSi, SeiZleba gamoiwvios amoburcva aler-
genis xsnaris kanSi moxvedris gareSec, rac saboloo jamSi
cru_uaryofiTi reaqciis mizezi xdeba.
20
0,02% _ 1,4%-Si. aRwerilia fataluri SemTxvevebi.
intradermaluri testi SeiZleba Caataros eqTanma, magram
aucileblad eqimis TandaswrebiT. dakvirvebis periodi Seadgens
20 wuTs da am periodis ganmavlobaSi pacienti aucileblad unda
imyofebodes eqimis ofisSi. gansakuTrebuli yuradReba unda mi-
eqces atopiur pacientes da pirebs, rimlebic b-blokerebs iRe-
ben, radgan es kontingenti gansakuTrebis midrekilia sistemuri
reaqciis ganviTarebisakn.
am mxris ufro usafrTxoa prik-testi. sistemuri reaqciis Ta-
vidan acilebis mizniT, zogierT riskis jgufSi Semaval pacents,
meore zemo kiduris mxris midamoSi, winaswar ukeTdeba 1:1000 gan-
zavebis epinefrinis adeqvaturi doza.
cxrili 2
intradermaluri da prik-testis Sedareba.
intradermaluri
prik-testi
testi
simartive +++ ++
Sedegis gamovlenis siswrafe. ++++ ++
21
TxvevebSi, kvlevis momdevno etapze, saWirod miiCneven intra-
dermluri testis Catarebas. aseT SemTxvevaSi upiratesobas ani-
Weben intradermalurad alergenis 1:1000 _ 1:100 da Semdeg sruli
koncentraciis Seyvanas.
22
pozitiur testad Sefasdes da Sesabamisi IgE antisxeulebis
arsebobas adasturebdes. zogierTi avtoris mosazrebiT, sus-
tad gamoxatuli dadebiTi reaqcia, ver gamodgeba klinikurad
sayuradRebo atopiuri procesis sadiagnostikod. prik-testis
SemTxvevaSi, Cveulebriv, dadebiTad Tvlian reaqcias, Tu anTe-
biTi cvlilebis diametri 3 mm-ze (7 mm kvadrati) ufro metia,
xolo eriTema vrceldeba > 10 mm diametrze.
arsebobs Sefasebebis sxva meTodebic, magram zemoT aRweri-
li meTodi, Tavisi simartivis gamo, yvelaze xSirad gamoiyeneba
klinikur praqtikaSi.
23
pacientis asaki.
sinji SeiZleba Catardes yvela asakSi. gasaTvaliswinebe-
lia is garemoeba, rom Cvilobis periodSi, sinjiT gamowveuli
eriTema vrceldeba ufro farTo areze, vidre Semdgom asakSi,
xolo induracia aris SedarebiT mcire zomis.
sezonis mniSvneloba.
kanis alergiuli sinjis sezonuri cvalebadoba dakavSire-
bulia IgE-s sinTezis intensivobasTan sxvadasxva sezonSi. mag.
es procesi gansakuTrebiT intensiuria mcenareTa yvavilobis
sezonSi da Sesabamisad, am periodSi, kanis sinji ufro intensi-
urad vlindeba. am SemTxvevaSi, garTulebis riskic metia.
paTologiuri mdgomareobebi.
miaCniaT, rom egzema aqveiTebs kanis mgrZnobelobas his-
taminze da Sesabamisad, kanis testis gamovlenis intensiuroba
SeiZleba Semcirdes. Tumca sarwmuno monacemebi amis Sesaxeb ar
arsebobs. stresi, videoTamaSebi an mobiuri telefonis inten-
siuri gamoyeneba aZlierebs kanis reaqciis intensivobas. re-
gularul hemodializze myof da simsivniT daavadebul paci-
entebSi, kanis alergiuli testis intensivoba daqveiTebulia.
24
kanis alergiuli sinjebis interpreacia sxvadasxva
situaciaSi.
kanis pozitiuri alergiuli testebi im populaciaSi, sadac
alergiuli daavadeba klinikurad araa gamoxatuli.
dadebiTi alergiuli sinjis arseboba ar adasturebs al-
ergiuli daavadebis arsebobas, aramed gviCvenebs organizmis
sensibilizaciis faqts. 8%_30%-Si, kanis dadebiTi alergiu-
li testi araa korelaciaSi daavadebis arsebobasTan. Tumca am
dros ra Tqma unda, raime alergiuli daavadebis gamovlenis
riski gacilebiT metia, vidre negatiuri testis arsebobis Sem-
TxvevaSi. dadgenilia, rom sensibilizirebul, asimptomatur
pirebSi, 30% _ 60%-Si, mogvianebiT, adgili aqvs alergiuli
paTologiis klinikur gamovlinebas.
25
saeWvo SemTxvevebSi, rodesac prik-testi uaryofiTia da
klinikuri monacemebi miuTiTeben pirovnebis sensibilizaciis
maRal albaTobaze, damatebiT tardeba kanSida testi, rac
ukeT avlens dabali sensibilizaciis arsebobas. garda amisa Se-
saZleblobas iZleva davadginoT IgG-antisxeulebis arsebobac
(prik-testi ver adgens IgG antisxeulebiT sensibilizacias).
26
dides araspecifiur cvlilebebs, proteinebis gamomuSa-
vebis procesis an metabolizmis cvlasTan dakavSirebiT.
4. saerTi IgE-s donis cvlileba organizmSi SeiZleba dakav-
Sirebuli iyos imunuri sistemis funqcionirebisa da reg-
ulirebis TaviseburebebTan.
5. zogierTi daavadeba SeiZleba pirdapir iwvevdes IgE-s
produqciis stimulirebas.
6. zogierTi daavadebis ganviTareba SeiZleba pirdapir iyos
dakavSirebuli specifiuri IgE-s produqciaze, romelic
garkveuli antigenebis winaaRmdeg aris mimarTuli.
27
IgE da alergiuli daavadebebi.
mravali SromebiT dasturdeba, rom alergiuli daavadebis
mqone pirebSi, ara alergiul pirebTan SedarebiT, maRalia
sisxlis Sratis saerTo da specifiuri IgE-s done. da amisda
miuxedavad, saerTo IgE-s sadiagnostiko Rirebuleba Sez-
Rudulia.
yvela monacemi, romelic alergiul da ara alergiul pirTa
sisxlis SratSi totaluri (saerTo) IgE-s donis kvlevas exeba,
miuTiTebs, rom es maCvenebeli ufro xSiradaa maRali aler-
giul, vidre ara alergiul pirebSi. Tumca, calkeul, konkre-
tul, SemTxvevaSi, igi SeiZleba ufro maRali iyos im pirSi,
romelsac ar aReniSneba alergiuli daavadeba, vidre am tipis
daavadebis mqone individSi. amitom sisxlis SratSi IgE-s maRali
done, sxva maCveneblebisagad damoukideblad, ar aris alergiis
diagnozisa da miT umetes, konkretuli alergiuli nozologiis
arsebobis maCvenebeli.
sisxlis SratSi pecifiuri IgE-s arseboba gviCvenebs or-
ganizmis sensibilizaciis arsebobas konkretuli alergenis
mimarT. magram ar adasturebs am alergenis mimarT sensibili-
zaciasa da konkretuli alergiuli daavadebis mizez-Sedego-
briv kavSirs.
cnobilia, rom sisxlis Sratis saerTo IgE SeiZleba gansa-
kuTrebiT maRali iyos ara alergiuli daavadebebisa da aseve
ara alergiuli bunebis sxvadasxva mizezis zemoqmedebis Sede-
gadac.
cxrili 3.
mdgomareobebi, romlebic asocirebulia IgE-s gansakuTrebis maRal
donesTan.
1 alergiuli bronqopulmonaluri mikozi
2 alergiuli fungaluri sinusiti
3 atopiuri dermatiti
4 Sidsi
5 hiper IgE (Buckley-s) sindromi
6 IgE mieloma
7 Kimura-s daavadeba
8 limfoma
9 Netherton-is sindromi
10 sistemuri parazitozi
11 tuberkulozi
28
IgE da asTmis ganviTarebis riski.
mravali SromiT dasturdeba, rom asimptomur adamianTa po-
pulaciis im jgufSi, sadac maRalia sisxlis Sratis saerTo
IgE-s koncentracia, maRalia SemdgomSi alergiul daavadebaTa
da maT Soris bronquli asTmis gamovlenis Sansi. amasTan, mi-
uTiTeben, rom kavSiri asimptomur pirTa sisxlis SratSi IgE-s
maRal donesa da SemdegSi asTmis ganviTarebas Soris ufro
maRalia, vidre kanis pozitiur testebsa da asTmis ganviTare-
bis albaTobas Soris. rinitis SemTxvevaSi ki saqme piriqiTaa
da kanis pozitiuri testebi ufro metadaa momavalSi rinitis
ganviTarebis prognozirebis maCvenebeli, vidre sixlis Sratis
maRali, saerTo IgE.
sisxlis SratSi saerTo IgE-sa da daavadebis klinikuri ga-
movlinebis simZafres Soris gansakuTrebiT TvalsaCino kavSi-
ri arsebobs alergiuli bronqo-pulmonaluri aspergileozis
dros. amis gamo, sisxlis SratSi IgE-s maRali done am daavade-
bis laboratoriuli diagnostikis kargi saSualebaa.
arsebobs monacemebi, romlebic adastureben rom, sisxlis
SratSi saerTo IgE-s maRali done, pirdapir proporciul da-
mokidebulebaSia xandazmul asakSi filtvis funqciis daqvei-
TebasTan.
29
bavSvebsa da mozrdilebSi da Zalian dabalia Cvil bavSvTa
asakSi, ris gamoc maTi aRmoCena am jgufSi problemuria.
IgE mniSvnelovnad imatebs, roca adamiani mcenareuli
mtvris garemoSia. IgE-s koncentracia mniSvnelovan matebas
iwyebs mcenareTa yvavilobis sezonis dawyebidan 4 kviris Sem-
deg, ris Semdegac TandaTanobiT mcirdeba momaval sezonamde.
adamianis organizmSi IgE-s koncentracia, zogjer, aseve izr-
deba mweris kbenis Semdegac.
rogorc bavSebSi, ise mozrdilebSi Catarebuli kvlevebiT
dadasturebulia, rom xSir SemTxvevaSi, sruliad asimptomur
pirebSic ki, alergiuli sinjebi (rogorc in vitro ise in vivo )
pozitiuria.
klinikis pirobebSi Zalian xSirad dgeba sakiTxi imis Sesa-
xeb, Tu ra meTodi unda gamoviyenoT alergiul daavadebaTa
sadiagnostikod da konkretuli alergenis mimarT organizmis
sensibilizaciis gamovlenis mizniT.
am mizniT gamoiyeneba ori meTodi:
1. kvleva in vitro (saerTo da specifiuri IgE-s kvleva sisx-
lis SratSi).
2. kvleva in vivo (kanis alergiuli testi).
TviToeul am meTods gaaCnia Tavisi pozitiuri da negatiu-
ri mxareebi, romelic unda gaiTvaliswinos eqimma kvlevis yvela
konkretul SemTxvevaSi. Tumca klinikis pirobebSi, uxSiresad,
upiratesoba kanis „prik-tests“ eniWeba.
cxrili 4.
sisxlis SratSi IgE-s testirebisa da kanis alergiuli sinjis Tavi-
seburebaTa Sedareba.
IgE-s kvleva
1 ar aris alergiuli reaqciis riski
2 mis Sedegze ar moqmedeben miRebuli medikamentebi
3 ara aqvs mniSvneloba kanis mdgomareobas
4 ar qmnis pacientisTvis diskomforts
5 mosaxerxebelia dokumentirebuli kontrolisaTvis
kanis testebi
1 xasiaTdeba maRali sensitiurobiT
2 iZleva alergenTa farTo speqtris kvlevis saSualebas
3 Sedegis Sefaseba xdeba swrafad
4 aris SedarebiT iafi
30
rogorc wesi, klinikis pirobebSi, upiratesoba eniWeba kanis
alergiul sinjebs.
31
7 respiratoruli virusuli infeqcia
8 adamianis imunodeficitis I tipis virus-infeqcia
9 yivanaxvela
kanis daavadebebi
1 budobrivi alopecia
2 bulozuri pemfigoidi
3 streptokokuli kvanZovani eriTema
sxva daavadebebi
1 nefrozuli sindromi
2 medikamentozuri intersticiuli nefriti
3 RviZlis daavadebebi
4 kistofibrozi
5 Kawasaki-s daavadeba
6 Cvil bavSvTa kvanZovani periarteriti
7 filtvis pirveladi hemosiderozi
8 Guillman-Barre-s sindromi
9 damwvroba
10 revmatoiduli arTriti
11 Zvlis tvinis transplantacia
12 sigaretis weva
13 alkoholizmi
neoplastiuri daavadebebi
1 Hodgkins-is daavadeba
2 IgE mieloma
3 bronqebis karcinoma
imunodeficitebi
1 Wiskott-Aldrich-is sindromi
2 Job-is (hiper IgE ) sindromi
3 Timusis hipoplazia (DiGeorge-s sindromi)
ujreduli inunodeficiti agamaglobulinemiiT
4
(Nezelof-is sindromi)
5 IgA-s seleqciuri deficiti
medikamentebis zemoqmedeba
32
1 Enfuvirtide
2 Pholcodine
IgE-s dabali done
IgE-s ojaxuri deficiti da rekurentuli sino-
1
pulmonaluri infeqciebi
adamianis T-limfotropuli I tipis virusuli in-
2
feqciebi
3 pirveladi biliaruli cirozi
33
safuarebi da sxva fungaluri infeqciebi
sxvadaxva kvlevebiT dasturdeba, rom safuarisa da sxva-
dasxva fungaluri agentebis mimarT SesaZlebelia specifiueri
IgE antisxeulebis gamomuSaveba. atopiuri dermatitiT daava-
debul pacientebSi nanaxia candida albicans-is sawinaaRmdego
IgE antisxeulebis sakmaod maRali done. aseve, atopiuri der-
matiTiT daavadebul pirebSi, romelTac aReniSnebodaT Tavis,
saxisa da kisris aris dazianeba, nanaxia safuaris Pitirosporum
ovale-s sawinaaRmdego IgE antisxeulebi.
34
▶ asTma
asTma aris qronikuli avadobisa da sikvdilobis erT-erTi
xSiri mizezi mTel msoflioSi. amasTan, misi gavrcelebis six-
Sirem, bolo 20 wlis ganmavlobaSi, mniSvnelovnad moimata, rac
gansakuTrebiT SesamCnevia bavSvTa kontingentSi. asTmis sixSi-
ris mateba aRiniSneba praqtikulad mTel msoflioSi, Tumca es
movlena gansakuTrebiT intensiuria ekonomikurad da kultu-
rulad dawinaurebul qveynebSi.
definicia.
asTma aris daavadeba, romelic xasiaTdeba am paTologiisT-
vis specifiuri klinikuri, fiziologiuri da paTologiuri
TaviseburebebiT. klinikur monacemebSi dominantobs eqspira-
ciis perioduli gaZneleba, romelic uxSiresad gamoxatulia
RamiT da romelsac, aseve xSirad axlavs Tan mSrali xvela.
fizikaluri monacemebidan yvelaze xSiria eqspiraciuli viz-
ingi.
daavadebis umTavresi fiziologiuri niSania bronqebis
(wvrili da saSualo kalibris bronqebis) epizoduri obstruq-
cia, rasac Tan axlavs eqspiraciis SezRudva. dominanturi pa-
Tologiuri niSania sasunTqi gzebis qsovilebis anTeba, ro-
melic zogjer struqturul cvlilebebTanaa asocirebuli.
“asTma aris sasunTqi gzebis qronikuli anTebiTi daavadeba,
romlis ganviTarebaSic mravali ujredi da ujreduli media-
tori iRebs monawileobas. qronikuli anTebis procesi asocire-
bulia sasunTqi gzebis hiperreaqtiulobasTan, rac iwvevs vizin-
gis, qoSinis, gulmkerdis SeboWilobis da xvelis rekurentuli
epizodebis ganviTarebas upiratesad RamiT an gamTeniisas. bron-
qebis variabeluri obstruqcia uxSiesad spontanurad Seqceva-
dia an ixsneba samkurnalo saSualebebis gamoyenebis Sedegad”.
35
ciaSi, asTmis gavrcelebis sixSire meryeobs 1% dan 18%-amde.
jan.dacvis saerTaSoriso organizaciis monacemebiT, mTel
msoflioSi, yovelwliurad, asTmisagan iRupeba 250000 adami-
ani.
garemo faqtorebi.
alergenebi:
• “oTaxis alergenebi” oTaxis tkipebi, cxovelebi (ZaRli,
kata, Tagvebi), tarakanebis alergenebi, sxvadasxva tipis
soko (maT Soris safuaris tipis).
• “oTaxis gareT arsebuli alergenebi”: mtveri
(gansakuTrebiT mcenaris mtveri), sxvadasxva tipis
soko.
infeqciuri agentebi (upiratesad virusebi).
okupaciuri xasiaTis (upiratesad saqmianobasTan
36
dakavSirebuli) masensibilizirebeli faqtorebi.
Tambaqos moxmareba:
• pasiuri mweveloba.
• aqtiuri mweveloba.
haeris dabinZureba saxlSi an saxlis gareT.
kvebis xasiaTi.
37
mis ganviTarebasTanac ki. meore mxriv ki arsebobs monacemebi,
romlebic miuTiTeben, rom adreul asakSi gadatanili viru-
suli infeqciebi, SemdgomSi atopiis ganviTarebas (da asTmis
gaviTarebas) aferxeben.
daaxloebiT 300 dasaxelebis nivTiereba asocirdeba oku-
paciuri asTmis ganviTarebis riskTan. rogorc wesi, aseT niv-
TierebebTan urTierToba dakavSirebulia pirovnebis samsax-
uris specifikasTan. okupaciuri asTma ZiriTadad damaxasiaTe-
belia mozrdili asakis mosaxleobisaTvis. mozrdili, dasaqme-
buli, asTmiT daavadebuli 10 piridan, 1-s okupaciuri asTma
aReniSneba. okupaciuri asTmis SemTxvevebi gansakuTrebiT xSi-
ria maRalganviTarebul industrial qveynebSi.
okupaciuri asTmis prevenciisa da mkurnalobis saukeTeso
meTodi, aRniSnuli okupaciuri faqtorebis eliminaciaa.
Tambaqos mweveloba (aqtiuri an pasiuri) asocirebulia
adreul asakSi recidiuli vizingis ganviTarebasTan, filt-
vis funqciis daqveiTebasTan, asTmis mZime formebis Camoya-
libebasTan, sistemuri da sainhalacio kortikosteroidebiT
mkurnalobis efeqtis SesustebasTan da asTmis kontrolis
procesis garTulebasTan.
saxlSi an saxlis gareT haeris dabinZurebis kavSiri asTmis
ganviTarebasTan sakamaToa. damtkicebulia, rom dabinZurebu-
li haeris garemoSi cxovreba iwvevs filtvis funqciis dar-
Rvevas. Tumca ramdenad iwvevs es mdgomareoba asTmis ganviTa-
rebas _ cnobili araa.
kvebis Taviseburebis kavSiri asTmasTan bolomde garkveuli
araa. Tumca cnobilia, rom xelovnur kvebaze myof CvilebSi
gacilebiT xSiria recidiuli vizingebi, vidre bunebriv kve-
baze myof bavSvebSi.
38
uamravi kvlevebi arsebobs, es procesi, dReisaTis, mainc araa
bolomde Seswavlili da bevri sakiTxi mainc gaurkvevelia.
anTebiT procesSi monawile ujredebi. rogorc saerTod,
yvela alergiul daavadebaTa paTogenezSi, ise asTmis ganviTa-
rebaSic gadamwyveti roli eniWeba Th2-limfocitebs, mastoc-
itebs, eozinofilebs, dendritul ujredebs, makrofagebs da
neitrofiebs.
anTebiTi mdiatorebi. dReisaTvis cnobilia 100-ze meti
sxvadasxva anTebiTi mediatori, romelic asTmiT daavadebuli
pacientebis sasunTq gzebSi anTebiT procesebs aregulirebs.
sasunTq gzebSi ganviTarebuli struqturuli cvlilebebis
Tavisebureba dakavSirebulia am areSi ganviTarebuli anTebi-
Ti procesis intensivobasTan. mZime da xangrZlivi anTebiTi
procesis dros ganviTarebuli struqturuli cvlilebebi
SeiZleba gaxdes Seuqcevadi xasiTis da mniSvnelovnad gaar-
Tulos daavadebis marTvis procesi. im struqturuli cvli-
lebebidan, romlebic mniSvnelovan gavlenas axdenen sasunTqi
sistemis mdgomareobasa da Sesabamisad asTmis mimdinareobaze,
gansakuTrebiT aRsaniSnavia: subepiTeluri fibrozi, romelic
am areSi kolagenisa da proteoglikanebis Calagebis Sedegad
viTardeba da gluvkunTovani muskulaturis hipertrofia da
hiperplazia, rac bronqebis kedlebis gasqelebas da elasti-
urobis klebas iwvevs. garda amisa, izrdeba sasunTqi sistemis
sislZarRvTa kedlebis ganvladoba da sasunTq gzebSi lorwos
hipersekrecia, rac SemdgomSi, am areSi, lorwovani sacobebis
gaCenis mizezi xdeba.
umniSvnelovanesi paTofiziologiuri procesi, romlebic
asTmis klinikuri gamovlinebis Taviseburebas da simZimes
gansazRvravs, sasunTqi gzebis (upiratesad saSualo da mcire
kalibris bronqebis) Seviwroebaa. es procesi mraval faqtorzea
damokidebuli, romelTagan gansakuTrebiT mniSvnelovania:
• mravali saxis, bronqokonstriqtoruli moqmedebis medi-
atorebisa da neirotransmiserebis zemoqmedebis Sedegad
viTardeba bronqebis gluvkunTovani muskulaturis Sek-
umSva. es procesi umetes SemTxvevaSi srulad Seqcevadia
spontanurad an samkurnalo saSualebebis zemoqmedebis
Sedegad. daavadebis mZimed mimdinareobis SemTxvevaSi,
bronqokonstriqciis sruli Seqcevadoba ar xdeba.
• mravali saxis proanTebiTi mediatorebis zemoqmedebis
Sedegad ganviTarebuli kapilaruli sisxlZarRvebis ked-
39
lebis ganvladobis zrda, sasunTq gzebSi lorwovanis
SeSupebis ganviTarebis mizezi xdeba.
• bronqebis kedlebis Sesqeleba da elastiurobis daqve-
iTeba, rac zogjer, daavadebis mZimed mimdinareobis
dros, mkurnalobis Semdegac ki, Seuqcevad xasiaTs atar-
ebs.
• sasunTq gzebSi ganviTarebuli anTebad-eqsudaciuri
procesebis gamo lorwos hipersekrecia, rac zogjer
lorwovani sekretis sacobebis gaCenas da bronqebis,
sxvadasxva xarisxiT, daxSobas iwvevs.
40
aRniSnul “trigerebs” ekuTvnis: fizikuri datvirTva, haeris
dabinZureba, amindis cvlileba, zmo sasunTqi gzebis virusu-
li infeqciebi (gansakuTrebiT RSV da RV) da ra Tqma unda
sxvadasxva saxis alergenebi, romlebic qvemo respiratorul
traqtSi xangrZlivad mimdinare anTebiTi procesebis ganviTa-
rebas iwveven.
41
anamnezi. Zalian mniSvnelovania ojaxuri da personaluri
atopiuri anamnezis arseboba. anu aRiniSneba Tu ara pacientis
sisxliT naTesavebSi asTma an sxva alergiuli (mag. atopiuri
dermatiti, urtikariis epizodebi, medikamentebis an sakvebis
mimarT alergiis gamovlinebebi) paTologiebi. xom ar aReniS-
neba pacients anamnezSi atopiis raime klinikuri gamovlineba.
im simptomebidan, romlebic yvelaze metad gvafiqrebineben
asTmis arsebobaze, gansakuTrebiT sayuradReboa epizoduri
eqspiraciuli qoSini, vizingi, mSrali xvela da gulmkerdis Se-
boWvis SegrZneba. aRniSnuli simptomebi upiratesad konkretul
trigerTan (mag. raime alergeni) Sexebisas vlindeba da xSirad
sezonuri xasiaTisaa. asTmis simptomebi xSiradaa asocirebli
rinitTan. simptomTa gamovlena an gamZafreba zogjer asoci-
rebulia araspecifiur gamRizianeblebTan, rogoricaa mag. si-
garetis boli, mkveTri suni, fizikuri datvirTvaQan amindis
cvlileba. asTmis sadiagnostikod Zalian mniSv-nelovani kri-
teriumebia iseTi monacemebi, rogoricaa Ramis gamwvavebebi da
mdgomareobis gaumjobeseba asTmis sawinaaRmdegi preparatebis
(gansakuTrebiT sainhalacio b2-agonisti an kortikosteroidi)
miRebis Semdeg.
cxril 6-Si mocemulia simptomebi, romlebic aTmis arsebo-
baze migviTiTebs.
cxrili 6.
kiTxvebi, romlebic unda davusvaT pacients asTmis doagnostirebi-
sas.
• aReniSneba Tu ara pacients anamnezSi rekurentuli vi-
zingi?
• aReniSneba Tu ara Zlieri xvela RamiT?
• aReniSneba Tu ara pacients xvela da vizingi fizikuri
datvirTvis Semdeg?
• aReniSneba Tu ara pacients vizingi, xvela an gulmker-
dis SeboWvis SegrZneba alergenebTan kontaqtis an dabin-
Zurebuli haeris garemoSi moxvedrisas?
• «gaciebisas» simptomebi xom ar gadadis qvemoT, gulm-
kerdisken? an «gaciebis» simptomebi xom ar grZeldeba 10
dReze meti xnis ganmavlobaSi?
• aRiniSneba Tu ara simptomTa Semcireba da mdgomareobis
gaumjobeseba asTmis sawinaaRmegi preparatebis miRebis
Semdeg?
42
mxolod xveliT (eqspiraciuli qoSinis gareSe)
mimdinare asTmis varianti.
xveliT mimdinare asTmis variantis SemTxvevaSi, pacients,
upiratesad Ramis ganmavlobaSi, aReniSneba mSrali xvela.
sunTqvis gaZneleba da vizingi araa gamoxatuli. dRis ganma-
vlobaSi mdgomreoba praqtikulad damakmayofilebelia, pa-
cients Civilebi ara aqvs da fizikaluri kvleviTac paTologia
ar vlindeba. aseT SemTxvevaSi saWiroa spirigrafiuli kvleva
da bronqul lavaJSi eozinofilebis identificireba. am mxriv,
xveliT mimdinare asTmis varianti unda ganvasxvaoT e.w. eo-
zinofiluri bronqitisagan, romlis drosac broqul lavaJSi
momatebulia eozinifilebis raodenoba da normaSia spirogra-
fiuli monacemebi. maSin roca xveliT mimdinare asTmis SemTx-
vevaSi, aseve momatebulia bronqul lavaJSi eozinofilebis
raodenoba, magram gamoxatulia spirografiuli maCveneblebis
daqveiTeba.
sxva paTologiebidan, romlebic asTmis diagnostikisas
unda iyos ganxiluli, gasaTvaliswinebelia: angiotenzinis
gardamqmneli enzimis inhibitorebis miReba (hipotenziuri pre-
paratebis jgufi, romelic xvelas iwvevs), gastro-ezofaguri
refluqsi, postinfeqciuri xvela, postnazaluri gadadinebis
sindromi, sinusitebi, xmovani iogebis disfunqcia da RSV da
RV-iT gamowveuli bronqitebi adreuli asakis bavSvebSi.
43
mjobeseba an am jgufis preparatebiT ganxorcielebuli warma-
tebuli prevencia aris fizikuri datvirTviT gamowveuli asT-
mis diagnostikis efeqturi meTodi. am tipis asTmis diagnos-
tikisaTvis aseve warmatebiT gamoiyeneba fizikuri datvirTvis
provokaciuli testi. testirebisaTvis mowodebulia 8 wuTiani
intensiri sirbili.
44
pikuri moculoba (PEF) izomeba. klvevis aRniSnuli meTodebi
gamoiyeneba 5 welze ufrosi asakis bavSvebSi (realurad _ 7
wlis asakis Semdeg). kvlevis Sedegebi damokidebulia pacien-
tis asakze, sqesze da sxeulis simaRleze. kvlevis aRniSnuli
meTodi saSualebas iZleva bronqebSi haernakadis moZraobis
dinamika SevafasoT ara mxolod kvlevis konkretul moment-
Si, aramed ganvsazRvroT ramdenad Seqcevadia bronqospazmi da
vawarmooT am procesis monitoringi. bronqospazmis Seqceva-
dobis gansazrvrisaTvis, spirometriis an „pik-floumetriis“
Catarebisa da monacemTa normasTan Sedarebis Semdeg, pacients
vutarebT swrafadmoqmedi b2-agonistis (200 – 400 mkg. sal-
butamoli) inhalacias da 10 wuTSi ganmeorebiT vawarmoebT kv-
levas. monacemTa gaumjobeseba adasturebs Seqcevadi xasiaTis
bronqospazmis arsebobas da aiolebs asTmis diagnozis dasmas.
ganmeorebiTi kvlevebi tardeba makontrolirebeli Terapiis
fonze (mag. sainhalacio kortikosteroidi) garkveuli drois
SualedSi (ufro xSirad mkurnalobis dawyebidan 2 kviris Sem-
deg).
sasunTqi gzebis hiperreaqtiulobis gansazRvra. zogierT
SemTxvevaSi, asTmis diagnostirebis procesSi, miuxedavad
saeWvo anamnezuri da klinikuri monacemebisa, spirometriuli
maCveneblebi SeiZleba iyos normaSi. aseT SemTxvevaSi dgeba
bronqebis hiperreaqtiulobis Sefasebis saWiroebis sakiTxi. am
mizniT, bronqebis hiperreaqtiulobas vafasebT metaqolinis,
histaminis, manitolis an fizikuri datvirTvis zemoqmedebis
pirobebSi. faqtorebs, romlebic bronqebis hiperreaqtiulo-
bis stimulirebas axdenen trigerebi ewodeba. Tu alergenebis
mier gamowveuli bronqebis hiperreaqtiuloba specifiuria da
viTardeba im SemTxvevaSi, Tu pacienti sensibilizirebulia am
alergenis mimarT, zemoTaRniSnli trigerebi ara specifiurad
iwveven asTmiT daavadebuli pacientis bronqebis hiperreaqti-
ulobas da gamoiyenebian am mdgomareobis diagnostikis mizniT.
provokaciuli fizikuri datvirTvis an zemoT naxsenebi tri-
gerebis inhalaciidan 10 wuTis ganmavlobaSi FEV1-is an PEF-s
20%-iani kleba miuTiTebs bronqebis hiperreaqtiulobis ar-
sebobaze da aadvilebs asTmis diagnostikas. Tumca testi ar
aris specifiuri da Tu uaryofiTi Sedegis SemTxvevaSi SegviZ-
lia asTmis diagnozis ignorireba, testis dadebiTi Sedegis
SemTxvevaSi, sxva monacemTa arsebobis gareSe, yovelTvis ver
daismeba asTmis diagnozi. sasunTqi gzebis hiperreaqtiuloba
45
aReniSnebaT alergiuli rinitis, kistofibrozis, bronqoeqta-
ziis da filtvis qronikuli obstruqciuli daavadebis mqone
pirebsac.
sasunTqi gzebis anTebiTi dazianebis arainvaziuri markerebi.
asTmasTan asocirebuli sasunTqi gzebis anTebiTi procesebis
identificirebisaTvis rekomendirebulia naxvelSi eozinofi-
lebis an neitrofilebis identifikacia. naxvelSi (ufro zu-
stia bronquli lavaJi) >3%-5%-ze eozinofilebis arseboba,
miuTiTebs bronqebSi alergiuli xasiaTis anTebiTi procesis
arsebobaze, rac asTmis da ara asTmuri eozinofiluri bronqi-
tisTvisaa damaxasiaTebeli. bolo xanebSi, asTmis diagnostika-
Si, did mniSvnelobas aniWeben amonasunTq haerSi azotis Jangis
(FeNO) da naxSirJangis (FeCO) donis kvlevas. asTmiani paci-
entebis (vinc ar iRebs sainhalacio k.s.-s) amonasunTq haerSi
aRiniSnena FeCO-s donis mateba. Tumca es maCvenebeli araa spe-
cifiuri asTmisaTvis da igi SeiZleba genetikuri faqtorebiT
an haeris dabinZurebiTac iyos gamowveuli.
alergiuli statusis Sefaseba. alergiuli statusis Sefa-
sebis dros aucileblad unda gaviTvaliswinoT ojaxuri da
personaluri alergiuli anamnezi. kanis alergiuli reaqciebi,
alergiuli rinitisa da koniuqtivitis arseboba, daavadebebis
sezonuroba, gamwvavebebis kavSiri geografiul garemosTan,
alergenebisa da sxva saxis trigerebis eqspoziciasTan da sxva.
kanis alergiuli testebi da sisxlis SratSi totaluri da
specifiuri IgE-s gansazRvra gvexmareba alergiuli statusis
dadgenaSi magram ar amtkicebs konkretuli daavadebis arse-
bobas an alergensa da daavadebas Soris mizez-Sedegobriv kav-
Sirs.
46
di klinikuri gamoxatuleba am asakSi vizingia. imis gamo, rom
aRniSnul asakSi vizingi SeiZleba sruliad sxvadasxva etiolo-
giis iyos, asTmis diagnostikisas saWiroa yvela im daavadebis
ganxilva, romelic konkretul SemTxvevaSi SeiZleba am mdgoma-
reobis (vizingis) mizezi gaxdes.
epizoduri vizingi da xvela xSiria 3 wlamde asakis bavS-
vebSi, romelTac asTma ar aReniSnebaT.
5 wlamde asakis bavSvebSi arCeven 3 tipis vizings:
• tranzitoruli vizingis adreuli gamovlineba, romelic,
uxSiresad 3 wlis asakis Semdeg aRar aRiniSneba. aseTi
vizingi xSiradaa asocirebuli dRenaklulobasTan da
mSoblebis mier sigaretis moxmarebasTan.
• persistuli vizingis adreuli gamovlineba (3 wlamde
asakSi). aseT bavSvebSi tipiuria rekurentuli vizingis
asociacia mwvave, respiratorul, virusul infeqciebTan
da amasTan adgili ara aqvs sarwmunod gamoxatul perso-
nalur an ojaxur atopiur anamnezs. umetes SemTxvevaSi,
respiratoruli simptomebi gamoxatulia 12 wlis asakam-
de. am tipis vizingis epizodebis uxSiresi mizezi, 2 wlam-
de asakis bavSvebSi, RSV-ia. Semdgom asakSi prevalirebs
sxva tipis respiratoruli virusebi.
• mogvianebiT gamovlenili vizingi/asTma. aseT bavSvebs
aqvT asTma, romelic xSirad persistirebs bavSvobis
asakidan mozrdilobamde. am bavSvebs, garda asTmisa,
xSirad aqvT sxva atopiuri gamovlinebebi (ufro xSirad
egzema) da ojaxuri atopiuri anamnezi.
47
bavSvebSi, romelTac asTmis ganviTarebis risk-faqtorebi
aReniSnebaT, magram ar aris gamoxatuli asTmis klinikuri su-
raTi, daavadebis ganviTarebis prevenciis mizniT, sainhalacio
kortikosteroidebis gamoyeneba ar iZleva sasurvel Sedegs.
vizingis ganviTarebis alternatiuli mizezebia:
• qronikuli rino-sinusiti.
• gastro-ezofaguri refluqsi.
• qvemo sasunTqi gzebis rekurentuli virusuli infeqcia.
• kisto fibrozi.
• bronqo-pulmonaluri displazia.
• tuberkulozi.
• intraTorakaluri sasunTqi gzebis Tandayolili Sevi-
wroeba.
• ucxo sxeulis aspiracia.
• pirveladi ciliaruli diskineziis sindromi.
• imunodeficitebi.
• gulis Tandayolili manki.
48
• zemo sasunTqi gzebis obstruqcia da ucxo sxeulis inha-
lacia.
• xmovani iogebis disfunqcia.
• filtvebis ara obstruqciuli daavadebebi (mag. filtvis
parenqimis difuziuri paTologiebi).
• vizingis ara respiratoruli mizezebi (mag. gulis marc-
xena parkuWis paTologia).
asTmis klasifikacia.
dReisaTvis miRebuli, asTmis klasifilacia emyareba daava-
debis simZimis (msubuqi, saSualo da mZime) da simptomTa dro-
Si gamoxatul Taviseburebas (intermisiuli da persistuli).
daaavadebis simZimis Sefaseba xdeba sasunTq gzebSi harnakadis
SezRudvis xarisxisa da simptomTa gamovlenis intensiobisa da
sixSiris mixdviT.
asTmis klasifikacia mocemulia me-7 cxrilSi.
cxrili 7.
asTmis klasifikacia daavadebis simZimis mixedviT.
msubuqi intermisiuli
simptomebi gamoxatulia ufro iSviaTad, vidre kviraSi
1-jer.
gamwvavebebi xanmoklea.
Ramis simptomebi ufro iSviaTia vidre 2-jer TveSi.
• FEV1 an PEF mosalodnelis 80% an metia.
• FEV1 an PEF-s varabeluroba dRis ganmavlobaSi <
20%-ze.
msubuqi persistuli.
simptomTa gamovlena ufro xSiria, vidre kviraSi 2-jer,
Tumca ufro iSviaTia, vidre 1-jer dReSi.
gamwvavebisas darRveulia Zili da fizikuri aqtivoba.
Ramis simptomebi ufro xSiria, vidre TveSi 2-jer.
• FEV1 an PEF mosalodnelis 80% an meti.
• FEV1 an PEF variabeluroba dRis ganmavlobaSi <
20% _ 30%.
saSualo simZimis persituli.
49
simptomebi gamoxatulia yoveldRiurad.
gamwvavebisas darRveulia Zili da fizikuri aqtivoba.
Ramis simptomebi ufro xSiria vidre kviraSi erTjer.
esaWiroeba swrafad moqmedi saihalacio b2-agonistis
yoveldRiuri gamoyeneba.
• FEV1 an PEF mosalodnelis 60% - 80%-ia.
• FEV1 an PEF variabeluroba dRis ganmavlobaSi >
30%-ze.
mZime persistuli
simptomebi gamoxatulia yoveldRiurad.
gamwvavebebi xSiria.
Ramis simptomebi xSiria.
fizikuri aqtivoba SezRudulia.
• FEV1 an PEF mosalodnelis 60% an naklebia.
• FEV1 an PEF variabeluroba dRis ganmavlobaSi >
30%-ze.
asTmis kontroli.
termini “asTmis kontroli” SeiZleba ganvmartoT, rogorc
daavadebis manifestaciis prevencia. idialur SemTxvevaSi es
exeba ara mxolod klinikur, aramed laboratoriul da in-
strumentul kvlevaTa Sedegebis manifetaciasac. arsebobs
monacemebi, romlebic gviCveneben, rom klinikur simptomTa
kontroli damokidebulia sasunTq sistemaSi anTebiTi proce-
sis kontrolTan. Tumca, bronqebSi anTebiTi procesis mimdin-
areobis obieqturad Sesafaseblad, lorwovanis biofsia da ma-
salis morfologiuri kvlevaa saWiroa. garkveul informacias
50
gvaZlevs bronquli sekretis citologiuri kvlevac. samwuxar-
od, am tipis kvlevebis siZvirisa da Sesrulebis teqnikuri sir-
Tulis gamo, klinikur praqtikaSi maTi gamoyeneba ar xerxdeba.
amitom asTmis kontrolis SefasebisaTvis, zemoT ganxilul
klasifikaciaSi mocemuli maxasiaTeblebi gamoiyeneba.
asTmis kontrolis Sefasebis monacemebi mocemulia me-8
cxrilSi.
cxrili 8.
asTmis kontrolis doneebi.
kontrolirebadi
ara kontroli-
denime kvira)
nawilobriv
daxasiaTeba
rebadi
yvela)
ara
nawilobriv
dRis simp- (kviraSi
> kviraSi 2-jer. kontolire-
tomebi. 2-jer an
badi
najlebad)
asTmis 3 an
aqtivobis
ara SeiniSneba meti niSani
SezRudva.
ramdenime
Ramis simp-
kviris ganma-
tomebi/ ara zogjer
vlobaSi.
iRviZebs.
sWirdeba ara
Semamsub- (kviraSi
> kviraSi 2-jer.
uqebeli sa- 2-jer an
Sualebebi. naklebad)
51
erTi an
erTi yovel
gamwvaveebi. ara naklebi/
kviraSi.
weliwadSi
52
beb sasunTq sistemaze da uSualod anTebis keraSi, uSualod
paTologiis keraSi qmnian maqsimalur koncentracias; aqvT si-
stemuri moqmedebis minimaluri riski da sxva gziT miRebul
medikamentebTan SedarebiT, maqsimalur efeqts iZlevian mniSv-
nelovnad ufro mcire dozebiT.
sainhalacio preparatebi pacients SeiZleba mivawodoT wne-
viani dozirebuli inhaleriT, SesunTqviT aqtivirebadi do-
zirebuli inhaleriT, mSrali fxvnilis Semcveli inhaleriT,
mcired danotiavebuli inhaleriT da nebulaizeriT („sveli
inhalaciis“ wesiT).
yvela, CamoTvlil sainhalacio saSualebas aqvs Tavisi mox-
marebis wesi da sanam pacienti maT gamoyenebas daiwyebs, auci-
lebelia mas Cautardes Zalian zusti instruqtaJi da treningi
aRniSnuli medikamentis gamoyenebis Sesaxeb. aucileblad unda
vicodeT da pacientsac unda ganvumartoT, rom sainhalacio
gziT misaRebi medikamentis gamoyenebis teqnikur mxares aqvs
Zalian didi mniSvneloba daavadebis efeqturi marTvisaTvis.
wneviani inhalerebis gamoyenebisas saWiroa kanistris Zirze
xelis daWerisa (inhaleridan preparatis gamoSveba) da CasunT-
qvis sinqronizireba, rac mcire asakis (6 _ 7 wlamde) bavSvebSi
praqtikulad SeuZlebelia.
mcire asakis bavSvebSi, rodesac SeuZlebelia wneviani an
„SesunTqviT aqtivirebadi“ inhalerebis gamoyeneba, preparatis
miwodeba rekomendirebulia e.w. speiseris an nebulaizeris sa-
SualebiT. speiseri saSualebas iZleba mSral, wnebian inhaler-
Si moTavsebuli preparati mivawodiT yvela asakis pacients.
mSrali, wneviani inhalerebi gamoiyeneba yvela simZimis asT-
mis SemTxveaSi, maT Soris gamwvavebis drosac.
53
cxrili 9.
sdainhalacio meTodikis Tavisebureba sxvadasxva asakis bavSvebSi.
alternatiuli
asaki sainhalacio saSualeba
saSualeba
wneviani, dozirebuli in-
nebulaizeri saxis
< 4 welze haleri + speiseri saxis
niRbiT.
niRabiT.
wneviani, dozirebuli nebulaizeri saxis
4 _ 6 weli inhaleri+speiseri niR- niRbiT an piris mun-
biT an piris munStukiT. StukiT.
wneviani, dozirebuli
inhaleri + speiseri an
piris munStuki. wnevi-
nebulaizeri piris
> 6 welze ani dozirebuli inhal-
munStukiT.
eri piris munStukiT an
„sunTqviT aqtivirebadi“
inhaleri.
54
makontrolirebeli (bazisuri) medikamentebi.
bavSvebSi, asTmis makontrolirebel medikamentebs miekuTv-
neba sainhalacio da sistemuri glukokortikosteroidebi,
leikotrienebis modifikatorebi, gaxangrZlivebuli moqmede-
bis sainhalacio da peroraluri b2-agonistebi, Teufilini da
kromolinebi.
sainhalacio glukokortikosteroidebi.
sainhalacio glukokortikosteroidebi warmoadgenen asT-
mis kontrolis yvelaze efeqtur saSualebas da gamoiyenebian
asTmiT daavadebul, yvela asakis pacientSi. maTi dozireba da-
mokideblia asakze, asTmis simZimesa da preparatis dasaxele-
baze.
cxril 10-Si da 11-Si mocemulia sxvadasxva saxis sainhalacio
g.k.s.-is dozebi asTmiT daavadebul bavSvebsa da mozrdilebSi.
cxrili 10.
sainhalacio g.k.s.-is sxvadasxva preparatebis dRiuri dozebi (Mcg)
asTmiT daavadebul bavSvebSi.
cxrili 11.
sainhalacio g.k.s.-is sxvadasxva preparatebis dRiuri dozebi (Mcg)
asTmiT daavadebul mozrdilebSi.
dabali saSualo
preparatis dasaxeleba maRali doza
doza doza
Beclomethasone dipropionate 200 _ 500 > 500 _ 1000 > 1000 - 2000
Budesonide 200 _ 400 > 400 _ 800 > 800 - 1600
Ciclesonide 80 _ 160 > 160 _ 320 > 320 - 1280
Flunisolide 500 _ 1000 > 1000 _ 2000 > 2000
Flutikasone 100 _ 250 > 250 _ 500 > 500 - 1000
Mometasone furoate 200 _ 400 > 400 _ 800 > 800 - 1200
Triamcilone acetonide 400 _ 1000 > 1000 _ 2000 > 2000
55
mravali kvleviTaa dadasturebuli, rom, rogorc 5 wlamde,
ise 5 welze ufrosi asakis bavSvebSi, asTmis efeqturi kon-
trolisa da gamwvavebaTa minimumamde dayvanisaTvis sakmari-
sia sainhalacio k.s.-ebis dabali da saSualo dozebi. prepara-
tis maRali dozebi saWiroa iSviaT SemTxvevaSi _ asTmis mZime
formebisa da zog SemTxvevaSi, fizikuri datvirTviT induci-
rebuli asTmis kontrolisaTvis. asTmis simptomTa kontroli
da filtvebis funqciis gaumjobeseba, umetes SemTxvevaSi, xde-
ba sainhalacio k.s.-ebiT mkurnalobis dawyebidan 1 _ 2 kviris
periodSi, Tumca sasunTqi sistemis hiperreaqtiulobis minimu-
mamde SemcirebisaTvis SeiZleba ramdenime Tviani mkurnaloba
da k.s.-is SedarebiT maRali dozebi iyos saWiro. mkurnalobis
Sewyvetis Semdeg, ramdenime kviridan, ramdenime Tvis period-
Si, umetes SemTxvevaSi, asTmis kontrolis mdgomareoba uares-
deba.
virusebiT inducirebuli rekurentuli vizingis mkurnalo-
bisaTvis sainhalacio k.s.-ebis gamoyenebis Sesaxeb, arsebobs
azrTa garkveuli sxvaoba. zogierTi monacemiT, mozrdili asa-
kis bavSvebSi, mkurnalobis aseTi meTodi iZleva mcire efeqts,
xolo mcire asakis bavSvebSi aseTi efeqti ar aRiniSneba. aseve
naCvenebia, rom adreuli asakis bavSvebSi arsebuli epizoduri
vizingis prevenciaSi, sainhalacio k.s.-ebis roli umniSvneloa.
erT-erTi mniSvnelovani kiTxva, romelic yovelTvis ismeba
sainhalacio k.s.-ebiT xangrZlivi mkurnalobis dros, Seexeba
preparatis sistemuri moqmedebis efeqts. mkvlevarTa umete-
soba miuTiTebs, rom 5 welze ufrosi asakis bavSvebSi aseTi
negatiuri efeqti, praqtikulad, ar aRiniSneba.
amave dros ar arsebobs monacemebi, romlebic sainhalacio
k.s.-ebiT xangrZlivi mkurnalobis Semdeg osteoporozisa da
Zvlebis motexilobisken midrekilebis ganviTarebaze miuTi-
Tebdes.
leikotrienebis receptorTa antagonistebi. 5 welze ufrosi
asakis bavSvebSi, leikortienebis receptorTa antagonistebi
amsubuqeben asTmis simptomebs, daavadebis yvela formis (sxva-
dasxva simZimis) dros. es preparatebi iwveven bronqokonstriq-
ciis Semcirebas fizikuri datvirTviT gamowveuli asTmis
SemTxvevaSic. Tumca maTi efeqturoba, asTmis yvela formis
dros, mniSvnelovnad CamorCeba sainhalacio k.s.-ebis dabali
dozebis samkurnalo efeqts.
leikotrienebis receptorTa antagonistebis aRniSnuli
56
efeqti, gamoxatulia 5 welze mcire asaks bavSvebSic. 2 dan
5 wlamde asakis kontingentSi, am jgufis preparatebi, aseve
iwveven virusinducirebuli asTmis gamwvavebebis gamovlenis
Semcirebas.
gaxangrZlivebuli moqmedebis b2-agonistebi. gaxangrZlive-
buli moqmedebis b2-agonistebi sainhalacio k.s.-ebTan kombi-
naciaSi gamoiyeneba saSualo simZimis da mZime formis asTmiT
daavadebuli, 5 welze ufrosi asakis bavSvTa samkurnalod, Tu
sainhalacio k.s.-ebiT mkurnaloba ar iZleva daavadebis kon-
trolis saSualebas. am jgufis preparatebi, mono TerapiisaT-
vis, aseve gamoiyeneba fizikuri datvirTviT inducirebuli
asTmis mqone, ufrosi asakis bavSvebSi. sxva SemTxvevaSi, b2-
agonistebiT monoTerapia araa rekomendirebuli.
bronquli asTmis kontroli gaxangrZlovebuli moqmedebis
b2-agonistebi + sainhalacio k.s.-ebiT ufro efeqturia, vidre
izolirebulad sainhalacio k.s.-ebiT an gaxangrZlivebuli moq-
medebis b2-agonistebiT.
5 wlamde asakSi, b2-agonistebis izolirebulad an sainha-
lacio k.s.-ebTan kombinaciaSi gamoyenebis Sedegebis sarwmuno
monacemebi ar arsebobs.
Teufilini. Teufilini gamoiyeneba, rogorc monoTera-
piisaTvis ise sxva preparatebTan (upiratesad sainhalaci k.s.-
ebTan) kombinaciaSi 5 welze ufrosi asakis bavSvebSi. misi efe-
qti mniSvnelovnad aWarbebs placebos efeqts da aumjobesebs
rogorc daavadebis klinikur simptomebs ise filtvis funq-
cias. Tumca mniSvnelovnad CamorCeba k.s.-ebis efeqts. arse-
bobs monacemebi, romlebic 5 wlamde asakis, bronquli asTmiT
daavadebul bavSvebSi, Teufilinis pozitiur efeqtze miuTi-
Teben. Tumca es monacemebi sakmaod mcirea.
Teufilinis xangrZlvi gamoyenebis pirobad miCneulia pre-
paratis koncentraciis monitoringi pacientis sisxlis plaz-
maSi (preparatis koncentracia sisxlis plazmaSi ar unda aWar-
bebdes 5 _ 10 mg/ml). miaCniaT, rom plazmaSi Teufilinis aRniS-
nuli koncentraciis SenarCuneba SesaZlebelia preparatis 10
mg/kg/ dRiuri dozis miRebis SemTxvevaSi. aRniSnuli doza pa-
cients, dRis ganmavlobaSi, eZleva orjeradad. im SemTxvevaSi,
Tu bavSvs asTmis garda sxva paTologia ar aReniSneba, 10 mg/kg.
naklebi dRiuri dozis miRebis SemTxvevaSi, plazmaSi prepara-
tis koncentraciis monitringi saWiro ar aris. im SemTxvevaSi,
Tu dRiuri doza ufro maRalia an Tu darRveulia Teufi-
57
linis gamoyofis procesi, saWiroa preparatis koncentraciis
monitoringi sisxlis plazmaSi.
im gvediTi efeqtebidan, romelic Teufilinis miRebas SeiZ-
leba axldes Tan, aRsaniSnavia anoreqsia, gulisreva, Rebineba
da Tavis tkivili. garda amisa SeiZleba ganviTardes msubu-
qi agzneba, gulis cemis gaZliereba, taqikardia, ariTmia, mu-
clis tkivili, diarea da sisxldena kuW-nawlavis traqtidan.
aseTi negatiuri efeqtebi ZiriTadad dozadamokidebulia da
viTardeva 10 mg/kg. dRiuri dozis gadaWarbebis SemTxvevaSi.
garTulebis riskis Sesamcireblad mowodebulia mkurnalobis
dawyeba 5 mg/kg. dRiuri doziT da Semdgom dReebSi, dozis Tan-
daTanobiTi gazrda 10 mg/kg.-amde dReSi. Teufilinis Zalian
maRali dozebiT miReba SeiZleba fatalurad damTavrdes.
kromonebi: natriumis kromoglikati da nedakromil natriu-
mi. aRniSnuli preparatebis roli bronquli asTmiT daavade-
bul bavSvTa grZelvadian mkurnalobaSi SezRudulia. erT-erT
SromaSi Catarebuli metaanaliziT irkveva, rom natriumis kro-
moglikatiT bronquli asTmis grZelvadiani mkurnaloba pra-
qtiklad ar gansxvavdeba placebos efeqtisagan. sxva SromebSi
miuTiTeben, rom natriumis kromoglikatis an nedokromil na-
tris erTjeradi inhalaciebi SeiZleba civi haeriT an fizi-
kuri datvirTviT gamowveuli asTmis Setevis prevenciisaTvis
iyos gamoyenebuli.
gverdiTi efeqtebidan, romlebic am jgufis preparatebs
axasiaTebT, iSviaTad viTardeba xvela, xorxis gaRizianeba,
bronqokonstriqcia, Tavis tkivili da gulis reva.
oraluri formis, gaxangrZlivebuli moqmedebis, b2-agoni-
stebi. am tipis preparatebi, rogorebicaa gaxangrZlivebuli
moqmedebis salbutamoli, terbutalini da bambuteroli amci-
reben Ramis simptomebs asTmiT daavadebul pacientebSi. maTi
gverdiTi efeqti kardio-vaskularul sistemaze (taqikardia
da gulis cemis gaZliereba), agzneba da kunTTa tremori, ume-
tesad dozadamokodebulia da preparatis dozis individualu-
rad SerCevis SemTxvevaSi, maTi Tavidan acileba SesaZlebelia.
gaxangrZlivebuli moqmedebis b2-agonistebis efeqti, fiziku-
ri datvirTviT gamowveul bronqokonstriqciaze, an saerTod
ar aRiniSneba an minimaluria.
sistemuri moqmedebis glukokortikosteroidebi. miuxeda-
vad imisa, rom mravali gverdiTio efeqtis gamo, oraluri
g.k.s.-ebis xangrZlivi gamoyeneba SezRudulia, am jgufis pre-
58
paratebi mainc gamoiyeneba bronquli asTmis mZime gamwvavebe-
bis SemTxvevaSi. oraluri k.s. gamoyeneba SezRudulia asTmis
virusinducirebuli gamwvavebis SemTxvevaSi.
59
• trigerebis eliminaciisaken.
• qronikuli anTebiTi (alergiuli anTeba) procesis Sem-
cirebisken.
• bronqebis hiperreaqtiulobis moxsnisaken.
cxrili 12.
eqimisa da asTmiT daavadebuli pacientis (mSoblebis momvlelis)
partnioroba da asTmis TviT-monitoringis komponentebi.
60
aRniSnuli midgoma saSualebas aZlevs eqimsa da pacients ma-
qsimalurad efeqturad marTon daavadeba. pacientis adeqvatu-
ri CarTuloba daavadebis marTvis procesSi ufro efeqturs
xdis mkurnalobas da amcirebs mkurnalobis xarjebs.
61
cxrili 13.
sacxovrebel garemoSi «oTaxis alegenebis» Semcirebis saSualebebi.
alergenebis
koncentraci- sarwmuno
meTodebi is sarwmunod klinikuri
Secirebis ef- efeqti
eqti
mozrdileb-
sawoli oTaxidan xaliCebis,
Si _ ara.
rbili avejis da rbili saTa- garkveulad
bavSvebSi _
maSoebis gatana.
mcire.
cxovelebi
62
“oTaxis gare alergenebi”. iseTi “oTaxgare alergenebisagan”
Tavis arideba, rogoricaa magaliTad mcenaris mtveri - praq-
tikulad SeuZlebelia. iseTi saSualebebi, rogoricaa fan-
jrebisa da karebis daxurva, kondincioneris gamoyeneba da ga-
reT gasvlisagan Tavis arideba, roca garemoSi am saxis aler-
genebis maRali koncentraciaa, amcireben adamianis organizmze
maTi zemoqmedebis efeqts, Tumca mTlianad ver xsnian mas.
haeris dabinZureba sacxovrebeli garemos SigniT. sacxovre-
beli garemos SigniT haeris dabiZureba, uxSiresad, sigaretis
wevasTanaa dakavSirebuli. asTmis gamwvaveba ukavSirdeba si-
garetis, rogorc aqtiur, ise pasiur mwevelobas. sigaretis
mwevelTa garemoSi mcxovreb mcire asakis bavSvebSi, xSirad
aRiniSneba rekurentuli vizingi. garda sigaretis bolisa,
asTmis ganwvavebaSi mniSvnelovani roli eniWeba garemos dam-
abinZurebel iseT faqtorebs, rogorebicaa: azotis Jangi, nax-
SirJangi, naxSirorJangi, gogirdis orJangi, formaldehidi da
endotoqsinebi.
sacxovrebeli garemos gareT haeris dabinZureba. faqtorebi,
romlebic sacxovrebeli garemos gare sivrces abinZureben da
amis gamo asTmis gamwvavebas iwveven mravali dasaxelebisaa.
epidemiologiurma kvlevebma aCvena rom asTmis gamwvavebas-
Tan gansakuTrebiT xSir kavSirSia atmosferul haerSi ozonis,
azotis Jangis da sxvadasxva mJavebis koncentraciis mateba.
garda amisa, iseTi bunebrivi movlenebi, rogorebicaa amindis
cvlileba da sxva atmosferuli movlenebi (qariani amindi an
moRrubluloba) xSirad aris asTmis gamwvavebis mizezi. fiqro-
ben, rom es movlenebi kavSirSia haerSi mtvris gadaadgilebas-
Tan, haeris tenianobis da temperaturis cvlasTan, rac uSua-
lod ukavSirdeba asTmis gamwvavebas.
okupaciuri faqtorebi. masensibilizirebeli okupaciuri
faqtorebis adreuli gamovlena da masTan kontaqtis Sewyveta
aris okupaciuri asTmis menejmentis umTavresi principi. ok-
upaciuri asTmisTvis damaxasiaTebelia is Tavisebureba, rom
sensibilizirebul pirSi, okupaciuri alergenis Zalian mcire
koncentraciamac ki SeiZleba asTmis mZime Seteva gamoiwvios.
amis gamo, trigeris identifikacia da eliminacia Zalian mniS-
vnelovania.
sakvebi da sakvebis danamatebi. sakvebi produqtebiTa da
sakvebis danamatebiT warmodgenili alergenebi iSviaTad ari-
an asTmis gamwvavebis mizezebi mozrdili asakis pacientebSi.
63
sakvebi produqtis miCneva asTmis trigerad da misi elimina-
cia kvebis racionidan gamarTlebulia mxolod maSin, rodesac
sakvebsa da asTmis gamwvavebas Soris mizez-Sedegobrivi kavSiri
provokaciuli (oraluri) testiTaa dokumentirebuli. rode-
sac aseTi kavSiri dadasturebulia, maSin kvebiTi racionidan
am produqtis eliminacia rekomendirebulia da Sedegic sarw-
munoa.
sakvebis danamatebidan, romlebic SedarebiT xSiradaa kav-
SirSi asTmis gamwvavebasTan, aRsaniSnavia sulfitebi (sakvebisa
da medikamentebis konservantebi), romlebic Sedian kartofil-
isa da moluskebis nawarmis da ludisa da Rvinis Semadgenlo-
baSi. sxva sakvebi nivTierebebi, rogorebicaa tartarinis yvi-
Teli saRebavi, benzoatebi, da natriumis glutamati _ zogjer
ukavSirdebian asTmis gamwvavebis SemTxvevebs.
medikamentebi. zogierTi medikamenti, rogoricaa magaliTad
aspirini an sxva arasteroiduli antianTebiTi saSualebebi,
zogjer asTmis mZime Setevis ganviTarebis mizezi xdebian. ami-
tom, kontingentSi, sadac anamnezSi msgavsi SemTxvevebia aRniS-
nuli, am jgufis medikamentebis gamoyeneba dauSvebelia.
gripis sawinaaRmdego vaqcina. pacientebi, romelTac asTmis
saSualo simZimis an mZime forma aReniSnebaT, weliwadSi erTx-
el unda iRebdnen gripis sawinaaRmdego vaqcinas.
simsuqne. sxeulis masis gadaWarbebuli mateba asocirebu-
lia asTmis gavrcelebis sixSiresTan, Tumca am movlenis mizezi
garkveuli araa. sxeulis Warbi masis mqone asTmian pacienebSi
sxeulis masis normalizacia asocirebulia asTmis gamwvave-
bebis gaiSviaTebasTan da daavadebis simZimis SemsubuqebasTan.
emociuri stresi. emociuri stresi (tirili, sicili, gabra-
zeba, SiSi) zogjer SeiZleba asTmis gamwvavebis mizezi gaxdes.
aRniSnuli movlenis safuZvlad miCneulia is faqti, rom emo-
ciuri stresis pirobebSi adgili aqvs hiperventilacias da hi-
pokapnias, rac bronqo-spazmis provocirebas iwvevs.
asTmis gamwvavebasTan asocirebuli sxva faqtorebi. iseTi
daavadebebi, rogorebicaa riniti, sinusiti da polipozi _
xSiradaa asocirebuli asTmasTan. asTmisa da sinusitis aso-
ciaciis SemTxvevaSi, sinusitis efeqturi mkurnalobis Semdeg,
aRiniSneba asTmis simZimis Semcireba. asTmis gamwvavebebis six-
Sire aseve asocirebulia gastro-ezofagur refluqsTan. anti
refluqsuri mkurnaloba iwvevs asTmis simZimis Semcireas. asT-
mis gamwvaveba aseve SeiZleba emTxveodes menstrualur da pre-
64
menstrualur periodebs. asTma SeiZleba gamwvavdes an piriqiT
_ Setevebi gaiSviaTdes, orsulobis periodSi.
65
cxrili 14.
daavadebis mimdinareobis kontrolze damyarebuli, asTmis menej-
menti. ( 5 welze ufrosi asakis bavSvebSi, mozardebSi da mozrdilbSi ).
s.k.s.-is dabali
doza + gaxangr-
Zlivebuli moq-
medebis Teufili-
ni.
66
lod simptomTa gamovlenisas, 1 safexuris Sesabamisad, mdgoma-
reobis Semamsubuqebeli saSualebebiT (ZiriTadad sainhalacio
an peroraluri b2-agonistebiT). mkurnalobis alternatiul
meTodad miCneulia awrafad moqmedi sainhalacio antiqolin-
erguli preparatebi an swrafad moqmedi Teufilini. Tumca
am preparatebis gamoyeneba, maTi SesaZlo gverdiTi efeqtebis
gamo, garkeulad SezRudulia.
pacientebma, romelTac fizikuri datvirTvis dros asT-
mis gamwvaveba aReniSnebaT, xolo fizikuri datvirTvis gareSe
asTma srulad kontrolirdeba an Tu asTmis uSualo mizezi
fizikuri aqtivobaa, fizikuri datvirTvis win an fizikuri
datvirTvis Semdeg simptomTa gamovlenis SemTxvevaSi, unda
miiRon swrafad moqmedi an gaxangrZlivebuli moqmdebis sain-
halaci b2-agonisti.
safexuri 2. mdgomareobis Semamsubuqebeli + erTi makontro-
lebeli saSualeba. me-2 dan me-5 safexuramde, asTmis mkurnal-
oba iTvaliswinebs sabaziso makontrolebeli saSualebis da
saWiroebis SemTxvevaSi, mdgomareobis Semamsubuqebeli saSu-
alebis gamoyenebas.
mkurnalobis me-2 safexurze, yvela asakis pacientebSi, ro-
gorc asTmis makontrolebeli ZiriTadi saSualeba, rekomen-
direbulia sainhalacio k.s.-ebis dabali dozebi (sainhalacio
k.s.-ebis dozebi mocemulia cxrilebSi 15-16).
alternatiul makontrolebel saSualebad miCneulia lei-
kotrienebis modifikatorebi. aRniSnuli tipis preparatebi
pacients eniSneba im SemTxvevaSi, Tu raime mizezis gamo iz-
Rudeba misTvis sainhalacio k.s.-is micema (mag. persistuli
xmis CaxleCa s.k.s.-is miRebis Semdeg) sxva makontrolirebel
saSualebad rekomendirebulia gaxangrZlivebuli moqmedebis
Teufilini, romlis antianTebiTi da makontrolebeli efeqti
xanmoklea (1 – 2 kvira), xol gverdiTi efeqtebis gamovle-
nis Sansi maRali. kromonebis (nedakromil natri da natriumis
kromoglikati) makontrolebeli efeqti saeWvoa.
safexuri 3. mdgomareobis Semamsubuqebeli + erTi an ori
makontrolebeli saSualeba. mozardebsa da mozrdil pacien-
tebSi, upiratesad rekomendirebulia 2 makontrolebeli pre-
paratis _ sainhalacio k.s.-isa da gaxangrZlivebuli moqmede-
bis b2-agonistis gamoyeneba. rogorc wesi (yovel SemTxvevaSi
uxSirsad) es preparatebi pacients eZleva kombinirebuli sa-
xiT, specialuri inhaleris saSualebiT. Tu aRniSnuli doze-
67
biT mkurnalobis Semdeg, 3 _ 4 Tvis ganmavlobaSi, ver moxer-
xda asTmis kontrolis miRweva, dgeba k.s.-is dozis gazrdis
sakiTxi. gaxangrZlivebuli moqmedebis iseTi b2-agonisti, ro-
goricaa formoteroli, iseTive swrafi moqmedebis efeqtiT
xasiaTeba, rogorc swrafi da xanmokle moqmedebis sainhala-
cio b2-agonistebi, ris gamoc warmatebiT gamoiyeneba asTmis
gamwvavebis drosac. Tumca misi efeqti ufro mkafiodaa ga-
moxatuli sainhalacio k.s.-Tan kombinaciaSi, vidre monoTera-
piis dros. saerTod ki, unda iTqvas, rom gaxangrZlivebuli b2-
agonistebiT monoTerapiis mizanSewoniloba diskusiis sagania
da mkvlevarTa umravlesoba miuTiTebs, rom maTi gamoyeneba
bevrad ufro efeqturia saihalacio k.s.-ebTan kombinaciaSi.
5 wlamde asakis bavSvebSi gaxagrZlivebuli b2-agonistiTa da
sainhalacio k.s.-iT kombinirebuli mkurnalobis efeqti kar-
gad araa Seswavlili, ris gamoc am asakSi gaxangrZlivebuli
b2-agonistebis gamoyeneba (rogorc k.s.-Tan kombinaciaSi ise
izolirebulad) araa rekomendirebuli. am asakSi, bronquli
asTmis kontrolisaTvis, oqros standartad sainhalacio k.s.-
is dabali an saSualo dozaa miCneuli, romelic, umjobesia,
speiseris saSualebiT iyos miwodebuli.
asTmis kontrolis sxva varianti, romelic murnalobis me-3
safexurzea rekomendirebuli, warmodgenilia sainhalacio
k.s.-is dabali dozisa da leikotrienebis modifikatorebis
kombinaciiT. leikotrienebis modifikatorTa alternativad
miCneulia gaxangrZlivebuli moqmedebis Teufilini.
gxangrZlivebuli moqmedebis Teufilinis efeqti, 5 wlamde
asakis, asTmiT daavadebul bavSvebSi sakmarisad araa Seswav-
lili. ris gamoc am tipis medikamentis gamoyeneba aRniSnul
kontingentSi, araa rkomendirebuli.
safexuri 4. mdgomareobis Semamsubuqebeli + ori an meti ma-
kontrolebeli saSualeba. mkurnalobis am etapze medikamente-
bis SerCeva, damokidebulia me-2 da me-3 safexurebze gamoy-
enebuli medikamentebis efeqtze da daavadebis mimdinareobis
Taviseburebaze. Tu mkurnalobis me-3 safexurze gamoyenebuli
optimaluri Terapiis fonze, mdgomareobis kontroli ver xe-
rxdeba, saWiroa alergolog-imunologis ganmeorebiTi kon-
sultacia da asTmis alternatiuli diagnozebis ganxilva. dia-
gnozis amgvari reviziisa da asTmis diagnozis dadasturebis
SemTxvevaSi, gadavdivarT mkurnalobis me-4 safexurze.
bronquli asTmiT daavadebul pacientTa me-4 safexuris
68
mkurnalobis upiratesad rekomendirebuli midgoma, warmodge-
nilia sainhalacio k.s.—is saSualo da maRali dozisa da gaxan-
grZlivebuli moqmedebis b2-agonistis gamoyenebiT. imis gamo,
rom pacientTa umravlesobaSi, sainhalacio k.s.-is saSualo
dozis Secvla maRali doziT yovelTvis ar iZleva Sesabamis
efeqts, dozis aseTi cvlileba mkacrad iZulebiTi xasiaTi-
saa da unda ganxorcieldes mxolod maSin, Tu k.s.-is saSualo
dozebisa da gaxangrZlivebuli moqmedebis b2-agonistebis (an
leikotrienebis modifikatorebis an gaxangrZlivebuli mo-
qmedebis Teufilinis) kombinacia, 3 _ 6 Tviani mkurnalobis
Semdegac ver viRebT sasurvel efeqts. rTul SemTxvevebSi
ganixileba zogierTi dasaxelebis, sainhalacio k.s.-is ormagi
da meti dozis gamoyeneba 24 saaTis ganmavlobaSi (mag budeso-
nidi SeiZlba gamoyenebuli iyos dReSi 4-jer). Tuca, k.s.-ebis
maRali dozebis xangrZlivi gamoyenebisas yovelTvis gaTva-
liswinebuli unda iyos gverdiTi movlenebis ganviTarebis Se-
saZlebloba. sainhalacio k.s.-ebis saSualo da maRal dozebTan
erTad leikotrienebis modifikatorebis gamoyeneba xasiaTde-
ba kargi efeqtiT, Tumca am kombinaciis efeqti mainc Camor-
Ceba gaxangrZlivebuli moqmedebis b2-agonistebisa da k.s.-ebis
kombinaciis efeqts.
sxva SemTxvevaSi ganixileba sainhalacio k.s.-is saSualo an
maRali dozis + gaxangrZlivebuli moqmedebis b2-agonistis +
gaxangrZlivebuli moqmedebis Teufilinis dabali dozis ga-
moyenebis sakiTxi.
safexuri 5. mdgomareobis Semamsubuqebeli + makontrolebe-
li saSualebebi. sxva makontrolebel saSualebebze oraluri
k.s.-is damateba, umetes SemTxvevaSi, kargi efeqtiT xasiaTde-
ba da iZleva asTmis kontrolis saSualebas. Tumca, am dros,
aucileblad gasaTvaliswinebelia yvela is gverdiTi efeqti,
rac k.s.-ebis sistemur da xangrZiv gamoyenebas axlavs Tan. ami-
tom, mkurnalobis am meTodze arCevani keTdeba maSin, Tu me-4
safexuris Terapiis yvela saSualebis gamoyenebis miuxedavad,
asTmian pacients yoveldRiuri aqtivobis SezRudva da asTmis
xSiri gamwvavebebi aReniSneba.
sxva makontrolebel saSualebebTan erTad anti-IgE antis-
xeulebiT mkurnalobis sakiTxi dgeba im SemTxvevaSi, Tu mi-
uxedavad yvela makontrolebeli saSualebis (maT Soris per-
oraluri da sainhalacio k.s. maRali dozebis) gamoyenebis Sem-
degac asTmis kontroli ar umjobesdeba.
69
asTmis monitoringi da mkurnalobis xangrZlioba.
asTma, rgorc qronikuli daavadeba, moiTxovs xangrZliv
mkurnalobasa da monitorings. perioduli monitoringi sa-
Sualebas iZleva ganvsazRvroT daavadebis simZime da marTvis
efeqturoba mocemuli momentisaTis da Sesabamisad SevcvaloT
marTvis strategia (gavagrZeloT mkurnaloba arCeuli safe-
xuris mixedviT an mkunalobis uefeqtobis SemTxvevaSi avideT
erTi safexuriT maRla an mdgomareobis 3 _ 4 Tviani stabili-
zaciis SemTxvevaSi CamovideT safexuriT dabla).
mdgomareobis monitoringi unda ganxorcieldes eqimis
mier, klinikuri monacemebisa da filtvis funqciis mdgoma-
reobis Sefasebis saSualebiT yovelTviurad. amasTan, pacienti
yoveldRiurad unda axdendes mdgomareobis TviTSefasebas.
asTmis marTvis procesSi, sworad SerCeuli mkurnalobis
dros, mdgomareobis klinikuri gaumjobeseba SeiZleba gamoi-
xatos ramdenime dRidan 2 kviris ganavlobaSi, magram myari
remisiis misaRwevad, umetes SemTxvevaSi, 3 _ 4 Tvea saWiro.
asTmis mZime formis SemTxvevaSi, es dro SeiZleba bevrad ufro
metic iyos. amitom, asTmis mkurnalobis dawyebis Semdeg, mdgo-
mareobis stabilizaciis SemTxvevaSi, konkretuli safexuris
mkurnaloba grZeldeba 3 _ 4 Tve. mdgomareobis gauaresebis
SemTxvevaSi gadavdivarT mkurnalobis ufro maRal safexurze
da mdgomareobis stabilizaciis Semdeg vagrZelebT am safexu-
ris Sesabamis mkurnalobas isev 3 _ 4 Tvis ganmavlobaSi. Tu 3
_ 4 Tvis ganmavlobaSi, mkunalobis garkveul safexurze, mdgo-
mareoba stabiluria _ CamovdivarT ufro dabal safexurze
da mkurnalobas kvlav 3 _ 4 Tve vagrZelebT. mkurnalobis es
meTodi saSualebas iZleva maqsimalurad efeqturad vmarToT
asTma. anu mTlianad movxsnaT an minimumamde SevamciroT asT-
mis klinikuri simptomatika, SevinaCunoT fizikuri da fsiqi-
kuri aqtivoba, movaxdinoT filtvis funqciis normalizacia
da minimumamde daviyvanoT sasunTq sistemaSi mimdinare anTe-
biTi procesebis aqtivoba.
mdgomareobis gamwvavebis SemTxvevaSi (asTmis Setevis peri-
odSi) makontrolebel medikamentebs aucileblad emateba md-
gomareobis Semamsubuqebeli saSualebebi (upirvelesad swrafi
da xanmokle moqmedebis sainhalacio b2-agonistebi).
zogjer, 5 wlamde asakis bavSvebSi da pubertalur peri-
odSi, asTmas axasiaTebs xangrZlivi remisia, romlis drosac
makontrolebeli medikamentebis gamoyeneba an saerTod wydeba
70
an minimumamdea dayvanili. Tumca am drosac aucilebelia re-
gularuli dakvirveba da monitoringi.
71
baSi.
„safexuriT zemoT“, rodesac asTma ara kontrolirebadia an
nawilobriv kontrolirebadia.
asTmis gamwvavebis an mdgomareobis damZimebasTan erTad, sa-
Wiro xdeba mkurnalobis koreqcia _ mdgomareobis Semamsubu-
qebeli saSualebebis CarTva da/an makontrolebeli preparate-
bis damateba an dozebis gazrda, anu mkurnalobis „safexuriT
maRla“ gadanacvleba.
aseT SemTxvevaSi saWiro xdeba:
72
direbulia b2-agonistebis maRali dozebisa da glukokorti-
kosteroidebis sistemuri (peroraluri an intravenuri) gamoy-
eneba.
• asTmis gamwvavebis an kontrolis darRvevis SemTxvevaSi,
yovelTvis unda gadaixedos mkurnalobis safexuris Sesabami-
soba daavadebis simZimis monacemebTan. aucileblad unda
Semowmdes inhalaciuri teqnikis Sesrulebis siswore, risi
darRvevac Tavisuflad SeiZleba gaxdes asTmis kontrolis
darRvevis mizezi.
73
asTmis gamwvavebis menejmenti.
asTmis gamwvavebis (Setevis) periodSi, sxvadasxva maprovo-
cirebeli faqtorebis zemoqmedebis gamo, viTardeba sasunT-
qi gzebis (wvrili da saSualo kalibris bronqebi) spazmi da
bronqebis sanaTuris lorwoTi daxSoba, ris gamoc adgili aqvs
eqspiraciis Seferxebas. viTardeba sxvadasxva xarisxis hipoq-
sia, xvela, qoSini da saerTo mgomareobis damZimeba.
asTmis Setevis (gamwvavebis) marTva iTvaliswinebs bronquli
obstruqciisa da masTan dakavSirebuli simptomebis moxsnas.
asTmis msubuqi (da zogjer saSualo simZimis) gamwvavebis
marTva SesaZlebelia binaze an hospitalis mimReb da Terapi-
ul ganyofilebaSi. saSualo simZimis (ufro xSirad) da mZime
Setevis (yovelTvis) marTva unda ganxorcieldes hospitalSi
(upiratesad gadaudebeli daxmarebis ganyofilebaSi).
SeniSvna:
simZimis Sefasebisas saWiro ar aris yvela CamoTvlili simp-
tomis arseboba. sakmarisia ramdenime maTganic.
cxrili 15.
asTmis Setevis simZimis Sefaseba
sunTqvis
parametrebi msubuqi saSualo mZime gaCerebis
safrTxe
74
yvela asakSi:
mosvenebul
mozrdilebSi:
siaruli- mdgomareo-
laparakis
sas baSi.
dros.
Cvili bavS-
CvilebSi:
vebi: uars
susti da
amboben kve-
sulxuTva xanmokle
baze.
tirili. kveba
gaZnelebulia.
uWiravs
SeuZlia iZulebiTi,
urCevnia
wola mjdomare da
ijdes
winwaxrili,
mdgomareoba
winadade- mokle
laparaki sityvebiT
bebiT frazebiT
SesaZloa Cveuebriv Cveuebriv dabinduli
cnobiereba
agzneba. agznebulia. agznebulia an areuli
sunTqvis six- momate- momatebuli
momatebuli
SiSire buli > 30
sunTqvaSi
paradoq-
damate-
suli
biTi kunTebis
Cveuleb- Torako-
monawile-oba Cveulbriv Cveulebriv
riv ara abdominal-
da paras-
uri moZ-
ternalueri
raoba.
Caweva
zomieri.
xSirad,
mxolod Cveulebriv
xixini xmamaRali. ar ismis.
amo- xmamaRali.
sunTqvi-
sas.
bradika-
pulsi(wuTSi) < 100 100 _ 120 > 120
rdia.
misi ar
mozrdilebSi
arseboba
ar aris. SeiZleba iyos xSiria
paradoqsuli miuTiTebs
< 10 mm 12 _ 25 mm >25 mm Hg.
pulsi sasunTqi
Hg. Hg. bavSvebSi:
kun Tebis
20 _40 mmHg
gadaRlaze.
75
< 60%
bronqodila- (mozrdi-
tatoriT sa- lebSi).
wyisi mkurna-
lobis Semd- daaxloebiT: an
> 80%
eg: PEF mosa- 60% _ 80% mkurnaloba-
lodnelis an ze pasuxi
personalur- grZeldeba 2
ris % saaTze
met xans.
normalu-
< 60 mm Hg.
PaO2 (haerSi) ria da
SesaZlevelia
da/an _ gazomva, > 60 mm Hg.
cianozis
Cveu-
arseboba.
lebriv,
ar aris
> 45 mm Hg
PaCO2 saWiro.
SesaZlebelia
(haerSi) < 45 mm Hg
sunTqvis
< 45 mm
SeCe- reba.
Hg
SaO2 (haerSi) > 95% 91% - 95% < 90%
SeniSvna:
cxrilSi gaTvaliswinebuli ar aris bavSvTa asakis gulis
cemisa da sunTqvis sixSiris asakobrivi normebi. amasTan, moz-
rdil pacientTa pulsisa da sunTqis sixSiris cvlileba asTmis
Setevis sxvadasxva simZimis SemTxvevaSi mocemulia ara nor-
masTan procentuli cvlilebis, aramed absoluturi ricxviTi
mniSvnelobis mixedviT. Cveni rekomendaciis mixedviT, sunTqvi-
sa da gulis cemis sixSire msubuqi Setevis dros imatebs daax-
loebiT 10% _ 15%-iT. saSualo somZimis dros _ 20% _ 30%-iT
da mZime Setevis SemTxvevaSi _ > 40% _ > 50%-iT.
sunTqvis sixSiris normebi mRviZare bavSvisaTvis.
cxrili 16.
asaki norma (wuTSi)
2 Tvemde < 60
2 _ 12 Tve < 50
1 _ 5 weli < 40
6 _ 8 weli < 30
> 12 weli < 20
76
pulsis sixSiris normebi mRviZare banSvebisaTvis.
cxrili 17.
asaki norma (wuTSi)
2 _ 12 Tvemde < 160
1 _ 2 weli < 120
2 _ 8 weli < 80 – 90.
> 12 weli < 80
77
Tu mkurnalobis Semdeg mdgomareoba ar umjobesdeba pacienti
unda gadaiyvanon intensiuri Terapiis ganyofilebaSi.
fataluri Sedegis saSiSroebis kriteriumia mdgomare-
oba, romelic intubaciasa da filtvis xelovnur ventilacias
moiTxovs.
nebismieri ganyofileba, sadac asTmis Setevis marTva xor-
cieldeba, arWurvili unda iyos pulsoqsimetriT, pik-floume-
triT, nebulaizeriT da Jangbadis miwodebis sistemiT.
sqema 2.
asTmis gamwvavebis (Setevis) menejmenti gadaudebeli daxmarebis gan-
yofilebaSi
sawyisi gamokvleva
x anamnezi, fizikaluri gamokvleva (auskulptacia, damxmare kunTebis monawileoba
sunTqvaSi, P., R., PEF an FEV1., 02-is saturacia, arteriuli sisxlis gazebi kid-
udebSi.
sawyisi mkurnaloba
x Jagbadi, sanam saturacia ar iqneba > 90 (95 bavSvebSi).
x b2-agonsti 1 saaTis ganmavlobaSi.
x sistemuri k.s. _ Tu ver miviReT swrafi gaumjobeseba an Tu pacienti manamde
iRebda k.s.-s peroralurad. an Tu Seteva mZimea.
x sedacia, epinefrini, mukolitikebi da respiratoruli fizioTerapia arc erT
SemTxvevaSi araa naCvenebi.
78
kargi Sedegi 1 – 2 sT. arasruli Sedegi 1 – Sedegi araa 1 _ 2
x Sedegi SenarCunebu- 2 saaTSi. saaTSi.
lia preparatebis x fatalurobis sa- x fatalurobis sa-
bolo miRebidan 60 frTxis risk-fa- frTxis risk-fa-
wT.-is qtorebi. qtorebi.
ganmavlobaSi. x fizikalurad:: x fizikaluri
x fizikaluri kvlev- msubuqidan mZim- monace- mebi mZimea.
is maCveneblebi emde simptomebi. gamoxat- ulia
nor- mis x PEF < 60%.@ SfoTva da/an
farglebSia. Zilianoba.
x 02-is saturacia
x PEF > 70%. ar umjobesdeba. x PEF < 30%
x 02-is saturacia > x PCO2 > 45 mm Hg.
90% (bavSvebSi – 95) x PO2 < 60 mm Hg.
mkurnaloba binaze:
x b2-agonistis inhalacia grZelde-
ba.
x ufro xSirad ganixileba oralu-
ri k.s. micemis sakiTxi.
x ganixileT sainhalacio k.s.-is mi-
cemis sakiTxi.
pacientis ganaTleba:
x wamlebis sworad miReba.
x CamoayalibeT moqmedebis gegma.
x SeadgineT pacientze Semdgomi
dakvirvebis gegma.
mdgomareoba gaumjobesda
79
I. Jangbadi. Jangbadi pacients miewodeba nazaluri kanuliT,
niRbiT an “Jangbadis karavis” saSualebiT (CvilebSi). Jangbadi
pacients eZleva manam, saman saturacia ar iqneba > 90% (95%
bavSvebSi).
II. swrafad moqmedi b2-agonistebi (mag. ventolini). pirveli 1
saaTis ganmavlobaSi pacienti akeTebs 2 _ 4 inhalacias, yovel
20 wuTSi. (1 inhalaciis dros pacienti iRebs 100 mkg preparats).
1 saaTis Semdeg, msubuqi Setevis SemTxvevaSi, pacienti akeTebs
2 dan 4 SesunTqvamde yovel 3 _ 4 saaTSi. mZime Setevis dros
_ 6 _ 10 SesunTqva yovel 1 – 2 saaTSi. mcire asakis bavSvebSi,
sadac SeuZlebelia standartuli, wneviani inhaleris gamoy-
eneba, medikamentis misawodeblad gamoiyeneba speiseri. vento-
linis inhalacia xorcieldeba Jangbadis saturaciis da PEF-s
maCveneblis monitoringis fonze.
nebulaizeris saSualebiT, bavSvebSi 18 Tvis asakidan, vento-
linis doza Seadgebs 2,5 _ 5,0 mg/24sT. mozrdilebSi _ maqsi-
maluri sadReRamiso doza aris 40 mg. nebulaizeriT miRebis
SemTxvevaSi (preparati xsnaris saxiT mTavsebulia blisterSi)
preparatis ganzaveba Cveulebriv ar xdeba. Tumca gnzaveba Ses-
aZlebelia mcire raodenobiT fiziologiur xsnarSi.
b2-agonistis intravenuri infuzia tardeba mxolod gansa-
kuTrebul SemTxvevaSi, mZime Setevis dros.
IV. kortikosteroidebi
a) sainhalacio k.s. (cxrili 5 da 6).
b) sistemuri kortikosteroidi (mag. prednizoloni). per-
oraluri an intravenurad misaRebi doza Seadgens 0,5 _ 1,0 mg/
kg/24 saaTSi.
V. magniumis sulfati. ar gamoiyeneba rutinulad. (< 5
80
wlamde asakSi misi gamoyenebis Sesaxeb sarwmuno monacemebi ar
arsebobs). a) intravenurad – gamoiyeneba mozrdil pacien-
tebSi, im SemTxvevaSi, Tu FEV1 aris normis an saukeTeso indi-
vidualuri maCveneblis 25% _ 30%. mozrdilebSi da bavSvebSi,
rodesac asTmis Seteva ar emorCileba sxva saxis mkurnalobas
da bavSvebSi, Tu mkurnalobis dawyebidan 1 saaTis Semdeg FEV1
< normis an saukeTeso individualuri maCveneblis 60%-ze.
preparati, intravenurad gamoiyeneba 2,0 gr.-is raodenobiT,
yovel 20 wuTSi. preparatis gverdiTi efeqtebidan gansaku-
TrebiT sayuradReboa sunTqvis centris daTrgunvis SesaZle-
bloba.
ZiriTadi debulebebi:
• riniti aris jan. dacvis globaluri probleba, rogorc
mozrdil, ise bavSvTa kontingentSi.
• rinitiT daavadebulia dasavleTis qveynebis mosaxleo-
81
bis daaxloebiT 20%. daavadebis diagnostirebisaTvis
saWiroa guldasmiT Sekrebili anamnezi, sistematiuri
klinikuri kontroli da specifiuri testebi.
• rinits xSirad axasiaTebs iseTi komorbiduli mdgo-
mareobebis arseboba, rogoricaa koniuqtiviti, sinusiti,
otiti da asTma.
• alergiuli rinitis klasfikacia emyareba am daavadebis
klinikuri mimdinareobis simZimes da xangrZliobas.
• alergiuli riniti mniSvnelovan zegavlenas axdens
pirovnebis cxovrebis xarisxze da skolasa Tu samsaxur-
Si mis mdgomareobaze.
nazaluri hiperreaqtiuloba.
qronikuli an recidiuli rinitis mqone pacientebs xSir-
ad aReniSnebaT gaZlierebuli mgrZnobeloba garemoSi arse-
bul mraval araspecifiur trigerze, rogorebicaa magaliTad:
Tambaqos boli, mkveTri sunis sunamo an samrewvelo Tu say-
ofacxovrebo narCenebis suni. amgvar reaqcias hiperreaqtiu-
loba ewodeba da igi mniSvnelovnad ganisazRvreba neiroregu-
latoruli meqanizmebiT. Tumca araspecifiuri hiperreaqtiu-
loba ZiriTadad damaxasiaTebelia ara alergiuli rinitisaT-
vis. alergiuli statusis drosac adgili aqvs cxviris Rrus
lorwovanis araspecifiuri sensitiurobis matebas. normaluri
nazaluri funqciis cvlileba, romelic rinitiTaa gamowveu-
li, SeiZleba iyos lokaluri an centraluri warmoSobis ner-
vuli disfunqciis mizezi. aRniSnuli mdgomareoba SeiZleba
gamowveuli iyos cxviris lorwovanis receptorebze alergi-
uli an sxva saxis gamRizianeblis permanentuli zemoqmedebiT.
am mdgomareobis klinikuri gamovlineba SeiZleba warmodgeni-
li iyos lorwos sekreciis gaZlierebiT an vaskularuli rea-
qciiT da SeSupebiT.
alergiuli riniti.
tradiciulad, alergiul rinits yofen: 1. sezonur da
2. wliur (grZeldeba mTeli weli) daavadebad. yvelaze xSi-
ri trigerebi arian aero alergenebi. sezonuri simptomebi
gamowveulia balaxis, xeebis yvavilebis da sarevelebis mtvriT.
mTeli wlis ganmavlobaSi gamoxatuli alergiuli riniti, ux-
Siresad, gamowveulia “oTaxis mtveriT”, tarakanebis, tkipebis,
Sinauri cxovelebisa da frinvelebis alergenebiT.
82
alergiuli rinitis “sezonurad” da “wliurad” dayofis
marTebuloba, dReisaTvis kiTxvis niSnis qveS dgeba da meti
yuradReba eqceva daavadebis simZimisa da simptomTa gamov-
lenis Taviseburebas.
mimdinareobis xangrZliobis Taviseburebis mixedviT, aler-
giul rinits yofen intermitentulad (xangamoSvebiTi) da per-
sistulad.
alergiuli riniti intermitentulia, Tu klinikuri simpto-
mebi gamoxatulia kviraSi 4 dReze naklebi drois ganmavlobaSi
an mTlianad grZeldeba 4 kviraze naklebi drois ganmavlobaSi.
alergiuli riniti iTvleba persistulad, Tu klinikuri
simptomebi gamoxatulia kviraSi 4 dReze meti drois ganmavlo-
baSi da grZeldea 4 kviraze met xans.
simZimis mixedviT, daavadeba iyofa msubuq, saSualo da mZime
mimdinarobad; imis mxedviT, Tu ramdenad mkveTradaa gamoxatu-
li klinikuri simptomebi da ramdenad arRveven isini cxovrebis
normalur xarisxs. (sqema 3 ).
sezonuri alergenebis gavrceleba haerSi, SeiZleba icv-
lebodes wlidan wlamde da amasTan, ramdenime maTganis mo-
nacvleoba mudmivad iyos gamoxatuli, weliwadSi, mTeli 10
Tvis ganmavlobaSic ki. amitom, mcenareuli alergenebi, rom-
lebic sezonuri aleriis gamomwvevad iTvlebian, SeiZleba daa-
vadebis trigerad mogvevlinon TiTqmis mTeli wlis manZilze.
meore mxriv, Sinauri cxovelebi, romlebic miCneulni arian
persistuli alergiis mizezad, SeiZleba, konkretul SemTxve-
vaSi, SexebaSi iyvnen pirovnebasTan mxolod xangamoSvebiT da
iwvevdnen alergiis gamovlinebas ara mudmivad, aramed iSvia-
Ti, uSualo kontaqtis SemTxvevaSi. es mdgomareoba qmnis se-
riozul sirTules sezonuri da wliuri alergiis gamomwvevi
faqto- rebis erTmaneTisagan gamijvnisaTvis. amas emateba is
faqtic, rom pacientTa didi nawili sensibilizirebulia erT-
droulad mravali alergenis mimarT, rac kidev ufro ar-
Tulebs savaraudo trigeris identifikacias. amitom gasage-
bia, rom mravali alergenis sezonuri zemoqmedeba SeiZleba
simptomTa persistirebis mizezi gaxdes da rinitis simptomebi
gamovlenili iyos praqtikulad mTeli wlis ganmavlobaSic.
garda amisa, pirovnebis mier geografiuli garemos perioduli
cvlac SeiZleba mniSvnelovan rols asrulebdes alergiuli
simptomebis gamovlenis TaviseburebaSi.
83
sqema 3
alergiuli rinitis klasifikacia.
intermitentuli. . persistuli.
msubuqi. . saSualo/mZime.
84
lis miRebis Semdegac, romelTac aero alergenebis msgavsi an-
tigenuri struqtura gaaCniaT (jvaredini aleriuli reaqcia).
“okupaciuri rinitis” ganviTarebis mizezia pirovnebis sa-
muSao garemoSi samrewvelo procesis produqtTa anaorTq-
lis inhalacia. daavadebisaTvis damaxasiaTebelia klinkur
simptomTa gamovlena samuSao adgilze an saRamos, samsaxuris
Semdeg. mdgomareoba umjobesdeba dasvenebis dReebSi da saer-
Tod, samsaxurisagan moSorebiT yofnisas. am tipis WeSmariti
sensibilizaciisaTvis saWiroa Sesabamis alergenebTan urTier-
Toba ramdenime Tvidan, 1 _ 3 wlamde.
cxrili 18.
ara alergiuli rinitis gamomwvevi mizezebi
anTebiTi riniti
mikrobuli ifeqciebiT gamowveuli rinitebis dros, Cveu-
lebriv, saxezea zemo respiratoruli traqtis paTologiis
anamnezi da anti ifeqciuri mkurnalobis fonze swrafad xdeba
mdgomareobis gaumjobeseba.
organizmis hormonaluri speqtris disbalansma aseve SeZ-
85
leba gamoiwvios cxviris lorwovani garsis cvlilebebi. or-
suloba da pubertaluri periodi aris rinitis ganviTarebis
xelSemwyobi mdgomareobebi. oraluri kontraceptivebis miRe-
ba ar aris asocirebuli nazalur gaWedvasTan. naxuloben aso-
ciacias cxviris gaWedvasa da menstrualur cikls Soris.
ara alergiuli riniti, zogjer, SeiZleba ganviTardes Cveu-
lebrivi sakebi danamatebis miRebis gamo. am mxriv tipiuria
sulfitebis Semcveli sakvebi, rogoricaa magaliTad gargaris
Ciri da iaffasiani TeTri Rvino. saneleblebis miRebam SeiZ-
leba gamoiwios e.w. “degustatorTa rinorea”. alkoholi ara
iSviaTad iwvevs cxviris gaWedvas da Semdeg rinoreas. gansaku-
TrebiT im pirebSi, romelTac manamde riniti aReniSnebodaT.
mraval medikaments, rogorebicaa magaliTad anti hiperten-
ziuli saSualebebi, ara steroiduli antianTebiTi medikamen-
tebi da fsiqotropiuli agentebi, gaaCnia gverdiTi efeqtebi,
romlebic SeiZleba rinitis ganviTarebis mizezi gaxdes. garda
amisa, iseTi medikamentebis xSirma da xangrZlivma aplikaciam,
rogorebicaa mag. epinefrini an oqsimetazolini, SeiZleba ri-
niti gamoiwvios.
cxrili 19.
rinitTan asocirebuli medikamentebi
analgetikebi
arasteroiduli antianTebiTi preparatebi: aspirini da a.S.
antihipertenziuli saSualebebi
angiotenzinis gardamqneli enzimis inhibitirebi.
amiloride.
b-blokerebi
fsiqotropuli saSualebebi
respiridini
klorpromazini
amitriptilini
fosfodiesTerazas me-5 tipis inhibitorebi
sildenafili
tadalafili
verdenafili
sxva medikamentebi
86
kokaini
gabapentini
87
orive SemTxvevaSi irRveva ciliaruli funqcia. viTardeba
lorwovani garsis destruqcia da epiTeliumis dazianeba.
klinikurad gamoxatulia cxviris lorwovani garsis sim-
Srale, tkivilisa da Cxvletis SegrZneba, qerqebis gaCena da
ynosvis funqciis darRveva.
mkurnaloba xangrZlivi da rTulia. naCvenebia topikaluri
damarbileblebi, cxviris gamorecxva fiziologiuri xsnariT
da qerqebis gaCenis SemTxvevaSi - maTi mocileba; topikaluri
antibiotikebis malamoebis gamoyeneba.
sqema 4.
atrofiuli rinitis ganviTarebis meqanizmebi
x ciliastazi (respirato-
ruli epiTelis stazi).
x Zvlebis demineraliza- cia.
x lorwovanis progresuli
atrofia.
x epiTelis destruqcia.
x superinfeqcia.
- Klebsiella ozanae.
- Moraxsella katarralis.
- Haemofilus influen-zae.
- Staphilococcus aure-us.
88
Tu cxviridan gamonadeni, cxvircemineba an cxviris gaWedva
grZeldeba dReSi minimum 1 saaTi da 2 kviris ganmavlobaSi
gamoxatulia sul mcire 5 dRe.
cxrili 20.
rinitis diagnozze saeWvo pacientis anamnezi
rinorea, gaWedva, ynosvis
ZiriTadi simptomebi
problemebi
mimdinareobis xangrZlivi mimdinareoba ( 4
xangrZlioba kviraze meti )
intermitentuli an
gamovlenis sixSire persistuli. gamwvavebebiT an
mis gareSe.
simptomTa gaZlierebis an
mag. sigaretis boli.
gamwvavebis trigerebi
koniuqtiviti, sinusiti,
Tanarsebuli simptomebi
faringiti, traqeiti
asTma, atopiuri dermatiti,
alergiuli anamnezi
urtikaria da sxva ...
garemoSi alergenebis mcenareuli, saxlis,
arseboba profesiuli da sxva.
axlo naTesavebSi alrgiuli
ojaxuri anamnezi
daavadebebis arseboba.
89
medikamentis jgufi, miRebis
ra medikamentebs iRebs
xangrZlioba, efeqti.
cxovrebis xarisxis darRveva
gavlena cxovrebis xar- da misi gavlena samsaxursa
isxze an saswavlo dawesebulebaSi
pacientis aqtivobaze.
gamokvlevebi.
rinitis klinikuri gamovlinebis mqone pacientis gamokvle-
va xdeba pirvel rigSi otolarinologiuri sarkiT da cxviris
gamafarToebeliT. am tipis kvleva saSualebas iZleva daTva-
lierdes cxviris lorwovani garsi, Sefasdes SeSupebis xarisxi,
cxviris niJarebis da polipebis mdgomareoba. Zalian mniSvne-
lovania kanis alergiuli testebi an saerTo da specifiuro
IgE-s kvleva pacientis sisxlSi. zog SemTxvevaSi, saWiro xdeba
provokaciuli testis gamoyeneba. Zalze efeqturi sadiagno-
stiko saSualebaa nazalur sekretSi alergenis identifikacia
polimerza jaWvuri reaqciiT an specifiuri IgE-s aRmoCena ra-
dioalergosorbentuli meTodiT.
polipebi
meqanikuri faqtorebi
cxviris Zgidis gamrudeba.
ucxo sxeuli cxviris RruSi.
qoanebis atrezia.
adenoidebis hipertrofia.
granulomatozuri daavaebebi.
sarkoidozi.
Wegener-is granulomatzi.
90
malignizaciuri granuloma.
ciliaruli funqciis paTologia.
pirveladi ciliaruli diskinezia (Kartagener-is sindromi,
Tu process Tan axlavs deqstrokardia)
neoplastiuri daavadebebi.
malignizaciuri procesi.
keTilTvisebiani simsivnuri warmonaqmni.
rinorea cerebrospinaluri siTxiT.
infeqciuri warmoSobis.
virusuli.
baqteriuli.
fungaluri.
parazituli.
rinitis mkurnaloba.
alergiuli rinitis menejmenti SeiZleba daiyos sam nawilad
an sam etapad: 1. alergenebTan Sexebisagan Tavis arideba, 2.
farmakoTerapia da 3. imunoTerapia.
alergiuli da ara alergiuli rinitis mkurnalobis princi-
pebi mocemulia me-6 da me-7 sqemebze.
alergiuli rinitis mkurnalobis pirveli etapi, romelic
alergenebis aridebas iTvaliswinebs, met-naklebad ganxorcie-
lebadia okupaciuri alergenebisa (samsaxuris an sxva saqmiano-
91
basTan dakavSirebuli alergenebis arseboba) da Sinauri cxove-
lebis alergenebiT gamowveuli rinitis SemTxvevaSi. rodesac
SesaZlebelia samsaxuris an sxva saqmianobis Secvla da Sinauri
cxovelebis mocileba. magram praqtikulad SeuZlebelia e.w.
tarakanebisa da tkipebis alergenebis Secveli, «oTaxis mtvris»
an sezonuri alergiis SemTxvevebaSi.
sqema 5.
alergiuli rinitis mkurnalobis meTodebi
saSualo/mZime
msubuqi
saSualo/mZime
msubuqi
intermitentuli intermitentuli persistuli persistuli
93
efeqtebi SeiZleba gamovlindes taqikardiiT, gaRizianebiTa da
agznebiT, tremoriT, SfoTviT, Zilis darRveviT da Tavis tki-
viliT. am jgufis preparatebis gamoyeneba rekomendirebuli
araa orsulebSi, xanSi SesulebSi, hipertoniuli daavadebis da
fsiqiatriuli problemebis mqone pirebSi; aseve mcire asakis
bavSvebSi. Tumca unda aRiniSnos isic, rom isini sakmaod efeq-
turni arian da warmatebiT gamoiyenebian e.w. “gaciebi” SemTx-
vevaSi.
leikotrienebis receptorTa antagonistebi, rogoricaa ma-
galiTad montelukasti, amcirebs rogorc cxviris qavilsa da
ceminebas, ise rinoreasa da gaWedvas, ris gamoc warmatebiT
gamoiyeneba alergiuli rinitis samkurnalod. Tumca misi efe-
qti aSkarad CamorCeba topikaluri k.s.-ebis an antihistaminuri
preparatebis klinikur efeqts. maTi gamoyeneba saSualebas iZ-
leva SevamciroT rogorc kortikosteroidebis ise antihist-
aminuri preparatebis dozebi.
ipratropium bromidi warmatebiT gamoiyeneba Zlier Txieri
rinoreis samkurnalod. preparati ablokirebs cxviris lor-
wovani garsis parasimpatikur inervacias da amcirebs Sesabami-
si jirkvlebidan lorwos sekrecias.
intranazaluri kortikosteroidi aris alergiuli rinitis
mkurnalobis yvelaze efeqturi saSualeba. misi efeqti aRe-
mateba, rogorc antihistaminuri preparatebisa da leikorti-
enebis receptorTa antagonistebis efeqts cal-calke, ise am
preparetbis kombinaciis efeqts. intranazaluri kortikoste-
roidi SeiZleba gamoyenebuli iyos alergiuli rinitis, ro-
gorc intermitentuli, ise persistuli formebis mkurnalo-
bisaTvis. rodesac daavadeba sezonuri da intermitentulia,
mkurnaloba unda daviwyoT sezonuri alergenebis gamoCenam-
de da gavagrZeloT garemoSi am alergenebis arsebobis mTeli
sezonis ganmavlobaSi. aRniSnuli midgoma saSualebas iZleva
maqsimalurad vakontroloT daavadebis simptomebi. intran-
azalurad gamosayenebeli k.s. iwarmoeba aerozolis, suspen-
ziisa da mSrali fxvnilis saxiT. am jgufis preparatebis adgi-
lobrivi gverdiTi efeqtebidan aRsaniSnavia cxviris lorwo-
vanis simSrale da qerqebis ganviTareba, lorwovanis atrofiis
gareSe. iSviaTad SeiZleba ganviTardes cxviridan sisxldena.
kortikosteroidebis topikaluri gamoyeneba alergiuli ri-
nitiT daavadebul pacientebSi, ar iwvevs hipoTalamopitui-
tarul-adrenaluri RerZis paTologias. am mxriv gamonaklisia
94
beklometazoni, romlis xangrZlivi gamoyenebac SeiZleba si-
stemuri garTulebis mizezi gaxdes. intranazaluri k.s. aseve
gamoiyeneba araalergiuli eozinofiluri rinitebis (aaer) da
nazaluri polipozebis mkurnalobisaTvis. sxva rinitebis sam-
kurnalod, topikaluri k.s.-ebis gamoyenebis efeqti saeWvoa.
gansxvavebiT topikaluri k.s.-ebisagan, am jgufis preparate-
bis peroraluri gamoyeneba, xanmokle droiT, naCvenebia aler-
giuli rinitis mZime da nazaluri polipozis iseTi formebis
dros, romlebic Cveulebriv, maT Soris topikaluri steroi-
diT, mkurnalobas ar emorCilebian.
bolo wlebSi SemuSavda IgE-damokidebl daavadebaTa marT-
vis principulad gansxvavebuli meTodi _ IgE–s sawanaaRmde-
go, monoklonaluri antisxeuklebis gamoyeneba. omalizumabi
aris adamianis rekombinantuli anti-IgE antisxeulebi. prepa-
rati adamianis organizmSi SehyavT intramuskularulad; ris
Semdegac xdeba IgE-antisxeulebis SeboWva, myari kompleqse-
bis formireba da organizmSi IgE-antisxeulebis mniSvnelovani
kleba. klinikuri efeqti gamoxatulia, rogorc sezonuri, ise
mTeli wlis ganmavlobaSi mimdinare alergiuli rinitis Sem-
TxvevaSi.
specifiuri imunoTerapia warmoadgens alergiuli rinitis
mkurnalobis efeqtur meTods. imunoTerapiis Catarebis ga-
dawyvetilebas iReben maSin, rodesac mkurnalobis sxva meTo-
debi, rogoricaa alergenisagan Tavis arideba an farmakoTe-
rapia, uefeqtoa. mkurnalobis es meTodi ufro efeqturia im
SemTxvevaSi, Tu saqme gvaqvs erTi alergeniT (an upiratesad
erTi alergeniT) sensibilizaciasTan
yovelive aRniSnulidan, SeiZleba davaskvnaT, rom alergiuli
rinitis mkurnaloba moicavs kompleqsur RonisZiebebs, dawye-
buli alergenisagan Tavis aridebiT da damTavrebuli farmako-
TerapiiTa da specifiuri imunoTerapiiT. topikaluri kortio-
steroidebi warmoadgenen alergiuli rinitis marTvis yvelaze
efeqtur saSualebas. Tumca mkurnalobisas gamoyenebuli unda
iyos yvela is meTodi, romelic daavadebis simptomTa Semsubu-
qebas uwyobs xels. mxedvelobaSia misaRebi, rom daavadebis gam-
wvaveba SeiZleba TandarTulma infeqciamac gamoiwvios da am Sem-
TxvevaSi saWiro xdeba mkurnalobis kursSi Sesabamisi koreqciis
Setana. qirurgiuli Careva saWiro xdeba im SemTxvevaSi, rodesac
mkurnalobis arc erTi konservatiuli meTodi efeqturi araa.
araalergiuli rinitebis formebi da maTi mkurnalobis me-
95
Todebi mocemulia me-6 sqemaze.
gamoyofilia ara alergiuli rinitis sami ZiriTadi forma:
anTebiTi, medikamentozuri da ara anTebiTi. mocemulia rini-
tis TviToeuli formis mkurnalobis mokle sqema.
orsulTa riniti.
“orsulTa riniti” SeiZleba iyos rogorc alergiuli, ise
vazomotoruli da medikamentozuri warmoSobis da gamovlin-
des, rogorc orsulobis mimdinareobis periodSi, ise mSo-
biarobis Semdegac. Tumca, WeSmariti orsulTa riniti aris
rinitis iseTi gamovlineba, rodesac daavadeba iwyeba orsu-
lobis meore an mesame trimestrSi, grZeldeba 6 kviris an meti
xnis ganmavlobaSi da aucileblad wydeba mSobiarobidan ara
ugvianes 2 kvirisa. “orsulTa rinitis” gamomwnevi mizezebi bo-
lomde dadgenili araa..
orsulTa rinitis diagnostika rTulia, radgan am mdgoma-
reobis klinikuri mimdinareoba praqtikulad ar gansxvadeba
Cveulebrivi alergiuli an sxva etiologiis rinitisagan da
diagnozis saboloo dadastureba SeiZleba mxolod maSin, Tu
riniti, orsulobis periodSi ganviTarda iseT pirSi, romel-
sac manamde es paTologoa ar aReniSneboda da mSobiarobis Sem-
deg rinitis simptomebi Sewyda.
sqema 6.
ara alergiuli riniti
NARES okupaciuri
96
atrofiuli vazomotoruli hormonaluri medikamentozuri
sqema 7.
estrogni mweveloba
orsulTa
proJesteroni riniti
oTaxis mtvris
placentis zrdis hor- mimarT arsebu-
moni. li specifiuri
IgE.
97
▶ atopiuri dermatiti
atopiuri dermatiti (a.d.) aris kanis qronikuli anTebiTa da
qaviliT mimdinare daavadeba, romlisTvisac klinikurad damaxa-
siaTebelia qronikuli an qronikulad recidiuli mimdinareoba;
bavSvebSi gvxvdeba ufro xSirad, vidre mozrdilebSi; xSirad aso-
cirdeba sisxlis Sratis IgE-s maRal donesTan da personalur
da ojaxur atopiur anamnezTan; atopiur rinitTan da bronqul
asTmasTan.
atopiuri egzema ( a.e. ) aris atopiuri dermatitis sinonimi.
98
atopiuri dermatiti SeiZleba gamovlindes sxvadasxva asak-
Si. 80% SemTxvevaSi es paTologia vlindeba 1 wlamde, 90%-Si ki
5 wlamde asakSi. daavadebis klinkuri gamovlineba uxSiresad
xdeba 2 dan 6 Tvemde asakSi.
axalSobilobis periodSi kanis dazianeba uxSiresad vrcel-
deba sxeulis farTe areebze _ saxis, kisris, gulmkerdis, mu-
clis da kidurebis areSi.
3 _ 4 wlis asakidan, mozardebsa da mozrdilebSi, upirates-
ad ziandeba kidurebis momxreli zedapirebi, antikubitaluri
da papilaruli fosoebi.
xSirad, atopiuri dermatitis intensivoba iklebs sqesobri-
vi momwifebis periodSi da zogjer, TiTqos, sruli klinikuri
gamojanmrTelebac ki xdeba. magram rCeba kanis hiperreaqti-
uloba garemo gamRizianebelTa mimarT..
atopiuri dermatitis diagnozi emyareba daavadebis klini-
kur suraTs _ klinikur kriteriumebs. praqtikulad ar arse-
bobs laboratoriuli testi, romelic damoukideblad daad-
gens atopiuri dermatitis arsebobas. pacientTa daaxloebiT
80%-s, sisxlis SratSi, aReniSneba saerTo IgE-s maRali done da
periferiuli sisxlis eozinofilia. Tu movaxerxebT specifi-
uri alergenis identifikacias, vnaxavT, rom sisxlis SratSi,
mis mimarT, yovelTvis arsebobs specifiuri IgE antisxeulebi.
arsebobs atopiuri dermatitis sadiagnostiko «didi» da
«mcire» niSnebi:
atopiuri dermatitis sadiagnostiko «didi niSnebia»:
• qavana dermatitis arseboba.
• kanis dazianebis lokalizacia da tipiuri morfologi-
uri suraTi (sxeulis farTe areebis CarTva axalSobi-
lebSi da kidurebis momxrelTa liqenifikacia da zolo-
vani dazianeba mozardebSi da mozrdilebSi).
• qronikuli an qronikulad morecidive dermatiti.
• personaluri an/da ojaxuri atopiuri anamnezi.
atopiuri dermatitis sadiagnostiko “mcire niSnebia”:
• adreul asakSi gamovlena
• kanis hiperreaqtiuloba.
• Keratitis pilaris.(kanis dvrilebis keratiti)
• mSrali kani.
• ixtiozi.
• piperkeratozi.
99
• Seiliti.
• ZuZus dvrilebis dermatiti.
• kanis dadasturebuli xSiri infeqciebi (gansakuTrebiT
st.aur. da h.s.) an safuZvliani eWvi maT arsebobaze.
• recidiuli dermatofitia.
• meWeWovani moluski.
• saxis eriTrodermia an sifermkrTale.
• dermatografizmi.
• recidiuli koniuqtiviti.
• orbitaluri “Savi Crdilebi” (moSavo-molurjo Seferi-
loba Tvalbudis irgvliv).
• sisxlis SratSi maRali IgE.
• eozinofilia periferiul sisxlSi
Tu aRniSnulTagan, saxrzea 3 “didi” da 3 “mcire” niSani _
SeiZleba atopiuri dermatitis diagnozis dasma.
100
turi maCveneneli, rom atopiuri dermatiti am alergeniTaa
gamowveuli.
im SemTxvevaSi, Tu atopiuri dermatitis klinikur suraTs
(egzemasa da qavils) Tan ar axlavs daavadebis adreul asakSi gam-
ovlineba, ojaxuri da personaluri alergiuli anamnezi, sisx-
lis SratSi specifiuri IgE-s aseboba da saxezea “mcire niSnebis”
nakleboba –zogierTi avtori SesaZleblad miiCnevs “atopifor-
muli dermatitis” terminis gamoyenebas.
cxrili 22.
kanis egzematozuri dazianebiT mimdinare zogierTi daavadebis di-
ferencialuri diagnozi.
gamovlenis klinikuri
etio-
upiratesi gamovlinebis ZiriTadi
paTogernezi
asaki niSnebi.
1. dermatiti
2. qavili.
3. gamovlena adreul
asakSi.
4. sxeulis farTe areeb-
atopiuri IgE-damokidebu-
5 wlamde. is dazianeba adreul
dermatiti li reaqcia
asakSi.
5. kidurebis mimxreli
da gamSleli zedapiris
dazianeba mozrdi-
lebSi.
SeiZleba iyos,
rogorc aler-
giuli ise 1. dermatiti _ savarau-
kontaqturi araalergiuli upiratesad do trigerTan Sexebis
dermatiti bunebis. ufros asakSi. adgilze.
alergiuli 2. zomieri qavili.
reaqcia mimdina-
reobs IV tipiT.
101
etio-paToge-
nezi ucnobia. 1. dermatiti _ wiTeli,
CvilebSi.
savaraudoa aqerclili balTebi
pubertalur
seboreuli saofle jirkv- Tavze, saxeze da kanis
periodSi da
dermatiti lebis paTolo- naoWebSi. Tavze qertli.
mogvianebiT
gia da funga- 2. qavili zomieria an
asakSi.
luri infeqciis ar aRiniSneba.
darTva.
1. kanze an lorwovanze,
yvela asakSi. hiperemiul fonze gan-
virusuli
gansakuTrebiT viTarebuli jgufuri
H.S. infe- infeqciuri
saxifaToa 1 vezikulebi. 2.
qcia paTologia
wlamde asakSi. wva, qavili, sxvadasxva
intensivobis tkivili.
1. dermatiti, romelic
ar vrceldeba saxeze.
2. qavili, romelic in-
parazituli
muni yvela asakSi tensiuria RamiT.
paToligia.
3. kanze tkipas Semavali
da gmomavali xvrele-
bis arseboba.
102
pirveladi
imunodeficiti.
1. dermatiti.
embriopaTia _
2. neonataluri teta-
Timusis suli
nia.
an nawlobrivi
di-jorjis axalSobilo- 3. saxis deformacia.
aplazia. paraTi-
sindromi bis periodi. 4. g.s. sistemis struq-
reoiduli jir-
turuli paTologiebi.
kvlebis aplazia.
5. mZime, sistemuri da
magistraluri
adgilobrivi infeqcia.
sisxlZarRveb-
is paTologia.
pirveladi
imuno-
deficituri 1. gavrcelebuli der-
mdgo mareoba. matiti.
viskot-
genetikuri axalSobilo- 2. Trombocitopenia.
oldriCis
paTologia. bis periodi. 3. adgilobrivi da
sindromi
antisxeulebis sis- temuri mZime
da T infeqciebi.
-limfocitebis
deficiti.
pirveladi imu-
mZime kom- nodeficituri 1. mZime sistemuri
dabadebidan
binirebuli mdgomareoba. infeqciebi.
ramdenime
imunodefi- imunitetis 2. simsivneebi.
dReSi.
citebi yvela rgolis 3. dermatiti.
defeqti.
103
genetikuri
paTologia.
fenilalanin-
1. kanisa da Tmis Ria fe
transfer-
rebi.
azas deficiti dabadebidan
fenilketo- 2. tetania.
da fenilana- ramdenime Tve-
nuria 3. gonebrivi ganviTare-
ninis cvlis Si.
baSi CamorCena.
moSla. qsovi-
4. dermatiti.
lebSi grovdeba
piroyurZ- nis
mJava.
genetikurad
ganpirobebuli gamoxatulia ganvi-
metaboluri TarebaSi CamorCena,
vlindeba
paTologia. diarea, Rebineba, kanis
Tirozone- dab- adebidan
darRveulia siyviTle, sisxldenebi,
mia pir- velive
Tirozinis cvla. RviZlis, Tirkmlis, n.s-
Tveeb- Si.
aseve met-nakle- is paTologiebi. sxva-
bad _ sxva cile- dasxva xarisxis egzema.
bis sinTezi.
genetikurad
ganpirobebuli
metaboluri
paTologia.
vlindeba
darRveulia his- ganviTarebaSi Camor-
histidine- dabadebidan
tidinis cvla. Cena, poliorganuli
mia pirvelive
sisxlSi, SardSi paTologiebi. egzema.
TveebSi.
da T.z.t.-siTxeSi
momatebulia
histidinid
done.
104
atopiuri dermatitis mkurnaloba.
topikaluri kortikosteroidebi.
topikaluri k.s., romelic 1950 wels Seiqmna, ukve mravali
welia gamoiyeneba atopiuri dermatitis samkurnalod. prepa-
ratebi iwarmoeba malamos, kremisa da Jeles saxiT da gamoi-
yeneba, rogorc antianTebiTi da damarbilebeli saSualeba.
miuxedavad amisa, maTi gadaWarbebuli moxmareba mravali gver-
diTi efeqtiT xasiaTdeba.
maRali aqtivobis k.s.-ebis gamoyeneba, maTi advilad Sewovis
gamo, sasurveli araa saxis, genitaliisa da naoWebis areebSi.
amJamad fiqroben, rom preparatebi, romelTa aplikacia,
mwarmoeblis instruqciis mixedviT, dReSi 2-jeraa rekomen-
direbuli, analogiuri efeqtiT xasiaTdeba 1-jer aplikaciis
SemTxvevaSic.
Zalian mniSvnelovania t.k.s.-ebis aplikaciis teqnika (kanze
wasma Tu Sezelva), ris Sesaxebac eqimma dawvrilebiTi informa-
cia unda miawodos pacients.
amJamad fiqroben, rom k.s.-ebis xangrZlivi, magram inter-
mitentuli (wyvetili) gamoyeneba, iseTive pozitiuri efeqtiT
xasiaTdeba, rogoriTac xangrZlivi da uwyveti Terapia. Tum-
ca pirvel SemTxvevaSi, kanis mxriv garTulebebis ganviTarebis
Sansi naklebia.
aqtivobis mixedviT arCeven topikaluri kortikostero-
idebis 7 klass. rac ufro dabalia preparatis aqtivoba, miT
naklebia misi pozitiuri klinikuri efeqti, magram aseve nakle-
bia gverdiTi efeqtis gamovlenis albaToba.
maRali aqtivobis k.s. gamoiyeneba daavadebis mwvave period-
Si, xanmokle (maqsimum 3 kviris) drois ganmavlobaSi.
saSualo aqtivobis preparatebi, magaliTad 0,1% triamci-
lonis malamo, daavadebis qronikulad mimdinareobis dros,
SeiZleba gamoviyenoT xangrZlivad. maT Soris saxisa da geni-
talur areSic.
kortikosteroidebis Jele mzaddeba propilen-glikolis
bazaze da aRizianebs kans. igi SezRudulad gamoiyeneba saxisa
da Tavis areSi.
rekomendaciebi.
• topikaluri k.s. aplikacia aris atopiuri dermatitis
mkurnalobis standartuli meTodi da ufro efeqturia
105
sxva meTodebTan SedarebiT.
• iseTi kanismieri garTulebebi, rogoricaa striebi,
atrofia an teleangieqtazia, zRudavs topikaluri k.s.-
ebis xangrZlivi gamoyenebis SesaZleblobas.
• kanis dazianebul areSi lokaluri garemos Secvla hidra-
ciis an okluziis saSualebiT, aumjobesebs k.s. adsorb-
ciis process da ufro efeqturs xdis mis gamoyenebas.
• topikaluri k.s.-ebis xangrZlivi da intermitentuli
(wyvetili) meTodiT gamoyeneba atopiuri dermatitiT
daavadebul pirebSi, aris mkurnalobis efeqturi saSua-
leba.
adgilobrivi imunodepresantebi.
medikamentTa am klass miekuTvneba pimekrolimusi da
takrolimusi. arsebobs mravali sarwmuno naSromi, romlebic
a.d. daavadebul pacientebSi am preparatebis dadebiT efeqts
adastureben. Tumca arsebobs garkveuli pasuxgaucemeli ki-
Txvebic, romlebic am preparatebis imunosupresiuli efeqtis
gamo, kanis simsivneebis ganviTarebis SesaZleblobas exeba. da-
sazustebelia uwyveti, xangrZlivi (> 1 welze) mkurnalobis
uaryofiTi efeqtis SesaZleblobis aspeqtebic.
106
rekomendaciebi.
• damarbileblebis gamoyeneba aris a.d. mkurnalobis (mov-
lis) standartuli meTodi. kanis damarbileblebi gamo-
iyeneba, rogorc topikaluri kortikosteroidebis damx-
mare, atopiuri dermatitis rogorc prevenciis, ise sam-
kurnalo saSualeba.
• pimekrolimusi da takrolimusi amcireben kanze ganvi-
Tarebuli anTebis intensivobas, gavrcelebis areals da
a.d.-is klinikur simptomebs. es preparatebi gamoiyeneba,
rogorc 2 welze ufrosi asakis bavSvebSi, ise mozrdi-
lebSi.
antibiotikebi da antiseptikebi
atopiuri dermatitis mqone pacientTa did umravlesobaSi
aRiniSneba, rogorc dazianebuli, ise intaqturi kanis Warbi
kolonizacia st.aureus-iT. rac xSirad xdeba kanis baqteriuli
infeqciis ganviTarebis mizezi. am kontingentSi xSiria kanze
ganviTarebuli h.s.-infeqciebic. aRniSnulis gamo, zogjer
dgeba sakiTxi, atopuri dematitiT daavadebul pirebSi, anti-
biotikebis gamoyenebis Sesaxeb.
rekomendaciebi.
• a.d. daavadebul pacientebSi xSiria, rogorc dazianebu-
li ise intaqturi kanis kolonizacia st.aureus.-iT.
• im SemTxvevaSi, Tu kanis kolonizacias Tan ar axlavs in-
feqciis klinikuri gamovlineba, peroralurad miRebuli
antibiotikebis roli, dermatitis klinikuri suraTis
gaumjobesebis procesSi, minimaluria. Tu kanis infeq-
ciis niSnebi gamoxatulia _ peroralurad miRebuli an-
tibiotikis efeqtic SesamCnevia.
• topikaluri antibiotikebis efeqti, dermatitis klini-
kur mimdinareobaze, sagrZnobia im SemTxvevaSi, Tu kanis
infeqcia klinikurad gamoxatulia.
• topikaluri antibiotikis gamoyeneba Seicavs rezisten-
tuli baqteriuli floris formirebis saSiSroebas.
107
uri moqmedebis a.h. preparatebis efeqti dakavSirebulia mis
saZile da soporozul moqmedebasTan, rac amave dros gverdiT
efeqtsac moicavs.
ara sedaciur a.h. preparatebs ar gaaCniaT qavilis sawinaaR-
mdego moqmedeba, magram amave dros aseve ar gaaCniaT Sesa-
bamisi gverdTi efeqtebic, romlebic sedaciasTanaa dakavSire-
buli. am tipis preparateebi ZiriTadad gamoiyeneba maSin, roca
a.d.-s Tan axlavs urtikaria, dermatografizmi da alergiuli
rinokoniuqtiviti.
rekomendaciebi.
• mcirea sarwmuno monacemebi imis Sesaxeb, rom a.d.-iT daa-
vadebul pacientebSi, sedaciur an arasedaciur a.h. pre-
paratebs raime klinikuri efeqti gaaCniaT.
• a.d. dros ganviTarebuli qavilis da amis gamo Zilis
darRvevis SemTvevaSi, sedaciur a.h. preparatebs SeiZle-
ba hqondeT garkveuli klinikuri efeqti.
• ara sedaciur a.h. preparatebs SeiZleba hqondeT garkveu-
li klinikuri efeqti.
dieta.
a.d. daavadebul pacientebSi, dietis rolis dasadgenad
mravali kvlevaa Catarebuli. magram SemzRudavi dietis roli
am daavadebis menejmentSi sabolood dadgenili araa. ra Tqma
unda sruliad cxadia da sarwmuno kvlevebis monacemebic
amasve adastureben, rom Tu a.d.-iT daavadebul pacientebSi
dadgenilia sakvebiT sensibilizacia da am konkretuli kve-
biTi alergenis roli daavadebis ganviTarebaSi, maSin masensi-
bilizirebeli sakvebis eliminacia kvebis racionidan, iwvevs
dermatitis klinikuri mimdinareobis gaumjobesebas. magram
aucileblad xazgasmiT unda aRiniSnos, rom Zalian Znelia der-
matitis gamomwvevi sakvebi alergenis dadgena, radgan in vitro an
in vivo meTodebiT alergenis identificireba, gviCvenebs zoga-
dad, am alergenze sensibilizaciis arsebobas, rac yovelTvis
ar niSnavs imas, rom a.d. swored am lergeniTaa gamowvuli.
2 wlamde asakSi, a.d. ganviTarebaSi, mniSvnelovan rols akis-
reben Zroxis rZisa da kvercxis cilas. aRniSnuli alergenebiT
sensibilizaciis dadasturebis SemTxvevbaSi, maTi sakvebidan
eliminacia, uxSiresad iwvevs dadebiT klinikur efeqts. aRsan-
iSnavia is faqtic, rom adreul asakSi Zroxis rZisa da kver-
108
cxis ciliT sensibilizaciis SemTxvevaSi, alergiis gamovlenis
albaToba 2 wlis asakis Semdeg iklebs da zrdasrul asakSi,
am kontingentis mxolod 20%-Si aRiniSneba reaqcia aRniSnu-
li sakvebi produqtebis mimarT. maSin, roca Tevzsa da zRvis
produqtebze adreul asakSi sensibilizacia, uxSiresad, mTeli
sicocxlis manZilzea gamoxatuli.
probiotikebi.
eqspertTa mosazrebebiT, 2 wlamde asakis bavSvebSi, pro-
biotikebma SeiZlea dadebiTi gavlena moaxdinon a.d.-is mimdi-
nareobaze. am mosazrebas gaaCnia Teoriuli safuZvlebi, rac
imaSi mdgomareobas, rom garkveul asakSi, probiotikebs unda
SeeZloT Th1-imunuri pasuxis inicieba da Sesabamisad IgE-s
produqciis Sesusteba
▶ urtikaria da angioSeSupeba
urtikaria aris kansa da lorwovan garsebze WinWris nasusx-
is da/an buStukebis msgavsi warmonaqmnebiT, mkveTrad gamoxat-
uli reaqciis gamovlineba.
urtikaria gvxvdeba yvela asakobriv jgufSi. igi sicocxlis
manZilze erTxel mainc aReniSneba mosaxleobis mTeli popula-
ciis 20%-ze mets. magram gansakuTrebiT xSirad vlindeba e.w.
“atopiur pacientebSi”.
Cvili asakis bavSvebSi urtikariis uxSiresi mizezi kvebiTi
alergenebia (62%). 22%-Si urtikarias iwvevs medikamenti. fizi-
kuri urtikaria gvxvdeba 8%-Si da kontaqturi – 8%-Si.
klinikuri mimdinareobis mixedviT urtikaria iyofa mwvaved
da qronikulad. umetes SemTxvevaSi, saqme gvaqvs mwvave urti-
kariasTan, romlis epizodebic SeiZleba gagrZeldes ramdenime
saaTidan, 6 kviramde. urtikarias, romelic 6 kviraze met xans
grZeldeba qronikuli urtikaria ewodeba.
angioSeSupeba xSirad Tan axlavs mwvave urtikarias da Se-
darebiT xSiria bavSvebsa da axalgazrda asakis mozrdil
pirebSi.
qronikuli urtikaria ufro xSiria saSualo asakis qalebSi.
miuxedavad imisa, rom urtikaria, umetes SemTxvevaSi, ar
109
warmoadgens sicocxlisaTvis saSiS mdgomareobas, misi gamov-
lineba mainc arasodes ar unda darCes eqimis yuradRebis miRma.
mwvave urtikariis SemTxvevaSi, met-naklebad, SesaZlebe-
lia misi gamomwvevi mizezebis dadgena, qronikuli urtikariis
gamomwvevi mizezebis dadgena SesaZlebelia SemTxvevaTa mx-
olod 5% _ 20%-Si.
qronikuli urtikariis mqone pacientebTan TiTqmis yov-
elTvis dgas diagnostikis, etiologiuri faqtoris identi-
ficirebis da menejmentis problema. amitom, didi mniSvneloba
aqvs dawvrilebiT da detalurad Sekrebil anamnezs. Tumca,
samwuxarod, es yovelTvis ver gvawvdis saTanado informacias
gamomwvevis an daavadebis konkretuli formis paTogenezis Ses-
axeb da samedicino daxmareba simptomTa Semsubuqebas ufro em-
saxureba vidre radikalur mkurnalobas.
definicia.
urtikaria aris sxeulis zedapirze ganlagebuli momrgvalo
formisa da sxvadasxva zomis, zedapiridan amoweuli, WinWris
nasusxis an buStukebis msgavsi warmonaqmnebi, eriTematozuli
an moTeTro feriTa da SemosazRvruli kideebiT, romelTac
axasiaTebT zomis periferiuli zrda an kleba da formisa da in-
tensivobis cvalebadoba drois mcire monakveTSi; gavrcelebis
lokaluri an farTo areali, msubuqidan intensiuramde qavili
da gamovlenis xangrZlivobis farTo meryeoba _ ramdenime saaTi-
dan, ramdenime Tvemde da wlamdec ki.
urtikariuli elementis SeSupebuli centraluri are Sei-
Zleba iyos mkrTali feris, irgvliv eriTematozuli garsiT.
siTxiT savse balTebi, romlebic dermidan subdermalur are-
Si siTxis transudaciis Sedegia, iwodeba, rogorc angioSeSupeba.
am tipis SeSupeba, zogjer, sxeulis did farTze vrcelde-
ba. igi SeiZleba ganviTardes sasunTq da saWmlis momnelebeli
traqtis lorwovan garsebze da safrTxe Seuqmnas adamianis si-
cocxles.
urtikariis ganviTareba dinamiuri procesia. am procesSi
Zveli elementebis uku ganviTarebasTan erTad SeiZleba axali
elementebi formirdebodes. urtikariuli elementebis gaCe-
nis mizezi kapilaruli vazodilatacia, kapilarTa kedlebis
ganvladobis gazrda da irgvliv mdebare qsovilebSi cilovani
eqsudatisa da sixlis formiani elementebis gadasvlaa.
aRniSnuli eqsudatis matebis an readsorbciis procesSi,
110
urtikariuli gamonayaris forma, zoma, Seferiloba da inten-
sivoba icvleba da sruli readsorbciis SemTxvevaSi elementi
qreba.
111
cxrili 23.
urtikaris klinikuri klasifikacia.
1. Cveulebrivi (alergiuli an fsevdoalergiuli meqanzme-
biT ganpirobebuli) urtikaria (epizoduri an rekurentu-
li mimdinareobiT).
2. fizikuri urtikaria.
_ adrenerguli urtikaria.
_ aqvagenuri urtikaria.
_ qolinerguli urtikaria.
_ sicivis urtikaria.
_ zewolis mogvianebiTi urtikaria.
_ dermografizmi.
_ fizikuri varjiSiT inducirebuli urtikaria da ana-
filaqsia.
_ maRali temperaturis lokaluri zemoqmedebiT ga-
mowveuli urtikaria.
_ mzis urtikaria.
_ vibraciuli urtikaria.
_ kontaqturi urtikaria (kanTan biologiuri an qimi-
uri nivTierebebis kontaqti).
3. urtikariuli vaskuliti.
4. angioSeSupeba (urtikariis gareSe).
cxrili 24.
urtikariis daxasiaTeba kanis dazianebis gamomxatveli elementebis
gamovlenis xangrZlivobis mixedviT.
112
urtikariis ganviTarebis paTofiziologiuri
meqanizmebi
histamini.
histamini aris urtikariis gamomwvevi umniSvnelovanesi me-
diatori. histamini gamomuSavdeba da inaxeba mastocitebSi.
arsebobs mastocitebidan histaminis gaTavisuflebis mravali
meqanizmi. sxva da sxva saxis stimuli, rogoricaa magaliTad
imunoloiuri (alergeni) an araimunologiuri (fizikuri an qi-
miuri) stimuli, SeiZleba gaxdes mastocitebis degranulaciis,
histaminis gaTavisuflebis da misi irgvliv mdebare qsovilebSi
gadasvlis mizezi. qronikuli urtikariis mqone pacientTa
1/3-is sisxlSi nanaxia mocirkulire IgG auto_antisxeulebi,
romlebic IgE-s Fc-receptorebTan maRali afinurobiT xasiaT-
debian da mastocitebidan histaminis gaTavisuflebas iwveven.
ujredebidan gaTavisuflebuli da intradermalur sivrceSi
gadasuli histamini iwvevs „sammag efeqts“: 1. lokalur eriTe-
mas (vazodilatacia). 2. anTebad eriTemas SemosazRvruli kide-
ebiT da 3. urtikariuli elementis gaCenas.
dReisaTvis aRwerilia histaminis 3 tipis receptorebi (H1,
H2 da H3). samive tipis receptorisaTvis agents histamini war-
moadgens. H1-receptorebi uxvad arian ganlagebulni lorwo-
van garsebSi (ZiriTadad sasunTq gzebSi), bronqebis gluv kun-
TebSi, sisxlZarRvebsa da kanqveSa qsovilebSi.
histaminis stimulis Semdeg, H1 receptorebi, aqsonuri
refleqsis saSualebiT, iwveven vazodilataciasa da qavils.
H1 receptorze zemoqmedebiT, histamini, respiratorul da
saWmlis momnelebel sistemaSi, iwvevs gluvkunTovani musku-
laturis spazms, kanze gamonayars da qavils. sensoruli ner-
vis stimulaciis gamo viTardeba cxvircemineba. am movlenebis
Seferxeba SesaZlebelia H1 receptorebis blokirebis gziT,
rac Sesabamisi antihistaminuri preparatebis saSualebiT xor-
cieldeba.
H2 receptorebi.
H2 receptorebi, ZiriTadad, kuWis mfarav epiTeliumSi
arian ganlagebulni. H2 receptorTa stimulacia iwvevs va-
zodilatacias. es receptorebi didi raodenobiTaa ganlage-
buli gastro-enteralur traqtSi da maTi stimulacia iwvevs
kuWis wvenis sekreciis stimulacias. kuWis wvenis sekreciis
damTrgunveli iseTi preparatebi, rogoricaa cimetidini, ra-
113
nitidini da famitidini _ arian H2 blokatorebi. H1 da H2
blokatorebis erToblivi gamoyeneba urtikariis qronikuli
formebiT daavadebul pacientebSi, zogjer ufro efeqturia,
vidre H1 blokatorebis izolirebuli xmareba.
H3 receptorebi, ZiriTadad, centralur nervul sistemaSi
gvxvdeba da agzneba/blokirebis principiT aregulirebs ner-
vuli impulsebis gatarebis process.
114
infeqciebi (kuW-nawlavis helminTozi, malaria).
5. inhalaciuri agentebi. mcenareuli, sokos sporebi, cxo-
velis qertli, oTaxis mtveri, aerozolebi, aqroladi
qimikatebi.
6. Sinagani daavadebebi. Sratis daavadeba, sistemuri wiTeli
mglura, hiperTireoidizmi, autoimunuri Tireoiditi,
karcinoma, limfoma, iuveniluri revmatoiduli arTri-
ti, revmatiuli cxeleba, sisxlis transfuziis Semdgomi
reaqcia.
7. fizikuri stimuli (fizikuri urtikaria). dermografizmi,
zewolis urtikaria, qolinerguli urtikaria, fizikuri
varjiSiT gamowveuli urtikaria, mzis urtikaria, sici-
vis utikaria, sicxis urtikaria, vibraciuli urtikaria,
aqvagenuri urtikaria.
8. hormonaluri. orsulobis, premenstrualuri.
115
xasiaTdebian sedatiuri efeqtebiT da gamoiyeneba 24 saaTSi 1
jer. maTi dozireba damokidebulia daavadebis klinikur mimdi-
nareobaze. saWiroebis SemTxvevaSi preparatebi SeiZleba gamovi-
yenoT 2 da 3 jer ufro maRali doziT, vidre es mwarmoebelsa aqvs
miTiTebuli.
qronikuli urtikariis mqone zogierT pacientSi karg Se-
degs iZleva H1+H2 antagonistebis kombinacia.
2. leikotrienebis modifikatorebi.
leikotrienebi (LT) arian proanTebiTi mediatorebi. ro-
gorc gamoirkva maTi raodenoba atopiur pacientTa biolo-
giur siTxeebSi maRalia. rogorc Cans, leikotrienebs gark-
veuli roli eniWebaT urtikariis ganviTarebaSic, ris gamoc,
116
dReisaTvis, urtikariis samkurnalod, mowodebulia e.w. (LT)
modifikatori preparatebi.
monteluasti da zafilukasti, romlebic leikotrienebis
receptorta antagonistebs warmoadgenen, urtikariis mqone
pacientebSi, gamoiyeneba 24 saaTSi 1-jer. Zilis win. upirate-
sad antihistaminur preparatebTan erTad.
3. tricikluri antidepresantebi.
tricikluri antidepresantebi arian H1 da H2 receptorTa
potenciuri blokatorebi. am mxriv ufro aqtiuria doqsepini.
10 _ 25 mg. doqsepini dReSi qronikuli idiopaTiuri urtika-
riis samkurnalo efeqturi saSualebaa.
4. epinefrini.
epinefrinis gamoyeneba saWiroa mZimed mimdinare urtika-
riisa da angioSeSupebis SemTxvevaSi. preparats aqvs swrafi
magram xanmokle efeqti. epinefrini, mozrdil pacientebSi,
gamoiyeneba 1 : 1000 (0,2 _ 1,0 ml) kanqveS an intramuskularu-
lad. epinefrinis suspenzias aqvs swrafi da amasTan xangrZlivi
efeqti (18 saaTi da meti). es preparati mozrdil pacientebSi
gamoiyeneba 1 : 200 ganzavebiT, 0,2 _ 0,3 ml. kanqveS.
5. kortikosteroidebi.
mwvave urtikariis dros SesaZlebelia k.s.-is intramuskula-
ruli gamoyeneba.
urtikariuli vaskulitis, qronikuli urtikariisa da an-
gioSeSupebis dros H1 da H2 antihistaminuri preparatebi xSi-
rad mcired efeqturi an saerTod uefeqtoa. am SemTxvevaSi,
dRis wesrigSi dgeba k.s. gamoyenebis sakiTxi. mozrdilebSi ga-
moiyeneba 40 mg. prednizoloni, diliT, erTjeradad an 20 _ 20
mg. 2-jer dReSi. bavSvebSi _ prednizoloni 1 mg/kg/24 sT. sxva
sqemis mixedviT, mozrdil pacientebs, 5 dRis ganmavlobaSi,
erTjeradad vaZlevT 60 mg. _ 40 mg. _ da Semdeg 20 _ 20 mg.
prednizolons. amis Semdeg zogierTi avtori saWirod miiCnevs
20 mg. SemanarCunebeli dozis gagrZelebas 2 _ 3 kviris ganma-
vlobaSi an ufro xangrZliv kurss, roca yovel 2 kvirSi 2,5
mg.-iT xdeba dozis Semcireba. miuTiTebeb 20 mg. prednizolo-
nis SemanarCunebeli dozis yovel meore dRes miRebis SesaZle-
blobazec, 2 kviraSi erTxel dozis 2,5 mg.-iT SemcirebiT.
117
6. imunodepresantebi.
ciklosporini, qronikuli urtikariisa da angioSeSupebis
mqone pacientebSi, sxva preparatebiT mkurnalobis uefeqtobis
SemTxvevaSi, SeiZleba iyos efeqturi alternatiuli samkur-
nalo saSualeba. preparatis efeqti gamoxatulia maSin, Tu his-
taminis gaTavisufleba xdeba autoantisxeulebis produqciis
gamo. pacientebSi, romelTac xangrZlivi, mZime da Seupovari
urtikaria aReniSnebaT, romelic ar emorCileba sxva prepara-
tebiT mkurnalobas, ganixileba dRe-RameSi 4mg/kg. ciklospo-
rinis 4 kviriani kursis gamoyenebis SesaZleblobis sakiTxi.
mkurnalobis es meTodi zogjer sakmaod efeqturia. kortikos-
teroidebiT namkurnaleb pacientebSi ciklosporinis efeqti
saeWvoa.
7. topikaluri saSualebebi.
qavilis kontroli, met-naklebi warmatebiT, SesaZlebelia
iseTi topikaluri saSualbebis gamoyenebiT, rogoricaa Tbi-
li Sxapi, qeris naxarSis Tbili abazana, menTolis Semcveli
losionebi da promoqsinis topikaluri losioni. amave dros,
unda moveridoT iseTi saSualebebis gamoyenebas, romlebic qa-
vilis inicirebas iwveven (aspirini, alkoholi, uxeSi faqturis
qsovlis da elastiuri tansacmeli).
8. anti IgE –monoklonaluri antisxeulebi.
IgE-monoklonaluri antisxeulebi (omalizumabi) warmate-
biT gamioyeneba qronikuli urtikariis samkurnalod. bolo
xanebSi gamoCnda monacemebi sicivisa da qronikuli idiopaTiu-
ri urtikariebis dros am preparatis efeqturad gamoyenebis
Sesaxeb. preparati gamodis saineqcio formiT. gamoiyeneba 2
kviraSi an 1 TveSi 1-jer, intramuskularuli ineqciisaTvis.
mkurnalobis xangrZlioba Seadgens ramdenime Tves.
118
▶ anafilaqsia
definicia. anafilaqsia aris mwvave, sicocxlisaTvis saSiSi
reaqcia, romelic ZiriTadad, magram ara yovelTvis (IgE da-
moukidebuli anafilaqtoiduri reaqcia. mag fizikuri aqti-
vobiT gamowveuli reaqcia), gamowveulia mastocitebidan da
bazofilebidan, IgE damokidebuli, swrafad gamoTavisufle-
buli mediatorebiT. reaqcia xasiaTdeba klinikuri mraval-
ferovnebiT. magram respiratoruli komponenti da kardio-
vaskularuli kolafsi gansakuTrebiT mniSvnelovania; radgan
isini fataluri Sedegis ZiriTadi mizezi arian. urtikaria da
angioSeSupeba anafilaqsiis klinikuri manifestaciis yvelaze
xSiri gamolinebaa. Tumca es simptomrebi, swrafad ganviTa-
Tarebadi anafilaqsiis SemTxvevaSi, SeiZleba arc gamovlindes.
swrafad ganviTarebadi anafilaqsia yalibdeba organizmze
alergenis zemoqmedebis Semdeg da aris sicocxlisaTvis saSiSi.
anafilaqsiis niSnebi da simptomebi Cndena organizmSi aler-
genis SeWridan ramdenime wuTis Semdeg. Tumca zogjer, aR-
niSnuli reaqcia SeiZleba ganviTardes antigenuri stimulis
miRebidan 30 wuTze meti drois Semdeg. orfaziani reaqciis
mogvianebiTi faza an saerTod mogvianebiTi reaqcia, SeiZleba
grZeldebodes 32 saaTamde da moiTxovdes agresiul mkurna-
lobas.
etiologia.
dasavleTis ganviTarebul qveynebSi, anafilaqsiis ZiriTadi
mizezi hospitalSi an ambulatoriulad gamoyenebuli medika-
mentebia. am mxris, gansakuTrebiT sayuradReboa penicilinis
jgufi da lateqsis Semcveli saSualebebi. Semdeg modis sakve-
bi _ gansakuTrebiT araqisi, rac zogjer iwvevs fatalur an
masTan miaxloebul Sedegebs. pacientebs, romelTac deqstro-
zas mimarT aReniSnebaT alergia, SeiZleba anafilaqsia gnuvi-
TardeT iseT sakvebze, rogorebicaa banani, kivi, avokado da
wabli. aRniSnuli etiologiuri faqtorebi IgE damokidebuli
reaqciis mizezi xdeba da procesi mimdinareobs klasikuri
imunologiuri reaqciiT _ atopiis saxiT. garda amisa, SeiZ-
leba ganviTardes IgE-sagan damoukidebeli reaqciac _ anafil-
aqtoiduri reaqcia, rac zogierTi medikamentis an fizikuri
faqtorebis gavleniT xdeba. aseT SemTxvevaSi, bioaqtiuri
nivTierebebi Tavisufldeba uSualod gamomwvevi faqtoris
119
gavleniT (imunologiuri fazis gareSe). mag. morfini, sisxlis
produqtebi, radiokontrastuli nivTierebebi, komplementis
aqtivatorebi (sisxli, dializis membranebi), arasteroiduli
antianTebiTi preparatebi, fizikuri aqtivoba, yinva, mzis
sxivebi, imunologiuri fazis gareSe axdenen mastocitebidan
da bazofilebidan histaminis da sxva bioaqtiuri nivTierebe-
bis gaTavisuflebas da iwveven anafilaqtoidur reaqcias.
paTogenezi.
anafilaqsiis fataluri Sedegis paTogenezi gamoixateba
filtvis mwvave SeSupebiT, intraalveoluri hemoragiiT, tra-
qeis SeSupebiT, vazodilataciis mizeziT ganviTarebuli mwvave
hipotoniiT, kardialuri ariTmiiT da sinkopeTi.
120
7. iyo Tu ara gamoxatuli gastrointenstinaluri simp-
tomebi (gulis reva, Rebineba, diarea)?
121
anafilaqsiis diagnistikuri testebi da maTi mniSvneloba.
(kanis testi, IgE testi, provokaciuli testi).
kanis testi an specifiuri IgE-s kvleva sisxlis SratSi da
provokaciuli testebi mniSvnelovnad gvexmareba anafilaqsiis
diagnozis dadgenaSi. Tumca uxSirsad, kargad Sekrebili anam-
nezi gamoricxavs maTi Catarebis aucileblobas.
anafilaqsiis menejmenti.
rodesac anafilaqsiis diagnozi ismeba da gansakuTrebiT ma-
Sin, Tu dadgenilia misi gamomwvevi specifiuri faqtori (sakve-
bi, medikamenti mweris nakbeni) pacienti aucileblad srulyo-
filad unda iyos informirebuli amis Sesaxeb. mas unda auxs-
nan anafilaqsiisagan gamowveuli yvela safrTxis mniSvneloba,
gamomwvevis roli anafilaqsiis ganviTarebaSi da misgan Tavis
aridebis saSualebebis Sesaxeb, raTa Seamciron anafilaqsiis
riski.
pacientebs, romelTac anafilaqsia unviTardebaT sakvebze,
unda avuxsnaT, Tu rogor unda gaarkvion etiketze, sakvebSi
Semavali ingredientebis Tavisebureba da amiT aicilon saxi-
faTo nivTierebis miReba. pacientebs, romelTac anafilaqsia
medikamentebze aReniSnebaT, unda ganemartoT medikamentebis
jvaredini reaqciis SesaZlo ganviTarebis Sesaxeb. maT visac
reaqcia aReniSneba mweris nakbenze, unda ganemartoT, rom
saWiroa specifiuri imunoTerapia (desensibilizacia). uci-
lebelia ganmarteba, rom anamnezSi anafilaqsiis mqone pacien-
tebi mudmivad unda atarebdnen Tan saineqciod gamzadebul
epinefrins. Tan unda hqondeT markeri, sadac aRniSnuli iqne-
ba, rom igi anafilaqsiis riskis jgufs miekuTvneba da aRniS-
nuli iqneba anafilaqsiis gamomwvevis dasaxeleba.
ucilebelia ganmarteba, rom individi, romelic b-bloke-
rebs iRebs miekuTvneba anafilaqsiis maRal risks.
gadaudebeli intervencia
klinicists ucileblad unda axsovdes, rom anafilaqsia ar
aris erTmomentiani procesi da igi droSi gangrZobadia. simp-
tomebi, romlebic procesis dasawyisSi ar Cans, rogorc sico-
cxlisaTvis saSiSi, SeiZleba swrafad Seicvalos da mdgomareo-
ba dramatulad damZimdes. marTvis taqtika, romelsac am dros
eqimi irCevs, mniSvnelovnadaa damokidebuli mis Teoriul
122
codnasa da praqtikul Cvevebze. agreTve samedicino ofisis
teqnikur aRWurvilobaze, rac mniSvnelovnad gansazRvravs
pacientis adgilze mkurnalobis an gadaudebeli daxmarebis
ganyofilebaSi gadayvanis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebas.
123
pirveli 1 saaTis ganmavlobaSi.
5. pirveli rigis preparati, romelic anafilaqsiis dros
gamoiyeneba aris epinefrini (adrenalini). epinefrini gamoiye-
neba ganzavebiT – 1: 1000., 0,2 ml.-dan 0,5 ml.-amde (bavSvebSi
maqsimaluria 0,3 ml), kunTebSi an kanqveS. saWiroebis SemTxve-
vaSi, epinefrini SeiZleba gamoyenebuli iyos yovel 15 wuTSi.
am periodSi xdeba simptomTa Sefaseba da arteriuli wnevis
kontroli. ganixileba efeqturi dozis zRvari da saWiroe-
bis SemTxvevaSi SeiZleba moxdes ineqciaTa Soris periodis
Semcireba an gazrda. ineqcia TeZoze ufro efeqturia, vidre
mxarze. zog SemTxvevaSi gamoiyeneba epinefrinis Seyvanis al-
ternatiuli gza _ rogoricaa inhalacia (laringialuri SeSu-
pebis dros) an sublingvalurad Seyvana (Tu intravenuri ga-
moyeneba SeuZlebelia).
6. H1-blokatorebidan (rogorc II rigis preparati) rekomen-
direbulia difenhidramini (benadrili) _1,0_2,0 mg/kg an 25_50
mg. parenteralurad. benadrili izolirebulad ar gamoiyeneba
da ixmareba mxolod epinefrinTan kombinaciaSi da maSin, roca
Tvlian, rom epinefrinis efeqti araa sakmarisi anafilaqsiis
simptomebis mosaxsnelad.
7. H2-blokatorebidan gamoiyeneba ranitidini _ 50 mg. mo-
zrdilebSi da 12,5 _ 50 mg (1 mg/kg.) bavSvebSi, 5%-ian 20 ml.,
deqstrozasTan erTad, intravenurad, 5 wuTis ganmavlobaSi.
cimetidini (4 mg/kg.) intravenurad, mxolod mozrdilebSi.
ranitidini da difenhidramini jobia gamoyenebuli iyos kom-
binaciaSi. Tumca xazgasmiT unda aRiniSnos, rom orive meore
rigis preparatia epinefrinis Semdeg.
8. roca, miuxedavad epinefrinis gamoyenebisa, bronqospazmi
ar ixsneba, ganixileba b2-agonistebis gamoyenebis sakiTxi. am
mxriv rekomendirebulia albuteroli _ 2,5 _ 5,0mg., 3,0 ml.
siTxeSi, nebulaizeris saSualebiT. saWiroebis SemTxvevaSi
SesaZlebelia dozis ganmeorebac. Tu b2-blokatorebs aqvT
ukuCveneba _ ganixileb glukagonis (1 _ 5 mg. bavSvebSi maqsim-
aluro doza _ 1 mg.) gamoyenebis sakiTxi.
9. roca epinefrini ver xsnis hipotenzias, ganixileba do-
faminis infuziis sakiTxi. dofamini gamoiyeneba 400 mg.-is ra-
odenobiT _ 500 ml. 5%-ian deqstrozasTan erTad, 2 _ 20 mg/kg-
ze wuTSi, sistoluri wnevis 90 mm/Hg-isa metad momatebamde.
10. pacientebSi, romelTac aReniSnebaT mZime da gaxan-
grZlivebuli anafilaqsia, anamnezSi _ idiopaTiuri anafilaq-
124
sia an bronquli asTma, ganixileba glukokortikosteroidebis
sistemuri gamoyenebis sakiTxi. g.k.s. rogorc wesi, ar moq-
medeben swrafad, magram SeuZliaT SeaCeron procesis gaxan-
grZliveba an ganmeoreba. intravenurad g.k.s. SeiZleba gamoviy-
enoT yovel 6 saaTSi _ 1 _ 2 mg/kg. per-oralurad _ 1 _ 2 mg/
kg. ( prednizoloni ).
125
ar aReniSneboda mweris nakbenze alergiuli reaqcia.
alergiuli sensibilizaciisTvis, klasikurad, aucilebe-
lia am alergenTan erTi winaswari Sexeba mainc (am SemTxvevaSi
mweris winaswari kbena). Tumca, Tu gaviTvaliswineT im gare-
moebas, rom sensibilizacia SeiZleba jvaredini antigenuri
struqturis saSualebiTac ganxorcieldes (mcenareuli an
kvebiTi alergenebi), maSin gasagebia, rom mweris Sxamis mimarT
sensibilizacia SeiZleba ganviTardes im SemTxvevaSic, rode-
sac pirovnebas Sexeba ar hqonia am mwerTan. amas adasturebs is
faqtic, rom mweris Sxamebze sensibilizacia xSirad aReniSne-
baT im adamianebs, romlebic amave dros, sensibilizirebulni
arian sxvadasxva mcenareuli alergenebiT.
mweris Sxami.
mwerebis SxamTa umetesoba Seicavs vazoaqtiur aminebs (his-
tamini, dopamini, norepinefrini), acetilqolins da kininebs,
romlebic organizmSi moxvedris Semdeg iwveven wvis SegrZne-
bas, tkivils, qavils, sxva da sxva saxis gamonayaris gaCenas
da iseT seriozul garTulebas, rogoric anafilaqsiaa. Tumca
sabednierod, umetes SemTxvevaSi, yvela es simptomi erTdrou-
lad da mZimed ar vlindeba da anafilaqsiis ganviTarebac Se-
darebiT ufro iSviaTi movlevaa vidre adgilobrivi reaqciebi.
zogierTi mweris Sxami Zlieri toqsiurobiT xasiaTdeba da am
meqanizmiT iwvevs sxadasxva sistemis, maT Soris Tirkmlisa da
nervuli sistemis, dazianebas.
126
duric dafaros. process Tan axlavs limfuri sadinarebisa da
jirkvlebis SeSupeba, rac anTebiTi mediatorebis cirkulacii-
Taa gamowvuli da ara infeqciiT. amgvari lokaluri anTebiTi
reaqcia, SeiZleba gamoxatuli iyos 5 – 10 dRis ganmavlo-
baSi da igi ar qmnis raime gansakuTrebul saSiSroebas garda im
SemTxvevebisa, roca fizikur zewolas axdens romelime mniS-
vnelovan anatomiur struq-turaze, gansakuTrebiT kisrisa da
Tavis areSi.
mweris nakbenis gamo ganviTarebuli sistemuri reaqciis
simptomebi moicavs, nakbenis adgilidan daSorebul, or an met
anatomiur sistemas. mweris SxamiT gamowveuli sistemuri rea-
qciebi, TiTqmis yovelTvis IgE-damokidebuli reaqciebia da
safuZvlad udevs anafilaqsiis ganviTarebas. am dros SeiZleba
gamoixatis kanis dazianebis simptomebi (generalizirebuli
urtikaria, angioSeSupeba, egzanTema da gamonayari), respira-
toruli sistemis dazianeba (xaxis SeSupeba da daWimulobis
SefrZneba, disfagia, dispnea, stridori, vizingi, disfonia,
gulmkeris SeboWvis SegrZneba), gul-sisxlZarRvTa sistemis
paTologia (taqikardia an bradikardia, Tavbrusxveva, hipo-
tenzia, agzneba, gonebis dabindva, Soki da sinkope), gastro-
intestinaluri simptomebidan damaxasiaTebelia: gulisreva,
Rebineba, muclis tkivili da diarea. es simptomebi SeiZleba
gamovlindes cal-calke, TanmimdevrobiT an erTdrouladac
ki.
mweris nakbeniT gamowveuli sistemuri reaqciis diagnos-
tika, yovelTvis advili araa. radgan msgavsi reaqciebi Sei-
Zleba sakvebi alergenebiTac iyos gamowveuli. mweris SxamiT
gamowveuli sxvadasxva simptomTa gamovlenis sixSire bunebriv-
ia sxvadasxvaa: erT-erTi kvlevis mixedviT, kanis simptomebi
vlindeba daaxloebiT 16%-Si, xolo sicocxlisTvis saSiSi ana-
filaqsiuri reaqciebi gamoxatuli iyo 24%-Si. aqedan _ gonebis
dakargva gamoixata 15%-Si. 44% SemTxvevaSi gamoixata “zomieri
intensiobis” sistemuri reaqciebi. amasTan sayuradReboa, rom
kanis reaqciebi, mozrdilTa kontingentSi, vlindeba daaxloe-
biT 15%-Si, xolo bavSvebSi, daaxloebiT 60%-Si. bavSvebSi,
mozrdilebTan SedarebiT, iSviaTia vaskularuli da anafilaq-
siuri reaqciebi. pirebSi, romelTac mweris nakbenis Semdeg,
ramdenjerme ganuviTardaT sistemuri alergiuli reaqciebi
da sisxlis SratSi aReniSnebaT mweris Sxamis sawinaaRmdego
IgE-antisxeulebi, mweris kbenis Semdeg, SeiZleba ganviTardes
127
persistulad mimdinare sicivis urtikaria, romelic Tveebis
ganmavlobaSi grZeldeba. mweris nakbenze ganviTarebuli sis-
temuri reaqciis simZime SeiZleba ukavSirdebodes ara mxolod
alergiul gamovlinebas, aramed mweris Sxamis toqsiur efeqt-
sac. mdgomareoba gansakuTrebiT mZimea, Tu pacienti masto-
citebis raime paTologiiTaa daavadebuli. mwerebis mier ma-
siuri dakbenis SemTxvevaSi, SeiZleba ganviTardes Tirkmlis
ukmarisoba, hemolizi, intravaskularuli hemokoagulacia da
mdgomareobam miiRos kritikuli xasiaTi. zog SemTxvevaSi vi-
Tardeba gaurkveveli meqanizmis iseTi reaqciebi, rogorebi-
caa: Sratismieri daavadebis msgavsi paTologia, encefaliti
da periferiuli an kranialuri neiropaTia, glomerulonefri-
ti, miokarditi da Guillain–Barré-s sindromi.
128
blad gasaTvaliswinebelia is faqti, rom mweris nakbenze aler-
giuli reaqciis klinikuri anamnezis mqone pacientTa nawil-
Si, sisxlis Sratis specifiuri IgE antisxeulebis arsebobis
SemTxvevaSic ki, zogjer, kanis negatiuri testebi aRiniSneba.
amitom, mweris nakbenze alergiuli reaqciis anamnezis mqone
pacientebSi, kanis negatiuri testis SemTxvevaSi, 3 _ 6 Tvis
Semdeg, saWiroa ganmeorebiTi tetireba.
kanis alergiuli reaqciis intensioba ar gamodgeba mosa-
lodneli alergiuli reaqciis intensiobisa da klinikuri Ta-
viseburebis prognozirebisaTvis. radgan, sustad gamoxatuli
kanis pozitiuri sinji ar gamoricxavs SemdgomSi anafilaqsiis
ganviTarebis SesaZleblobas da piriqiT _ mkveTrad gamoxatu-
li kanis sinjis SemTxvevaSi, alergiis klinikuri gamovlineba
SeiZleba sruliad umniSvnelo iyos.
mweris Sxamze sensibilizaciis dasadgenad aseve warmatebiT
gamoiyeneba sisxlSi SratSi specifiuri IgE-s donis gansazR-
vra.
Zalian mniSvnelovan diagnostikur Rirebulebas aniWeben
mweris SxamiT Catarebul provokaciul tests. aseTi testi
SeiZleba Catardes, rogorc standartuli komerciuli prepa-
ratiT, ise uSualod mweris kbeniT. Tumca aucileblad gasa-
Tvaliswinebelia anafilaqsiis saSiSroeba, ris gamoc, testi-
rebisas, daculi unda iyos sifrTxilis yvela zoma.
129
cienti, aucileblad, unda gadaiyvanon gadaudebeli daxmare-
bis ganyofilebaSi. pacientebi, romlebsac adre ukve aReniSne-
bodaT anafilaqsiis epizodi, Tan unda atarebdnen epinefrinis
autoiJeqtorebs da Sesabamis markerebs. zogi pacienti, ro-
melic b-blokatorebs iRebs, rezistentulia epinefrinis mi-
marT. aseT SemTxvrvebSi naCvenebia glukagonis ineqciis gamoy-
eneba. imis gamo, rom anafilaqsia SeiZleba persistirebdes an
recidivebiT mimdinareobdes 6 – 24 saaTis anmavlobaSi, am pe-
riodSi saWiroa pacientis mdgomareobis uwyveti monitoringi.
mdgomareobis gaumjobrsebis Semdeg pacientebi aucileblad,
detalurad unda iyvnen instruqtirenulni mweris nakbenis
Semdgomi garTulebebisa da TviTdaxmarebis wesebis Sesaxeb.
amasTan, pacients unda avuxnaT profilaqtikis ra saSualebebi
arsebobs sistemuri alergiuli reaqciebis Tavidan acilebisaT-
vis (specifiuri imunoTerapia. ezoebSi, baRebSi da futkris ske-
bis axlos yofnisa da muSaobisagan Tavis arideba. am arealSi fe-
radi tansacmlis tarebisagan Tavis Sekaveba da sxva).
130
kombinaciiT gamowveuli da gamoixatos kanis, sasunTqi
sistemis, gastro-intestinaluri traqtis an kardio-vas-
kularuli sistemis dazianebiT.
• sakvebi produqtis antigenebis sawinaaRmdego IgE-an-
tisxeulebis donis mateba periferiul sisxlSi an kanis
alergiuli testis pozitiuri pasuxi, adasturebs kon-
kretul sakvebi produqtis mimarT sensibilizaciis ar-
sebobas. magram ar amtkicebs alerguli paTologiis kli-
nikur suraTsa da am alergeniT sensibilizacias Soris
mizez-Sedegobriv kavSirs. am mxriv, “oqros standartad”
iTvleba sakvebi produqtiT Catarebuli “provokaciuli
testi”.
• kvebiTi alergiis mkurnalobis saukeTeso (iafi da efe-
qturi) meTodad miCneulia kvebis racionidan trigeri
produqtis eliminacia.
definica.
sxvadasxva paTologiuri gamovlinebebi, romlebic sakvebi
produqtis miRebas axlavs Tan Sefasebulia, rogorc sakvebiT ga-
mowveuli mavne reaqciebi. aseTi reaqciebis mizezi SeiZleba iyos
konkretuli sakvebi nivTierebis mimarT arsebuli organizmis
intolerantuloba an hiperreaqtiuloba (alergia) an sxva imu-
nopaTologiuri reaqcia.
sakvebi produqtebiT gamowveuli mavne reaqciebis uxSiresi
mizezi intolerantulobis iseTi faqtorebia, rogoricaa mag.
toqsinebiT dabinZureba (skumbrias ojaxis zogierTi Tevzi
lpobis procesSi gamoyofs histamins. sakvebSi moxvedrisas Sal-
monella, Shigella, da Campy-lobacteria gamohyofen toqsinebs), zo-
gierTi farmakologiuri agentis Semcveloba garkveul kvebis
produqtSi (kofeini yavaSi an Tiramini Zvel yvelSi), adamianis
organizmis metaboluri paTologiebi (mag. laqtozas defici-
ti, rac rZis autanlobas iwvevs) da organizmis mier ganvi-
Tarebuli idiosinkraziuli reaqcebi garkveuli produqtebis
mimarT.
zog SemTxvevaSi adgili aqvs ara sakvebis WeSmarit autan-
lobas, aramed ama Tu im sakvebi produqtis mimarT ganviTare-
bul fsiqologiur zizRs. fsiqologiuri barieris daZlevis
Semdeg aseTi sakvebis miReba ar iwvevs raime garTulebas.
sakvebis mimarT arsebuli hipersensitiuroba, upiratesad
mcire asakis bavSvebSia gamoxatuli da IgE-meqanizmebiT xor-
131
cieldeba. Tumca aRwerilia kvebiTi antigenebiT gamowveuli,
ara IgE imunologiuri reaqciebi, romelTa klinikuri gamo-
xatulebac, ZiriTadad, gastro-intestinaluri traqtis paTo-
logiiT vlindeba.
sakvebiT gamowveuli, imunologiuri da ara imunologi-
uri bunebis, mavne reaqciebi, SeiZleba msgavsi klinikuri ga-
movlinebiTac xasiaTdebodes, rac aucilebladaa gasaTvalis-
winebeli daavadebis menejmentis procesSi.
sakvebi produqtebiT gamowveuli mavne reaqciebis magaliTe-
bi moyvanilia 25 -e cxrilSi.
cxrili 25.
sakvebiT gamowveuli, ara alergiuli, mavne reaqciebi.
dozadamokidebuli
genetikurad ganpiro-
fruqtozas au- Seberiloba, meteor-
bebuli fermentuli
tanloba izmi, muclis tkivili,
deficiti.
diarea.
pankreasis uk- pankreasis enzimTa
maladsorbcia
marisoba deficiti.
132
RviZlisa da
RviZlis enzimTa de-
sanaRvle gzebis maladsorbcia
ficiti.
daavadebebi
kofeinis farmakolo-
tremori, agzneba, giuri efeqti, Sesabam-
kofeini
krunCxva, diarea. isi, aweuli mgrZnob-
elobis pirebze.
Tiraminis farmak-
ologiuri efeqti,
Tiramini Sakiki Sesabamisi, aweuli
mgrZnobelobis pire-
bze.
saxis wamowiTleba,
samwvera nervis uxSiresad, samSobiari
auriko-tempora-
saproeqco areze, travmasTan dakav-
luri sindromi
rac dakavSirbulia Sirebuli, samwvera
(Frey-s sindromi).
saneleblebis miRe- nervis dazianeba.
basTan.
didi raodenobiT,
wyliseburi gamonade-
neirogenuli refle-
SeteviTi riniti ni cxviridan, rac da-
qsi.
kavSirebulia sanele-
blebis miRebasTan.
subieqturi reaqcia;
SiSis gamovlineba
panikis
sakvebis danaxvis fsiqogenuri
gamovlineba
an sunis SegrZnebis
dros.
133
Zroxis rZe, ZiriTadad, aris pirveli ucxo sakvebi proteini,
romelTanac bavSvs aqvs Sexeba. is aris kvebiTi alergiis ux-
Siresi mizezi mcire asakis bavSvebSi. Zroxis rZiT gamowveuli
alergia, uxSiresad, IgE-damokidebuli procesia. IgE–antisx-
eulebi gamomuSavdeba Zroxis rZis iseTi cilebis antigenebis
sawinaaRmdegod, rogorebicaa kazeini, β-laqtoglobulini da
α-laqtalbumini. aseve, Zalze sayuradReboa is faqti, rom
Zroxis, Txisa da cxvris rZis cilebis antigenebs aqvT msgavsi
struqturebi, ris gamoc maRalia maT Soris jvaredini imu-
nologiuri (alergiuli) reaqciebis ganviTarebis SesaZle-
bloba. garda amisa, daaxloebiT 10% SemTxvevaSi, Zroxis rZis
mimarT sensibilizirebul bavSvebSi, alergia SeiZleba saqon-
los xorcis miRebis Semdegac ganviTardes.
qaTmis kvercxi aris IgE-damokidebuli alergiuli reaqciis
gamomwvevi erT-erTi uxSiresi mizezi bavSvebSi. kvercxis guli
naklebad alergiulia, vidre cila. kvercxis cila Seicavs sx-
vadasxva saxis, 23 glikoproteins. maTgan gansakuTrebiT aler-
giulebia ovomukoidi, ovalbumini da ovotransferini.
sayuradReboa is faqti, rom maRali temperaturis zemo-
qmedebiT, SesaZlebelia kvercxis cilis antigenuri struq-
turis darRveva da amitom, kvercxze alergiis mqone bavSvTa
daaxloebiT 70%-s SeuZlia miiRos kvercxis Semcveli, maRal
temperaturaze damuSavebuli, produqti (mag. namcxvari da
sxva sakvevebi).
araqisi (miwis Txili) kvebiTi alergiis gamomwvevi erT-er-
Ti uxSiresi mizezia 4 welze ufrosi asakis bavSvebSi. araqi-
sis fqvili, zeTi da karaqi, inarCuneben alergiulobas, rac
aucileblad gasaTvaliswinebelia araqisze alergiis mqone in-
dividTa kvebis procesSi.
soias cila warmoadgens iaf da srulfasovan sakveb
produqts, ris gamoc igi farTod gamoyeneba sxvadasxva saxis
sakvebis warmoebaSi. soias cilisagan mzaddeba Cvil bavSvTa
kvebis sxvadasxva produqti, ris gamoc soias cilis mimarT
ganviTarebuli alergia gansakuTrebiT aqtualuria Cvil da
mcire asakis bavSvebSi. kargad rafinirebuli soias cximi nak-
lebad iwvevs alergias. Tumca mis SemadgenlobaSi nanaxia soias
proteinis antigenebi.
Txilis mimarT alergiulia amerikis SeerTebuli Statebis
mosaxleobis daaxloebiT 0,6%.
Tevzi aris alergiis ganviTarebis erT-erTi uxSiresi mizezi
134
mozrdilebSi da xSiri mizezi bavSvebSi. sakvebad gamoiyeneba
Tevzis aseulobiT saxeoba da yoveli maTgani SeiZleba iyos
alergiis ganviTarebis potenciuri mizezi.
kiborCxala aris mozrdilebSi kvebiTi alergiis ganviTare-
bis xSiri mizezi. alergia kiborCxalas produqtebze aReniS-
neba a.S.S.-is mozrdili mosaxleobis daaxloebiT 2,3%-s. am
jgufSi Sedis moluskebis mravali saxeoba da fexsaxsrianebi.
xorblisa da sxva marcleuli kulturis SemadgenlobaSi ar-
sebuli proteinebi, iSviaTad arian bavSvebSi alergiuli rea-
qciis ganviTarebis mizezi. proteinTa im rigidan, romelTac
aRniSnuli sakvebi produqtis mimarT IgE-damokidebuli rea-
qcia SeiZleba gamoiwvios, gansakuTrebiT sayuradReboa glob-
ulini da gluteinis fraqcia. celiakiiT daavadebul bavSvebSi,
gadamwyvetia gliadinis mimarT gamomuSavebuli antisxeulebi.
xolo e.w. “puris mcxobelTa asTmis” dros, alergia viTardeba
proteinis albuminur fraqciaze.
cxrili 26.
kvebiTi alergiebis klinikuri da imunologiuri daxasiaTeba.
anafilaqsia.
garkveuli
sakvebis miRebis
general-
Semdeg, fizikuri
izirebuli
varjiSis dros
ganviTarebuli
anafilaqsia.
urtikaria,
kontaqturi der-
angioSeSupeba, atopiur derma-
matiti. herpeti-
kanis wamowiTleba, titi. kontaqtu-
formuli derma-
kontaqturi ri dermatiti
titi.
urtikaria.
135
paTologiis Sereuli: IgE
IgE- ara-IgE
gamovlenis damokidebuli +
damokidebuli damokidebuli
Tavisebureba ujreduli
alergiuli
proqtokoliti.
alergiuli eo-
oraluri aler- sakvebi ciliT
zinofiluri
giuli sindromi. inducirebuli
gastrointes- ezofagiti.
gastrointesti- enterokolitis
tinaluri alergiuli eo-
naluri anafila- sindromi.
zinofiluri ga-
qsia. celiakia.
stroenteriti.
Cvil bavSTa ko-
lika.
mwvave rinokoniu-
filtvis hemosid-
respirator- qtiviti.
asTma erozi. (Heiner’-is
uli mwvave bronqos-
sindromi).
pazmi.
136
oas-sindromi SeiZleba ganviTardes nesvis, sazamTros, Taflis
produqtebis da bananis miRebis Semdeg. simptomebi upiratesad
viTardeba aryis xis yvavilobis sezonSi da korelaciaSia sisx-
lSi aryis xis mtvris sawinaaRmdego IgE-s koncentraciasTan.
am pacientebSi, oraluri alergiis sindromi, aseve SeiZleba
ganviTardes umi kartofilis, stafilos, vaSlis, kivis, ox-
raxuSis, msxlis da nigvzis miRebisas. aRniSnuli mdgomareo-
bis Tavidan acilebis mizniT, oraluri alergiuli sindromis
mqone pacientebma, ar unda miiRon axali bostneuli da baR-
Ceuli. maTi miReba SesaZlebelia moxarSul mdgomareobaSi.
daavadebis diagnozi emyareba anamnezur da klinikur monace-
mebs da kanis alergiul sinjebs. komerciuli test-sistemebiT
Catarebuli kanis „prik-testebi“ xilsa da bostneulze, umetes
SemTxvevaSi uaryofiTia, radgan eqstraqtebis damuSavebis
procesSi irRveva produqtis antigenuri struqtura.
daavadebis mkurnaloba iTvaliswinebs alergenebis elimina-
cias da specifiur imunoTerapias.
daavadebis mwvave gamovlinebis procesSi naCvenebia
simptomuri mkurnaloba antihistaminuri preparatebiT, kor-
tikostroidebiT da adrenaliniT.
gastrointestinaluri traqtis dauyovnebeli alergiu-
li reaqciebi, rogorc wesi, IgE-damokidebuli reaqciebia da
klinikurad, sxvadasxva organoTa dazianebiTa da simptomTa
mravalferovnebiT xasiaTdeba. simptomebi, rogorc wesi, vi-
Tardeva garkveuli sakvebi produqtis miRebis Semdeg ram-
denime wuTidan _ 2 saaTis ganmavlobaSi. gamoxatulia sxva-
dasxva intensivobis gulisreva, Rebineba, muclis tkivili da
faRaraTi. atopiuri dermatitis mqone bavSvebs, romelTac
alergia kvebiT alergenebze aReniSnebaT, periodulad axasi-
aTebT gulisreva, muclis tkivili da enteritis movlenebi,
rac gastrointestinalur traqtSi mimdinare alergiuli pro-
cesebiTaa gamowveuli. aseT pacientTa intestinalur traqtSi
darRveulia adsorbciis pocesebi, rac mcire asakis bavSvebSi
maladsorbciis ganviTarebis saSiSroebas qmnis.
gastrointestinaluri traqtis kvebiTi alergiis diagnozi
emyareba anamnezis klinikuri suraTisa da kanis alergiuli
sinjebis monacemebs. tardeba saeWvo produqtis, 2 kviriani
eliminaciuri dieta da mdgomareobis gaumjobesebis Semdg
provokaciuli testebi, kvebiTi alergenebis (sakvebi produq-
tis) gamoyenebiT.
137
gastrointestinaluri traqtis Sereuli _ IgE da ara-IgE-da-
mokidebuli paTologiebi.
alergiuli eozinofiluri ezofagiti, gastriti an gas-
troenteriti SeiZleba mimdinareobdes, rogorc IgE, ise ara-
IgE- damokidebuli alergiuli reaqciebis gziT. aRniSnuli
daavadebebisaTvis damaxasiaTebelia saylapavis, kuWisa da/an
nawlavTa kedlebis lorwovanis eozinofiluri infiltracia,
bazaluri zonis hiperplazia, dvrilebis dagrZeleba da vasku-
litis ar arseboba. pacientTa 50%-s axasiaTebs periferiuli
sisxlis eozinofilia.
alergiuli eozinofiluri ezofagiti diagnostirdeba yve-
la asakSi. Tumca mozrdilebSi misi klinikuri suraTi ufro
gamokveTilia. gamoxatulia qronikuli gastroezofaguri
refluqsis suraTi. mcire asakis bavSvebSi, gulisrevasTan,
disfagiasTan, wamoqafebasa da RebinebasTan, zogad agzneba-
sa da sxeulis masis matebis SeferxebasTan erTad, SeiZleba
gamoixatos gaurkveveli etiologiis gaxangrZlivebuli xvela.
diagnozi emyareba saylapavis lorwovanis bioptatSi eozino-
filuri infiltraciis arsebobas. tipiuria > 20 eo- zino-
filis arseboba 40-ze met mxedvelobis areSi. 8 kviraze meti
xnis ganmavlobaSi, saeWvo sakvebi produqtis eliminaciis Sem-
deg, mdgomareobis klinikuri gaumjobeseba da 12 kviris Sem-
deg, lorwovani garsis histologiuri normalizacia, adas-
turebs diagnozs. aseve, SesaZleblad iTvleba, saeWvo kvebiTi
produqtebiT, provokaciuli testis gamoyeneba 3 _ 5 dRis gan-
mavlobaSi, ris Semdegac adgili unda hqondes simptomTa ganax-
lebas da lorwovanis eozinofilur infiltracias. daavadebis
diagnostirebis mizniT, SesaZleblad miiCneven, inhalaciur an
peroralur, sacdel kortikosteroidul Terapias. ris Sem-
degac, daavadebis alergiuli bunebis SemTxvevaSi, swrafad
unda moxdes mdgomareobis gaumjobeseba.
138
rom garkveuli roli, IgE-damokidebul reaqcias unda ek-
uTvnodes. aRniSnuli mdgomareobis diagnostika (alergiuli
paTogenezis dadastureba) rTulia. erT-erT mniSvnlovan sa-
diagnostiko kriteriumad miCneulia simptomTa Semcireba an
mTlianad moxsna, Cvilis hipoalergiul sakveb narevze gaday-
vanis SemTxvevaSi.
139
mia viTardeba. diagnozi emyareba, eliminaciuri dietis Semdeg,
72 saaTSi, ganavalSi sisxlis gaqrobas. provokaciuli sinjis
Semdeg, ganavalSi isev Cndeba sisxli.
Zroxis rZiTa da soias proteiniT kvebiT gamowveuli
alergiuli kolitis simptomebi, spontanurad qreba 2 wlis
asakisaTvis.
140
ganavali aris priala Seferilobis da didi moculobis
daavadebis diagnozi emyareba klinikur monacemebs, gliadi-
nis Semcveli sakvebis eliminaciis Semdeg, 6 _ 12 kviris ganmav-
lobaSi, mdgomareobis TandaTan gaumjobesebas da provokaci-
uli sinjis Semdeg simptomTa Tavidan ganviTarebis faqts. sab-
oloo diagnozisaTvis saWiroa nawlavis lorwovanis biofsia.
daavadebis skriningisaTvis, 2 welze ufrosi asakis bavSvebSi,
gamoiyeneba antigliadinuri IgA antisxeulebis identifikacia.
daavadebis mkurnalobis erTad-erTi realuri saSualeba,
kvebis racionidan gliadinis Semcveli sakvebis eliminaciaa
(xorblis, Wvavisa da qeris nacvlad _ simindis fqvilis gamoy-
eneba), rac mniSvnelovnad amcirebs malignizaciis sarTxes.
141
kvbebiTi alergenebT gamowveuli respiratoruli
sistemis paTologiebi.
IgE damokidebuli, Sereuli da ara-IgE damokidebuli hiper-
sen-sitiuroba.
kvbis produqtebis mimarT arsebuli hipersensitiuroba
SeiZleba gaxdes, rogorc zemo, ise qvemo respiratoruli tra-
qtis alergiuli paTologiis ganviTarebis mizezi.
kvebiTi alergenebiT gamowveuli rino-koniuqtiviti araa
alergiis iSviaTi gamovlineba da rogorc wesi, igi yovelTvis
asocirebulia garkveuli sakvebis miRebasTan da sxva alergi-
ul simptomatikasTan. aseT SemTxvevebSi, rino-koniuqtivitis
gamovlineba, Cveulebriv, iwyeba kvebiTi alergenis miRebis
Semdeg, ramdenime wuTidan _ 2 saaTis ganmavlobaSi. viTardeba
periokularuli eriTema, koniuqtiviti, sklerebisa da perio-
kularuli aris qavili, cremldena, cxviris gaWedva an rino-
rea, cxvircemineba da cxviris qavili. am periodSi, nazalur
sekretSi histaminis done 10-jer aWarbebs normas.
kvebiTi alergenebi SeiZleba gaxdnen, rogorc asTmis ise
izolirebuli vizingisis (xmauriani sunTqva) mizezi. Tumca fi-
qroben, rom kvebiTi alergenebi naklebad arian WeSmariti asT-
mis ganviTarebis mizezi da am dros, upiratesad bronqebis war-
mavali hiperreaqtiuloba viTardeba. rigi kvleebis mixedviT,
asTmian bavSTa 6 _ 8,5%-Si Setevis ganviTardeba ukavSirdeba
garkveuli kvebiTi alergenebis miRebas. pacientebs, romel-
Tac aReniSnebaT asTma da atopiuri dermatiti, daaxloebiT
15%-SemTxvevaSi, Seteva unviTardebaT kvebiTi alergenebis
gavleniTac.
diagnozi emyareba anamnezur da klinikur monacemebs. mniSv-
nelovani sadiagnostiko testia saeWvo sakvebi produqtis
eliminaciuri dieta da mdgomareobis gaumjobesebis Semdeg
Catarebuli provokaciuli testi.
142
reben. Tumca aRniSnaven iseTi sakvebi produqtebis rolsac,
rogorebicaa kvercxi da Roris xorci. periferiuli sisxlis
eozinofilia da Zroxis rZesTan sisxlis Sratis precipitaciis
unari, klinikur monacemebTan erTad, paTologiis diagnosti-
kis saSualebas iZleva. diagnostikaSi aseve didi mniSvneloba
aqvs saeWvo produqtis elminaciur dietas.
143
adebul narevze, romelic Termuladaa damuSavebuli, 3 dRis
ganmavlobaSi iwvevs sisxldenis Sewyvetyas.
aRniSnuli mdgomareobis paTogenezi bolomde garkveuli
araa. cdiloben kavSiris dadggenas am sindromsa da “anTebiTi
nawlavis daavadebas” (Crohn-is daavadeba da wylulovani ko-
liti) Soris. pacientebis sisxlSi nanaxia kvebiTi antigenebis
Semcveli imunuri kompleqsebi. xolo saxsrebis sinovialur
siTxeSi _ mastocitebi. amis gamo fiqroben, rom adgili aqvs
Zroxis rZis mimarT ganviTarebul hipersensitiurobas, rac
garda intestinaluri sistemisa, saxsrebis dazianebis mizezic
xdeba.
144
msgavsi monacemebi gvaZleven garkveul mimarTulebas kvebi-
Ti alergiis mizezebis dasadgenad. magaliTad, miRebuli sakve-
bis identifikacia Tundac imitomaa saWiro, rom, rogorc cno-
bilia, mozrdil pirebSi kvebiTi alaergiis mizezi, uxSiresad,
aris araqisi, Txili, Tevzi da kiborCxala. xolo mcire asakis
bavSvebSi rZe, kvercxi, araqisi, soia da xorbali.
imis gamo, rom kvebiTi alergiiT gamowveuli simptomatika
ar xasiaTdeba unikalurobiT da msgavsi simptomebi SeiZleba
Tan axldes sxva etiologiis paTologiebsac, kvebiTi aler-
giiT gamowveuli mdgomareobebis diagnostikisas saWiroa sxva,
mravali, paTologiis gaTvaliswinebac.
kvebis racionis dRiuri warmoadgens sakvebiT gamowveuli
paTologiebis diagnostikis erT-erT gavrcelebul meTods.
pacienti, garkveuli drois ganmavlobaSi skrupulozurad
aRiSnavs miRebuli sakvebis dasaxelebas, raodenobas da gamo-
vlenili paTologiuri simptomebis Taviseburebas. aRniSnuli
monacemebi, xSirad aZlevs saSualebas eqims, daadginos kavSiri
sakvebsa da gamovlenil paTologiur simptomebs Soris.
eliminaciuri diata warmoadgens, sakvebiT gamowveuli pa-
Tologiis, rogorc sadiagnostiko, ise samkurnalo meTods.
eliminaciuri dietis dros, ramdenime dRis ganmavlobaSi,
sakvebi racionidan iReben erT an ramdenime saeWvo produqts
da akvirdebian pacientis mdgomareobas. aRniSnuli meTodi,
zog SemTxvevaSi, efeqturi sadiagnostiko saSualebaa. Tumca,
am dros, aucileblad gasaTvaliswinebelia gastrointestina-
luri paTologiis gamomwvevi, sxva faqtorebis zemoqmedebis
SesaZleblobac.
eliminaciuri dietis erT-erTi saxe iTvaliswinebs pacien-
tis mier, 3 _ 5 dRis ganmavlobaSi, mxolod moxarSuli batknis
xorcis, brinjisa da marilis miRebas. am periodSi mdgomareo-
bis gaumjobeseba adasturebs kvebiTi alergiis arsebobas. amis
Semdeg, pacients, TandaTan, paTologiur simptomTa gamovle-
namde, aZleven sxvadasxva sakveb produqts da adgenen alergiis
gamomwvev mizezs. samwuxarod, aReniSnuli meTodis gamoyeneba
mcire asakis bavSvebSi SeuZlebelia.
kanis “prik-testi” farTod gamoiyeneba kvebiTi alergenebiT
sensibilizaciis sadiagnostikod. Tumca masac, rogorc yvela
sadiagnostiko saSualebas, aqvs Tavisi pozitiuri da negatiu-
ri mxareebic: “prik-testi” teqnikurad advilad Sesasruler-
belia, atravmatulia, iafia da maRali specifiurobiT gamoir-
145
Ceva, Tumca intradermalur testTan SedarebiT naklebad sen-
sitiuria. amasTan, kvebiTi alergenebis testirebisas, zogierT
SemTxvevaSi, adgili aqvs Sedegebis interpretaciis garkeul
sirTulesac; magaliTad: zogierTi kvebiTi alergeni, testi-
rebisas warmoqmnis 3 mm-amde diametris buStuks, rac aRema-
teba negatiuri kontrolis zomas, magram Znelad CaiTvleba,
rogorc pozitiuri pasuxi. amitom, sxvadasxva kvebiTi alerge-
nebis testirebiT miRebuli Sedegebis interpretacia SeiZleba
gansxvavebulic iyos. mag. dReisaTvis Tvlian, rom rZis, kver-
cxisa da araqisis testirebis Sedegi dadebiTia, Tu buStukis
diametric > 8 mm-ze. amasTan aucileblad gasaTvaliswinebelia
is faqti, rom kanis pozitiuri testi aCvenebs ara alergensa
da paTologias Soris mizez-Sedegobriv kavSirs, aramed aR-
niSnul alergenze sensibilizaciis faqts. kanis testirebiT
gamovlenili alergeni maSin iTvleba paTologis mizezad, Tu
dadgenilia kavSiri am antigenis Semcveli sakvebis miRebasa da
paTologiuri mdgomareobis ganviTarebas Soris. garda amisa,
gasaTvaliswinebelia erTi imniSvnelovani garemoebac: kanis
alergiuli testi da maT Soris “prik-testi” adasturebs IgE
damokidebuli reaqciis arsebobis SesaZleblobas, magram ver
gamoavlens II, III an IV tipis alergiuli reaqciis arsebobas.
garda amisa arsebobs sxva mizezebic, romlebic zRudaven
kvebiTi alergiis diagnostirebas kanis testebis saSualebiT:
146
intradermaluri testi ufro sensitiuria, magra nalkebad
specifiuri vidre “prik-testi.”
kvebiT alergenebze organizmSi arsebuli specifiuri IgE-
antisxeulebis identificirebis erT-erTi yvelaze zusti
meTodi, am antisxeulebis in vitro testirebaa (RAST, ELISA da
sxva). meTods axasiaTebs maRali sensitiuroba da speciciu-
roba. misi uaryofiTi maxasiTaeblebia siZvire da droSi, gark-
veulad, dagvianebuli pasuxi.
kvebiTi provokaciuli testi, ormagi-brma-placebo meTodiT,
warmoadgens kvebiTi alergiis diagnostikis oqros standarts.
testirebisaTvis saWiro sakvebis SerCeva xdeba anamnezis, kanis
testebisa da specifiuri IgE-s kvlevis Sedegebis mixedviT.
sakontrolod gamoiyeneba sakvebi, romlis mimarT toleran-
tulobac, arc erTi monacemis mixedviT, eWvs ar iwvevs. tes-
tirebis win, 7 _ 14 dRis ganmavlobaSi, vaxdenT saeWvo produq-
tis elminacias. pacienti ramdenime dRis ganmavlobaSi ar unda
iRebdes antihistaminur preparatebs. sasurvelia yvela saxis
medikamentis miRebis minimumamde Semcireba. zogierT asTmian
pacientebSi, Setevis prevenciisaTvis, sakvebiT provokaciuli
testis Catarebamde, rekomendirebulia k.s.-is mokle kur-si,
ise, rom FEV1 > 70%-ze.
provokaciuli testis Catareba xdeba liofilizirebuli
sakvebis 5 _ 25 mg-is raodenobis micemiT, yovel 15 _ 60 wuT-
Si. pacients sakvebi eZleva specialuri kafsulebis an xsnaris
saxiT. bunebrivia, rom pacientma, am etapze, ar icis _ iRebs
savaraudo alergens Tu sakontrolo sakvebs. Tu 10 g. kumu-
laciur dozaze alergiuli reaqcia ar gamovlinda _ Sedegi
negatiurad unda Sefasdes. anu konkretuli sakvebi produqti,
alegiuli daavadebis savaraudo gamomwvevTa rigidan unda amo-
vardes. amis Semdeg, sakvebis micema SesaZlebelia gagrZeldes
bunebrivi formiT, mcire ulufebiT da pacients vakvirdebiT
kidev ramdenime saaTis ganmavlobaSi, raTa gamoiricxos cru-
dadebiTi reaqciis arsebobis SesaZebloba. IgE-alergiis arse-
bobis sadiagnostikod, cda, saSualod, grZeldeba 2 saaTis gan-
mavlobaSi; rZiT gamowveuli enterokolitis sadiagnostikod
_ minimum 4 _ 8 saaTis ganmavlobaSi da alergiuli eozinofi-
luri gastroenteritis sadiagnostikod _ 3 _ 4 dRis ganma-
vlobaSi. cdis procesSi gaTvaliswinebuli unda iyos yvela is
faqtori (fizikuri, fsiqologiuri, medikamentozuri da sxva),
romelTa zemoqmedebamac SeiZleba gavlena moaxdinos testis
147
Sedegze. testirebis procesSi, garda simptomTa klinikuri
gamovlinebis monitoringisa, SeiZleba gakontroldes sisxlis
plazmaSi histaminis done da bronqebSi haernakadis moZraobis
Tavisebureba (PEF).
ara-IgE damokidebuli kvebiTi alergiis gamosavlenad Cata-
rebuli provokaciuli testirebis dros, pacients, sxeulis
masis 1 kg.-ze, 1 an 2 miRebaze, vaZlevT saeWvo sakvebis 0,15
_ 0,3 g. iseTi, ara-IgE damokidebuli alergiuli daavadebe-
bis dros, rogorebicaa alergiuli eozinofiluri ezofagiti
an gastroenteriti, provokaciuli dieta SeiZleba 1 _ 3 dRe
gagrZeldes.
kvebiTi provokaciuli testis Catarebisas, yoveli axali
testi SeiZleba Catardes wina tetis Catarebidan, minimum 3 _
5 dRis Semdeg.
provokaciuli alergiuli testebi tardeba hospitalSi,
sadac yvela piroba arsebobs garTulebebis Tavidan acile-
bisa da anafilaqsiis ganviTarebis SemTxvevaSi, kvalificiuri
gadaudebeli daxmarebis CatarebisaTvis.
148
mcire asakis bavSvebSi, mosalodnelia proteinis naklebobisa
da malnutriciis ganviTareba. amitom, mcire asakis bavSvebSi
unda gamoviyeno specialuri hipoalergiuli sakvebi narevi,
romelic balansirebul kvebas uzrunvebelyofs.
eliminaciuri dietis daniSvnisas, aucileblad gasaTva-
liswinebelia is faqti, rom kvebiTi alergiis gamovlinebis
simZafre da droSi xangrZlioba, damokidebulia sisxlis Srat-
Si am produqtis antigenebis sawinaaRmdego IgE antisxeulebis
doneze, romelic droTa ganmavlobaSi SeiZleba Seicvalos.
mag. cnobilia, rom rogorc bavSvebSi, ise mozrdilebSi, aler-
gia rZeze, kvercxze, araqisze da Txilze droTa ganmavlobaSi
icvleba da zogjer ikargeba kidec. erT-erTi gamokvlevis Ta-
naxmad, Tu araqisis antigenebis sawinaaRmdego IgE-antisxeu-
lebis done sisxlis SratSi < 2 KUa/L, araqisis miRebis Semdeg,
alergiis klinikuri gamovlinebis SesaZleblobam SeiZleba
mniSvnelovnad daiklos.
iseTi medikamentebi, rogorebicaa H1 da H2 antihistaminuri
preparatebi, ketotifeni, kortikosteroidebi da leikotrien-
bis antagonistebi amcireben adgilobrivad gamoxatul aler-
giul simptomatikas, magram mniSvnelovan gavlenas ver axde-
nen sistemur alergiul reaqciaze. oraluri k.s. efeqturni
arian qronikuli alergiuli reaqciebis samkurnalod, magram
maTi seriozuli gverdiTi efeqtebi mniSvnelovnad zRudaven
am preaparatebis gamoyenebas. bolo xanebSi gaCnda mravali mo-
nacemi IgE-damokidebukli alergiuli reaqciebis dros anti-
IgE monoklonaluri antisxeulebis gamoyenebis efeqturobis
Sesaxeb.
kvlav mniSnelovan samkurnalo saSualebadaa miCneuli spe-
cifiuri imunoTerapia. bolo xanebSi warmoebulia kvebiTi
alergenebis rekombinantuli vaqcinebi, romlebic imunoTera-
piis peroraluri gziT Catarebis saSualebas iZlevian.
peroraluri imunoTerapia (desensibilizacia) SeiZleba Ca-
tardes ara mxolod komerciuli antigenebis, aramed natura-
luri sakvebi produqtebis saSualebiTac. erT-erTi avtoris
monacemebiT, rZis mimarT alergiis mqone bavSvTa 70%-Si da
kvercxis mimarT alergiis mqoneTa 80%-Si, am sakvebi produq-
tebis mcire dozebiT miReba mravali Tvis ganmavlobaSi, iwvevs
maTze tolerantobis ganviTarebas. Tumca am kontingentis Ti-
Tqmis naxevars, desensiblizaciis procesSi, aReniSneboda met-
naklebi intensiobiT gamoxatuli, hiperergiuli reaqciebi. am
149
gamokvlevebis mixedviT, bavSvebi tolerantulni rCebodnen
sakvebi produtis mimarT manamade, sanam agrZelebdnen daax-
loebiT 6,8g. raodenobis, dRiuri, oraluri, dozis miRebas.
desensibilizaciis Sewyveta 10-15 dRis ganmavlobaSi da Semdeg
sakvebis miReba, iwvevda seriozuli alergiuli reaqciebis gan-
viTarebas.
150
▶ medikamentozuri alergia
medikamentebiT gamowveuli gverdiTi reaqciebi SeiZleba
daiyos:
1. mosalodneli reaqciebi _ romelTa ganviTarebac mosa-
lodnelia medikamentis farmako-qimiuri Taviseburebebidan
gamomdinare (toqsiuroba, sinergizmi da antagonizmi sxva me-
dikamentis mimarT, dozadamokidebuli toqsiuroba da sxva).
2. moulodneli reaqciebi _ romlebic naklebadaa damokide-
buli medikamentis farmako-qimiur specifikaze da ufro
damokidebulia pacientis organizmis Taviseburebebze (idi-
osinkrazia, alergia, fsevdoalergia).
cxrili 27.
medikamentebis gverdiTi reaqciebis klasifikacia.
kuW-nawlavis traqtis
meoradi an arapirdapiri
baqteriuli floris cvlileba
efeqti
antibiotikoTerapiis Semdeg
eriTromicini aferxebs
digoqsinisa da Teufilinis
medikamentebis urTierT-
gamoyofas, ris gamoc sisxlSi
qmedeba
imatebs am preparatebis kon-
centracia
151
idiosinkrazia (farmakoge- g.6.f.d.-s deficiti: anemia
netikuri) antioqsidantebis miRebis Semdeg.
epidemiologia.
medikamentebis gverdiTi reaqciebi aReniSneba hospital-
izirebul pacientTa 10% _ 20%-s da ambulatoriul pacientTa
25%-s. Tumca, ra Tqma unda, es monacemebi zusti araa, radgan
aseTi reaqciebis zusti aRricxva praqtikulad SeuZlebelia.
medikamentebis gverdiTi reaqciebis udidesi wili “A-tipze”
modis. “B-tipis” reaqciebi SedarebiT iSviaTia da Seadgens
mTlianad gverdiTi reaqciebis daaxloebiT 6% _ 10%-s. aqe-
dan, yvelaze xSiria hiperergiuli reaqciebi β-laqtamuri anti-
biotikebisa da arasteroiduli antianTebiTi medikamentebis,
radiokontrastuli, neiro-muskulatoruli blokerebis da an-
tipiretiuli preparatebis mimarT. dauyovnebeli alergiuli
reaqciebi adgilobrivi anestetikebis mimarT, SedarebiT iS-
viaTia.
medikamentebiT ganpirobebuli, alergiuli garTulebebis
uxSiresi klinikuri gamovlinebaa urtikaria. SedarebiT iSvia-
Tia anfilaqsia, toqsiuri epidero-nekrolizi, Stevens–Johnson-
is sindromi da imunuri hepatiti. a.S.S.-Si, medikamentebis gver-
diTi reaqciis gamo hospitarlizciis yoveli 300 SemTxvevidan
1 fatalurad mTavrdeba, ramac 1994 wels Seadgiana sikvdilis
106000 SemTxveva. aqedan, daaxloebiT 6% _ 10% alergiul rea-
qciebze modioda.
cxrili 28.
medikamentebiT gamowveuli alergiis ganviTarebis risk-faqtorebi.
152
mizezobrivi
risk-faqtorebi
faqtorebi
• polimerizacia an makromolekuluri kontami-
nacia.
• proteinuli reaqtiuloba.
• doza da mkurnalobis xangrZlioba.
• jvaredini reaqciis unaris mqone epitopis ar-
medikamentebi
seboba.
• medikamentis miRebis sixSire.
• medikamentSi raime Senarevis arseboba (mag. ace-
tilsalicilis mJavas anhidridis arseboba
acetilsalicilis mJavaSi (aspirinSi).
• moiTxovs xangrZliv an mravaljerad ganmeore-
biT mkurnalobas (mag. kistofibrozi, qroniku-
li sinusiti, imunodeficiti).
• sxvadasxva medikamentiT erTdrouli mkrnalo-
daavadeba
ba (mag. alopurinoli, amoqsicilini).
• konkretuli daavadebis dros konkretuli me-
dikamentis mier gamowveuli reaqcia ( mag. EBV
da amoqsicilini; SidSi da sulfanilamidi).
• medikamentozuri reaqcia anamnezSi.
• atopia anamnezSi.
• multimedikamentozuri alergiis sindromi.
•
individualu-
medikamentebze ganviTarebuli persistuli
ri.
imunuri reaqcia (imunuri pasuxi).
• mdedrobiTi sqesi (hemifloqsaciniT gamowve-
uli gamonayari).
qronikuli daavadebebi, romlebic garkveuli medikamente-
biT xangrZliv an xSirad ganmeorebad mkurnalobas saWiroeben
an jvaredini alergiuli reaqciis unaris mqone medikamente-
biT mkurnaloba, xSiradaa alergiuli reaqciebis ganviTare-
bis mizezi. alopurinolisa da meTilpenicilinis erTdrouli
gamoyeneba Zalian xSirad iwvevs egzanTemis ganviTarebas. aseve
xSiria alergiis gamovlenis SemTxvevebi SidsiT daavadebul pa-
cientebSi sulfanilamidebis miRebis Semdeg. medikamentozuri
alergiis ganviTarebis mniSvnelovani risk-faqtoria anamnez-
Si aseTi reaqciis arseoba. atopuri pacientebi warmoadgenen
riskis jgufs penicilinze mZime, da zogjer sicocxlisaTvis
saSiSi, alergiuli reaqciis (anafilaqsiis) ganiTarebisaTvis.
antibiotikebze alergiis mqone mSoblebis SvilebSi, saerTo
populaciasTan SedarebiT, 15-jer maRalia medikamentozuri
153
alergiis ganviTarebis riski. sxvadasxva medikamentebze aler-
giis ganviTareba gansakuTrebiT xSiria penicilinze alergiis
mqone individebSi. medikamentozuri alergiis ganviTarebis
imunogenetikuri safuZvlebis arsebobaze mravali faqti miu-
TiTebs. aRniSnuli kvlevebis safuZvelze Camoyalibda defi-
nicia: «multimedikamentozuri alergiis sindromi», romelic
individis metabolizmis TaviseburebiT gamowveuli polimedi-
kamentozuri alergiis daxasiaTebisaTvis gamoiyeneba.
fsevdoalergiuli reaqciebi.
alergiis klinikuri formiT gamovlenili medikamentozu-
ri reaqciebi, romelTa imunologiuri meqanizmebi gaSifruli
araa, cnobilia, rogorc «araalergiuli hipemgrZnobelobiTi
reaqciebi» an, rogorc «fsevdoalergiuli medikamentozuri
reaqciebi». aseTi reaqciebi mimdinareoben imunologiuri fa-
zis gareSe, Tumca paToqimiuri da paTofiziologiuri fazebi
iseTive meqanizmebiT viTardeba, rogorc WeSmariti alergiuli
reaqciebis dros. aseTi reaqciebis magaliTia radiokontras-
tul nivTierebebze ganviTarebuli urtikaria da anafilaqsia,
opiatebiT gamowveuli urtikaria da aspirin-inducirebili
asTma.
cxrili 29.
medikamentozuri hipermgrZnobelobis magaliTebi.
idiosinkraziuli
imunologiuri (alergiuli)
(fsevdoalergiuli)
• anafilaqsia β-laqtamebze. • radiokontrastuli nivTier-
• halotaniT gamowveuli hep- eebebiT gamowveuli Soki.
atiti. • aspiriniT gamowveuli asTma.
• protaminiT gamowveuli hi- • opiatiT gamowveuli urtika-
potonia. ria.
• sulfanilamidiT gamowveu- • protaminiT gamowveuli pul-
li dermatiti. monaluri hipertenzia.
• feniTioniT an cefaklor- • a.s.a.a.m.-iT gamowveuli urti-
iT gamowveuli Sratis daa- karia.
vadeba. • qolinebiT gamowveuli hemo-
• izoniazidiT gamowveuli lizuri anemia.
hepatitis. • likaluri anestetikebiT ga-
• qvinonebiT gamwveuli mowveuli sinkope.
Trombocitopenia • vankomicinis infuziis dros
• fenoftaleiniT gamowveu- ganviTarebuli wamowiTleba.
li fiqsirebuli gam- • ciprofloqsacinis miRebiT
onayari. gamowveuli mwvave reaqcia.
154
radiokontrastuli nivTierebebiT gamowveuli anafilaqsi-
is da urtikariis paTogenezi bolomde garkveuli araa. Tumca
mravali monacemi miuTiTebs, rom aseTi reaqciebi, upirates-
ad, im pirebSi viTardeba, visac zRvis produqtebze aReniSne-
baT alergia. radio-kontrastuli nivTierebebiT gamowveuli
fsevdoalergiuli reaqciebis Tavis arideba SesaZlebelia di-
agnostikuri proceduris Catarebamde kortikosteroidisa da
antihistaminuri preparatis miRebiT. amgvari profilaqtika
naCvenebia maRali riskis mqone pacientebSi; gansakuTrebiT
maSin, rodesac saxezea atopiuri anamnezi da kardio-vasku-
laruli paTologia. ra Tqma unda riski Zalian maRalia Tu
sxezea medikamentozuri alergiis, zRvis produqtebis mimarT
gamoxatuliu alergiisa da gansakuTrebiT iodkontrastul
nivTierebebze alergiis (Tu fsevdo alergiis) gamovlenis an-
amnezi.
aspirini da misi msgavsi preparatebi (a.s.a.a.p) SeiZleba ori
saxis ara alergiuli hipemgrZnobelobis mizezi gaxdnen. asTmis
mqone pacientebSi aspirinma SeiZleba mwvave bronqospazmi an
rinosinusiti gamoiwvios. sxva msgavsi preparatebi, jvaredini
reaqtiulobis principiT iwveven msgavs sindromebs. lokaluri
saanesTezio saSualebebi iolad axdenen organzmis sensibil-
izacias topikaluri aplikaciis SemTxvevaSi. magram antisxe-
ulebze damokidebuli alergiuli reaqcia am tipis preparate-
bze Zalian iSviaTia. adgilobriv anestetikebze ganviTarebuli
fsevdo-alergiuli reaqciebi, romlebic uxSiresad stoma-
tologiur praqtikaSi gvxvdeba, eqimis seriozuli SeSfoTebis
mizezi xdeba. am tipis reaqciebis yvelaze saSiSi gamovlineba
vazo-vagusuri sinkopea, rac klinikuri gamovlinebis Tavise-
burebis gamo, SeiZleba anafilaqsiad iyos Sefasebuli. Tumca
es ar niSnavs, rom lokalur anestetikebze IgE damokidebuli
reaqcis ar viTardeba. kanis intra dermaluri testebi da pro-
vokaciul sinjebis seria aris, am SemTxvevaSi, swori diagnos-
tikisa da menejmentis safuZveli.
155
cxrili 30.
medikamentozuri alergiuli da idiosinkraziuli reaqciebis gan-
masxvavebeli niSnebi.
upiratesad gamoxatu-
lia medikamentebis
aris ar aris
mimarT reaqciis ganvi-
Tarebis riski.
damokidebulia damokidebulia
jvaredini reaqtiulo-
saerTo struq- saerTo funqci-
bis Tviseba.
turaze aze
cxrili 31.
ramdenime medikamentis miRebis pirobebSi ganviTarebuli alergi-
uli reaqciis Sefasebis 6 safexuriani sistema.
1. klinikuri monacemebi:
a) medikamentebis gverdiTi moqmedebis anamnezi.
b) atopiuri anamnezi.
g) aRricxeT miRebuli medikamentebi. maTi miRebis dasawyisi, da-
mTavrebis dro da dozis cvlileba.
156
d) iRebda Tu ara adre analogiur medikamentebs an iseT
medikamentebs, romlebic jvaredini alergiuli reaqciis
SesaZleblobas qmnian amJamad miRebul medikamentebTan.
e) amJamad gamovlenili medikamentozuri reaqciis Taviseburebis
qronologiuri aRwera. rutinuli laboratoriuli kvlevis
(periferiuli sixlis leikocitebis raodenoba, ezinofilia,
e.d.s., triftaza, proteinuria) Catareba.
2. seriozuli yuradReba gaamaxvileT Semdeg momentebze:
a) klinikurad gamovlenili reaqciis kavSiri medikamentis mi-
Rebis an Sewyvetis momentTan.
b) ras ukavSirdeba simptomTa gamZafreba an Sesusteba?
3. ganixileT pacientis mier miRebuli medikamentebis farmakologi-
uri Taviseburebebi da alergiuli reaqciis unaris SesaZleblobebi.
4. SewyviteT yvela im preparatis miReba, romelTac SeuZliaT aler-
giuli reaqciis ganviTareba da romelTa miRebac, konkretul SemTx-
vevaSi, met-naklebad asocirebulia gamoxatul reaqciasTan.
5. ganixileT kanis alergiuli sinjis Catarebis SesaZleblobis
sakiTxi, Tu saeWvo medikaments SeuZlia IgE reaqcis gamowveva. kanis
testis Sefasebisas mxedvelobaSi miiReT, rom mwvave anafilaqsiis
Semdeg 14 dRis ganmavlobaSi, kanis alergiuli testi SeiZleba iyos
negatiuri (cru negatiuri testi).
6. isev ganaaxleT pacientisaTvis saeWvo medikamentis micema da daak-
virdiT movlenaTa ganviTarebas.
157
mkurnalobis da resensibilizaciis procesSi SesaZlebelia
kanis testebi gaxdes pozitiuri da alergiis klinikuri ga-
movlinebac gaZlierdes. pacientebSi, romelTac anamnezSi pe-
nicilinis mimarT alergia aReniSnebaT da gansakuTrebiT maSin,
Tu sisxlSi maRalia IgE-s koncentracia, penicilinis jgufis
preparatebiT mkurnalobis dawyebamde aucileblad unda Cau-
tardeT kanis alerguiul testi. garda penicilinis jgufis
antibiotikebisa, kanis alergiuli sinjis diagnostikuri Ri-
rebuleba aseve maRalia cefalosporinebis mimarT arsebuli,
IgE damokidebuli, hiperreaqtiulobis SemTxvevaSi. cefalo-
sporinebze kanis pozitiuri alergiuli testis arseboba ada-
sturebs am preparatis mimarT IgE hipersensitiurobas. Tumca
testis negatiuri pasuxi ar gamoricxavs preparatis miRebis
Semdeg hiperergiuli reaqciis ganviTarebis SesaZleblo-
bas. intradermaluri teqnikiT Catarebuli, kanis alergiuli
testis sadiagnistiko Rirebulebaze miuTiTeben imipemenisa da
sxva β-laqtamuri antibiotikebze ganviTarebeli alergiuli
reaqciebis drosac. Tumca dRemde araa SemuSavebuli kliniku-
ri protokoli, romelic kanis alergiuli testebis saSualebiT,
antibiotikebis mimarT arsebuli alergiis diagnostikisaTvis
iqneba mowodebuli.
kanis alergiuli sinjis mcire, magram mainc, sadiagnosti-
ko Rirebulebaze miuTiTeben sulfanilamidebze, ciproflo-
qsacinze, trimetoprimze, neiro-muskulatorul blokerebze,
triobarbituratebze, zogierT antikonvulsantebze da adgi-
lobriv anestetikebze alergiis arsebobis SemTxvevaSi.
IN VIRTO kvleva.
medikamentozuri alergiis laboratoriuli kvleva war-
matebiT xorcieldeba calkeul SemTxvevebSi. am mxriv gansa-
kuTrebiT gavrcelebulia specifiuri IgE-s identifikacia
RAST-is (radio-alergosorbentuli) meTodiT. aRniSnu-
li kvleva upiratesad tardeba kanis pozitiuri alergiuli
testis monacemis dasadastureblad. amasTan unda iTqas, rom
kanis alergiuli testebisa da in vitro kvlevis Sedegebis sruli
damTxveva ar xdeba da am SedegTa damTxvevis procenti sxva-
dasva medikamentebisaTvis sxvadasvaa.
provokaciuli testebi.
medikamentozuri alergiis sadiagnostikod, erT-erTi efe-
158
qturi (Tumca arc Tu uxifaTo) meTodia medikamentozuri
provokaciuli testi. testi gulisxmobs organizmSi medika-
mentis Seyvanas oraluri, parenteraluri, koniuqtivaluri an
lorwovani garsebis saSualebiT. testis Catareba saWiroa yve-
la im riskis gaTvaliswinebiT, rac am proceduras SeiZleba
axldes Tan (Zlieri adgilobrivi reaqcia, sistemuri reaqcia)
da procedura unda Catardes mosalodneli garTulebisa da
testirebiT miRebuli Sedegis sargeblianobis Tavisebureba-
Ta gaTvaliswinebiT. amasTan, testireba aucileblad unda Ca-
tardes Sesabamisi kvalifikaciis eqimis mier, iseT samedicini
dawesebulebaSi, sadac, sistemuri alergiuli reaqciis ganvi-
Tarebis SemTxvevaSi, yvela piroba arsebobs pacientis dasax-
mareblad. anamnezSi iseTi daavadebis arsebobisas, rogoricaa
eqsfoliaciuri dermatitis an stiven-jonsonis sindromi, medi-
kamentozuri provokciuli testi kategoriulad ukunaCvenebia.
testis Catarebisas gaTvaliswinebuli unda iyos anamnezSi
gamovlenili reaqciis simZafre da medikamentis miRebidan rea-
qcis gamovlenamde gasuli dro. Tu es dro < 1 saaTze, maSin
pacients preparati unda mivceT Terapiuli dozis 1 : 10 000
dan 1 : 10 ganzavebiT _ imis mixedviT, Tu rogori simZafriT
iyo gamoxatuli wina reaqcia (sistemuri an adgilobrivi). Sem-
degi sami doza pacientma unda miiRos samjeradad _ yovel
30 _ 60 wuTSi. testi unda damTavrdes 1 dRis ganmavlobaSi;
pereparatis, maqsimum, 5 dozis miRebiT. testirebis es forma
gamoavlens dauyovnebeli alergiuli reaqciis arsebobis fa-
qts. dayovnebuli tipis reaqciis gamosavlenad, testi SeiZ-
leba gagrZeldes ramdenime dRe da kvirac ki. testirebisas
mkacrad rekomendirebulia placebo meTodis gamoyeneba, rac
minimumamde amcirebs cru-dadebiTi reaqciis mcdarad Sefase-
bis saSiSroebas.
159
aleriuli sidromis marTva. erT SemTvevaSi SeiZleba Semovi-
fargloT pacientisaTvis H1 antihistaminuri preparatis mi-
cemiT an lokaluri topikaluri saSualebebiT, maSin, rodesac
sxva SemTxvevaSi, sicocxlisaTvis saSiSi mdgomareobis ganvi-
Tarebisas, rogoricaa sistemuri alergiuli reaqciis mizeziT
ganviTarebuli Soki, cxeleba, hepatiti, Tirkmlis dazianeba,
eqsfoliaciuri dermatiti, toqsiuri epidermolizi da sxva,
gacilebiT energiuli Carevaa saWiro.
160
zogadi saanesTezio saSualebebiT gamowveuli
alergiuli reaqciebi.
anafilaqsia SeiZleba gamoiwvios iseTma sanarkozo saSuale-
bebma, rogorebicaa Tiopentali an sarelaqsacio saSualebebma
mag. suqcinilqolini an pankuroniumi. kanis negatiuri testebi
ar gamoricxavs reaqciis ganviTarebis SesaZleblobas. Zalian
xSiria lateqsTan Sexebis Semdeg ganviTarebuli reaqciebi, rac
yovelTvis unda iyos gaTvaliswinebuli saoperacioSi an sama-
nipulacioSi dafiqsirebuli anafilaqsiis SemTxvevaSi.
161
Cveulebriv sustia, mkurnalobas ar moiTxoven da ar SeiZleba
iyvnen insulinis Sewyvetis mizezi. ufro mZimed gamoxatuli
adgilobrivi reaqciebis dros, gamoiyeneba antihistaminuri
preparatebi an amcireben insulinis dozas da Sesabamisad, am-
cireben ineqciaTa Soris intervals. verc sistemuri d verc
adgilobrivi reaqcia, ver iqneba insulinis gamoyenebaze uaris
Tqmis mizezi. sistemuri reaqciis Semdeg, pacients ukeTeben
erTjeradi dozis 1/3-s, momdevno dozas ki zrdian manam, sanam
ar moxdeba efeqturi kontrolis SemanarCunebuli dozis dad-
gena.
kanis sinjebi da desensibilizacia tardeba maSin, Tu in-
sulinis moxmareba SeuZlebelia 24 _ 48 saaTis ganmavlobaSi,
drois am periodSi insulinis Seyvanis mcdelobisas ganviTare-
buli sistemuri reaqciis gamo.
insulinis mimarT rezistentoba viTardeba maSin, rodesac
saqme gvaqvs insulinis mimarT arsebuli IgG-bunebis antisxeu-
lebis maRali titris arsebobasTan.
radiokontrastuli nivTierebebi.
reaqcia radiokontrastul nivTierebebze viTardeba maTi
intravaskularuli gamoyenebis, mielografiisa da pielogra-
fiis SemTxvevaSi. reaqciis meqanizmi araa mxolod erTi saxis.
magram yvela SemTxvevaSi xdeba mastocitebis degranulacia
da bioaqtiuri nivTierebebis gamoTavisufleba. SesaZlebelia,
162
rom reaqcia mimdinareobdes komplementis aqtivaciis Tanxle-
biT. dadgenilia, rom pirebs, romelTac sensibilizacia aRe-
niSnebaT zRvis produqtebze da iodze, advilad unviTardebaT
hiperergiuli reaqcia radiokontrastul nivTierebebze. maRa-
li riskis jgufs ganekuTvnenebian is pirebic, visac aReniSneba
atopia da pirebi romlebic iReben b-blokerebs.
narkotikebi.
opiatebi, rogoricaa morfini da misi msgavsi preparatebi
pirdapir moqmedeben mastocitebze da zogjer iwveven mis de-
granulacias. am dros, klinikurad gamoxatulia generalizi-
rebuli gamonayari, urtikaria, qavili, qoSini da xixini.
163
alergiuli reaqciis gamomwvevi preparatis
ganmeorebiT gamoyeneba.
alergiuli reaqciis gamomwvevi preparatis ganmeorebiT ga-
moyeneba yovelTvis aris garkveuli SiSis mizezi da umetes
SemTxvevaSi maqsimalurad cdiloben Tavi Seikavon amgvari mo-
qmedebisagan. Tumca cnobilia, rom penicilinze alergiis ga-
movlinebidan garkveuli drois gavlis Semdeg, SesaZlebelia
am preparatis mimarT arsebuli specifiuri reaqtiulobis Se-
susteba da sruli gaqrobac ki, rac saSualebas iZleva sru-
liad usafrTxod Catardes mkurnaloba peniciliniT. amitom,
rodesac dgeba sakiTxi _ Catardes Tu ara mkurnaloba im pre-
paratiT, romlis mimarTac pacients adre alergiuli reaqcia
aReniSna, saWiroa frTxili da individualuri midgoma. auci-
leblad unda ganisazRvros Tu ra tipis reaqciasTan gvqon-
da saqme ? iyo reaqcia alergiuli bunebis Tu saqme gvqonda
idiosinkraziasTan ? ra doza iyo gamoyenebuli da iyo reaqcia
erTjeradi Tu ganmeorebadi ? reaqcia iyo adgilobrivi Tu si-
stemuri ?. Tu pacients anamnezSi aReniSneba sistemuri aler-
giuli reaqciebi da gansakuTrebiT stiven-jonsonis sindromi
an nekrozuli epidermolizi, maSin saeWvo medikamentis gamoy-
eneba mkacrad ukunaCvenebia. sxva SemTxvevaSi sakiTxi unda ga-
dawydes individualurad, imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad-
aa saWiro pacientisaTvis es medikamenti? SesaZlebelia Tu ara
misi Secvla sxva saSualebiT? garTulebis ra tipia mosalod-
neli? da iqneba Tu ara xarjefeqturi amgvari cvlileba? Tu
gadawydeba, rom saWiroa preparatis readministrireba, unda
Catardes kanis alergiuli sinji. kanis negatiuri sinjis Sem-
TxvevaSi preparatis gamoyeneba dasaSvebia. Tumca umjobesia
pacientma pirvelad miiRos Terapiuli dozis 1%. SedarebiT
usafrTxoa preparatis peroraluri miReba. SemdgomSi doza
izrdeba ise, rom sruli dozis gamoyeneba moxdes preparatis
samjeradi miRebis Semdeg. ufro usafrTxod iTvleba saeWvo
preparatis gamoyeneba specifiuri desensibilizaciis Catare-
bis Semdeg. aRniSnuli meTodis gamoyenebas mxolod maSin aqvs
azri, Tu alergiuli reaqcia ganpirobebuli iyo IgE antisxeu-
lebiT. desensibilizacia tardeba organizmSi preparatis aR-
mavali dozebis SeyvaniT, mcire dozidan srul Terapiul doz-
amde, yovel 30 _ 60 wuTSi. amasTan unda gvaxsovdes, rom yove-
li dozis Seyvanis Semdeg mosalodnelia alergiuli reaqciis
gamovlineba. aRniSnuli tipis desensibilizacia da alergiis
gamomwvevi medikamentis gamoyeneba xdeba gansakuTrebul Sem-
164
TxvevaSi, roca raime mizezis gamo aucilebeli da gardauvali
xdeba am medikamentis gamoyeneba (mag. insulinis SemTxvevaSi).
desen-sibilizacia tardeba gadaudebeli daxmarebis ganyofi-
lebaSi, specialistis mier, specialuri protokolis mixedviT.
alergiuli an fsevdoalergiuli reaqciis Tavidan acile-
bis mizniT, zogjer, saeWvo preparatis Seyvanamde, ganixilaven
pacientisaTvis k.s.-is an antihistaminuri preparatis micemis
sakiTxs. alergiuli reaqciisagan dacvis aseTi meTodis efe-
qturoba kargad araa Seswavlili da miuTiTeben misi, rogorc
dadebiT ise uaryofiT mxareebze. am meTodis gamoyeneba, ma-
galiTad, mowodebulia radiokontrastul nivTierebebze mo-
salodneli fsvdoalergiuli reqciis ganviTarebis Tavidan
asacileblad. meore mxriv, fiqroben, rom kortikosteroideb-
ma da antihistaminurma preparatebma SeiZleba SeniRbon aler-
giuli reaqciis adreuli faza, magram SemdgomaSi gamovlindes
mkveTri mogvianebiTi reqcia. amis gamo, saeWvo medikamentis
mzardi dozebiT Seyvanis an specifiuri desensibilizaciis pa-
ralerulad antihistaminuri preparatebisa da k.s.-ebis gamoy-
eneba dauSvebelia. arasteroduli antianTebiTi preparatebiT
inducirebuli asTmis (mag. aspirindamokidebuli asTma) gamwva-
vebis saprofilaqtikod, am tipis preparatebis miRebis win, re-
komendirebulia leikotrienebis receptorTa antagonistebis
miReba, rac mniSvnelovnad amcirebs asTmis Setevis ganviTare-
bis SesaZleblobas.
165
gierTi infeqciuri daavadebisagan Tavis dacva da Sesabamisad
antibiotikebis gamoyenebis SezRudva vaqcinoprofilaqtikis
saSualebiT, rac gansakuTrebiT efeqturia bavSvebSi. antibio-
tikebis dabalma dozebma SeiZleba erTi mxriv, desensibili-
zacia xolo meore mxriv _ mosalodneli infeqciis profila-
qtika gamoiwvios. infeqciis arsebobis gamo, antibiotikis mi-
Rebis saWiroebis SemTxvevaSi, preparati unda SeirCes mkacrad
racionalurad _ mikrobis identifikaciisa da antibiotikebis
mimarT arsebuli mgrZnobelobis mixedviT.
cxrili 32.
multimedikamentozuri hipersensitiurobis mqone pacientTa ga-
mokvleva da marTva.
gamokvleva:
1. medikamentozuri alergiis anamnezis guldasmiT gaanalizeba
(alergiis gamovlenis klinikuri Tavisebureba, medikamentis jgu-
fis daxasiaTeba, medikamentis miRebidan alergiis klinikur gam-
ovlinebamde gasuli dro da sxva).
2. validur medikamentebze (mag. penicilini, proteinis preparatebi
da sxva) kanis alergiuli sinjebis Catareba an Tu aseTi kvleva
ukve Catarebulia _ provokaciuli testi.
3. provokaciuli testebi tardeba im SemTxvevaSi, Tu kanis sinjebis
pasuxi aradamajerebelia an mkurnaloba am medikamentiT tardeba
ganmeorebiT.
4. provokaciuli testi tardeba placebo-kontroliT.
marTva:
1. infeqcis ganviTarebis prevencia.
2. axali medikamentis daniSvna mxolod mkacri aucileblobisas.
3. antolerantul pacientebSi sawyis etapze iniSneba Terapiuli
dozis 1/3 _ 1/4¼ doza.
4. pirveli dozis miRebis Semdeg samedicino kontroli.
5. yovelgvari (Tundac msubuqi an atipiuri) reaqciis gamovlenis
SemTxvevaSi tardeba samedicino monitoringi.
6. medikamentis micema mzardi dozebiT an SesaZleblobis SemTxveva-
Si desensibilizacia.
7. seriozuli alergiuli garTulebis (stiven-jonsoni, eqsfo-
liaciuri dermatiti, toqsiuri epidermo-nekrolizi) medika-
mentebis miRebis mTeli periodis ganmavlobSi tardeba uwyveti
monitoringi
166
medikamentozuri alergiuli reaqciebis ganviTarebis SiSi da
maTi prevencia aris praqtikos eqimTa yoveldRiuri saqmianobis
Tanmdevi problema.
is monacemebi, rom amgvari reaqciebi iSviaTad viTardeba
da maTi seriozuli garTulebebi, rogoricaa magaliTad
anafilaqsia, kidev ufro iSviaTia, ver amcirebs am problemis
aqtualobas, radgan yvela aseTi reaqcia sicocxlis riskTanaa
dakavSirebuli.
dReisaTvis ar arsebobs sayovelTaod miRebuli gaidlainebi
da protokolebi, romlebic aRniSnuli problemuri situaciis
marTvisTvisaa mowodebuli, rac sakmaod arakomfortul
mdgomareobas uqmnis praqtikos eqimebs.
viTvaliswinebT ra am mdgomareobas, gTavazobT Cvens mier
SemuSavebul protokols, romelic, vfiqrobT, garkveuli
daxmarebas gauwevs, rogorc hospitalSi, ise janmrTelobis
dacvis pirvelad rgolebSi momuSave eqimebs:
protokoli
medikamentozuri alergiis prevenciis RonisZiebebi
zogadi debulebebi:
• alergiuli an fsevdoalergiuli reaqciebi SeiZleba gamov-
lindes medikamentebis farTo speqtris mimarT. Tumca amg-
vari reaqciebis gamovlenis albaToba SedarebiT maRalia
β -laqtamuri antibiotikebis (gansakuTrebiT penicilinis
jgufis da ufro naklebad cefalosporinebis), a.s.a.a. prepa-
ratebis, radio-konrtastuli nivTierebebis, antipiretike-
bis, neiro-muskulatoruli blokerebis da naklebad _ ad-
gilobrivi anestetikebis mimarT.
• alergiuli an fsevdialergiuli reaqciebis gamovlenis
risk-faqtirebs warmoadgens atopiis personaluri an memk-
vidruli anamnezi. riski gansakuTrebiT maRalia medikamen-
tozuri alergiis (gansakuTrebiT konkretul SemTxvevaSi
gamosayeneblad gansazRvruli medikamentis) anamnezis Sem-
TxvevaSi.
• atopiuri anamnezi ar aris medikamentozuri reaqciis ganvi-
Tarebis aucilebeli piroba.
• atopiuri anamnezis ar arseboba ar warmoadgens alergi-
uli an fsevdoalergiuli reaqciis ganviTarebisagan Tavis
dazRvevis garantias.
• kanis pozitiuri alergiuli sinjebi an sixlis SratSi spe-
167
cifiuri IgE-s gamovlena aris dauyovnebeli alergiuli
reaqciis ganviTarebis maRali albaTobiT gansazRvris sa-
Sualeba. kanis negatiuri sinji ki ar warmoadgens, Tundac
am konkretul antigenze (medikamenti), alergiuli reaqciis
Tavidan acilebis garantias da misi sarwmunooba, umetes
SemTxveaSi, ar aRemateba 30% _ 35%-s.
• kanis alergiuli sinjebi an sisxlSi IgE-s gansazRvra ar
gvaZlevs imunokomplesuri, citotoqsiuri an ujrduli
tipis alergiuli reaqciebis gamovlenis prognozirebis sa-
Sualebas.
• leikocitolizis reaqcia ar iZleva organizmis sensibili-
zaciis gamovlenis saSualebas da ar gamoiyeneba alergi-
uli reaqciis prognozirebisaTvis.
• kanis alergiuli sinjebi Catarebuli unda iyos special-
istis (alegologis) mier. testis interpretacia da Sesaba-
misi rekomendaciac xdeba alergologis mier.
• medikamentozuri alegiuli an fsevdoalergiuli reaqciis
Tavidan acilebis yvelaze efeqtur saSualebad miCneulia
saeWvo medikamentis gamoyenebaze uaris Tqma.
• im SemTxvevaSi, rodesac saeWvo medikamentis gamoyenebaze
uaris Tqma ar xerxdeba, zog SemTxvevaSi (mag. iod-kontras-
tuli nivTierebebis gamoyenebisas), naCvenebia, winaswar,
antihistamnuri preparatebisa da/an k.s.-is miReba. sxva ti-
pis seWvo medikamentebis gamoyenebisas aseve SesaZlebelia,
wanaswar, antihistaminuri preparatebisa da k.s.-is miReba.
magram aucileblad gasaTvaliswinebelia is faqti, rom amg-
vari meTodi ar aris alegiuli reaqciis ganviTarebisagan
dacvis garantia. amasTan, SesaZlebelia moxdes alergiuli
reaqciis droebiTi SeniRbva da mogvianebiT etapze reaqcis
mZlavrad gamovlineba.
• saeWvo anamnezisa (personaluri an memkvidruli atopiuri
anamnezi) da saeWvo medikamentebis (penicilinebi, cefalos-
porinebi, iod-kontrastuli nivTierebebi, antipiretikebi,
arasteroiduli antianTebiTi preparatebi, neiro-musku-
latoruli blokerebi da nawilobriv adgilobrivi aneste-
tikebi) gamoyenebisas eqimi unda atarebdes anafiaqsiisa da
sxva alergiuli garTulebebis simptomTa monitorings da
SeeZlos aseTi garTulebebis marva.
• yvela saeWvo SemTxvevaSi saWiroa alergologis konsulta-
cia.
168
algoriTmi
169
▶ mastocitozi.
mastocitozi warmoadgens kansa da sxvadasxva organoebSi
mastocitebis didi raodenobiT dagrovebiT gamowveul daa-
vadebas, romlisTvisac, klinikurad, damaxasiaTebelia urti-
kariis msgavsi gamonayari, qavili, egzanTema, Rebineba, diarea,
muclis tkivili da vaskularuli paTologiebi. mastocitebis
hiperplazia yvelaze intensiurad xdeba kanSi, gastrointesti-
nalur traqtSi, Zvlis tvinSi, RviZlSi, elenTasa da limfur
jirkvlebSi. mastocitozi xSiradaa asocirebuli hematolo-
giur paTologiebTan.
mastocitozi SeiZleba ganviTardes yvela asakSi.
mastocitozis gavrcelebis Sesaxeb sarwmuno monacemebi
ara arsebobs. xSiria ojaxuri SemTxvevebi.
mastocitozis klasifikacia emyareba klinikuri gamovli-
nebis Taviseburebas, paTologiis simptomatikas da prognozis
xasiaTs.
mastocitozis klasifikacia mocemulia cxril 1-Si.
cxrili 1.
jan. dacvis saerTaSoriso organizaciis mier mowodebuli mastoci-
tozis klasifikacia.
• kanis mastocitozi
- pigmenturi urtikaria anu kanis makulo-papulozuri mas-
tocitozi.
- kanis difuziuri mastocitozi.
- kanis mastocitoma.
170
kanis mastocitozs SedarebiT keTilTvisebiani mimdin-
areoba axasiaTebs. sistemuri, agresiuli da hematologiur
paTologiebTan asocirebuli mastocitozis prognozi ufro
seriozulia. Tumca daavadebis es formebic SeiZleba wlobis
ganmavlobaSi mimdinareobdnen da swori menejmentis SemTxveva-
Si pacientis sicocxlis xangrZliobobam sam aTeul welsac mi-
aRwios. avTvisebian simsivneebTan da sistemur paTologiebTan
asocirebuli mastocitozebis SemTxvevaSi prognozi serio-
zulia da samedicino menejmenti _ uSedego.
171
koholis, eTanolis da zogierTi medikamentis miRebisas.
histologiurad, pigmenturi urtikariis dros, kanis
dvrilebis SigniT, naxuloben sxvadasxva intensivobiT gamox-
aatul mastocitur infiltracias, romelic kanis retiku-
larul da kanqveSa cximovan SreSic vrceldeba. rodesac kanis
mastocitebis raodenoba 10-jer aRemateba normas, sxva pa-
Tologiis ar arsebobis SemTxvevaSi, ismeba pigmenturi urti-
kariis diagnozi.
pigmentur urtikarias SeiZleba Tan erTvodes peteqiebi, eq-
qimozebi an teleangieqtaziebi.
172
xSiri simptomi muclis tkivilia. damaxasiaTebelia diarea,
gulisreva da Rebineba. iSviaTad SeiZleba gamovlindes gas-
trointestinuli sisxldena. hiperhistaminemia SeiZleba hiper-
aciduli gastritisa da wylulis Camoyalibebis mizezi gaxdes.
gaxangrZlivebuli diareis SemTxvevaSi, bavSvTa asakSi, mosal-
odnelia maladsorbciis ganviTareba.
gastrointestinuli simptomebis ganviTarebis mizezad mas-
tocitebis degranulaciis Sedegad, qsovilebSi da sisxlSi
bioaqtiuri nivTierebebis gadasvla, lorwovani garsebis SeSu-
peba, nawlavTa spazmi da peristaltikis gaZliereba iTvleba.
diagnozi dasturdeba mastocitozis zogadi klinikuri su-
raTis arsebobiT da kuW-nawlavis traqtis lorwovanis biof-
siuri masalis morfologiuri kvlevis Sedgad.
sistemuri mastocitozis mqone pacientebSi, xSiria, kun-
Tovan da Zvlovan sistemaSi tkivilis gamovlineba. zog SemTx-
vevaSi adgili aqvs osteoporozsa da Zvlebis motexilobebs.
iSviaTad, es simptomebi, SeiZleba mastocitozis pirvelad gam-
ovlinebasac warmoadgendnen.
Zvlis tvinis mastocituri infiltrcia gvxvdeba TiTqmis
iseTive sixSiriT, rogorc am ujredebis dagroveba RviZlSi,
elenTaSi da limfur jirkvlebSi. splenomegaliis, hepatomeg-
aliisa da limfadenopaTiis klinikuri gamovlineba, mastoci-
toziT daavadebul pacientebSi, Sesabamisad 48%, 41% da 26%-
Si aRiniSneba.
mastocitebiT Zvlis tvinis infiltraciis diagnostika,
mxolod Zvlis tvinis punqciisa da SigTavsis aspiraciis saSu-
alebiT xdeba. aRniSnuli manipulacia, erTi mxriv, saSuale-
bas iZleva, davadginoT Zvlis tvinSi mastocitebis dagrovebis
faqti da ganvsazRvroT am procesis intensivoba, xolo me-
ore mxriv, SesaZleblobas gvaZlevs ganvsazRvroT hemopoez-
is Tavisebureba, rac mniSvnelovan informacias warmoadgens
daavadebis ganviTarebis Taviseburebis prognozisaTvis.
RviZlSi, elenTasa da limfuri jirkvlebSi mastocitebis
infiltraciis identificireba ioli araa. am procesis klini-
kuri gamovlineba SeiZleba mxolod maSin moxdes, rodesac
splenomegalia, hepatomegalia an/da limfadenopaTiaa gamoxat-
uli da am organoTa dazianebis klinikuri niSnebic saxezea.
mastocitoziT daavadebul mozrdil pacientebSi nevrolo-
giuri da fsiqiatriuli problemebi vlindeba mexsierebis
darRveviT, agznebiT, gaRizianebiT an depresiiT da TviT-
173
momsaxureobs unaris SezRudviT. zogierTi avtori, mastoci-
toziT daavadebul bavSvebSi ver naxulobs qcevis paTologiis
simptomens. Tumca, imis gamo, rom am daavadebis dros bavS-
vebi antihistaminur preparatebs (xSirad ramdenimesac) iReben,
SeiZleba gamoixatis, am medikamentebze damokidebuli, qcevis
cvlilebebi.
cxili 34.
mastocitozis sadiagnostiko kriteriumebi.
sistemuri mastocitozi.
“didi kriteriumebi”
• multifokaluri, mWidro, mastocituri infiltracie-
bi (15 da meti ujredis agregacia 1 monakveTSi). Zvlis
tvinSi da /an eqstradermalur organoSi da qsovilebSi
triftazas arsebobis dadastuteba imunohistoqimiuri
meTodis gamoyenebiT.
“mcire kriteriumebi”
• Zvlis tvinis an eqstradermaluri aridan (organodan)
aRebul bioptatSi mastocitebis > 25%-ze wagrZelebuli
formisaa an aqvT atipiuri morfologiuri struqtura.
an Zvlis tvinidan aspirirebul mastocitTa > 25%-ze,
moumwifebelia an atipiuri struqturisaa.
• Zvlis tvinSi, sisxlSi an sxva eqstra-dermalur organoSi
naxuloben mutaciis specifiur markers.
• Zvlis tvinis, sisxlis an sxva eqstradermaluri organo-
dan miRebuli mastocitebis zedapirze eqspresirebulia
CD2-Tan da an CD25-Tan asocirebuli CD117-receptori.
• sisxlis SratSi triftazas done > 20 ng/ml (Tu masto-
citozi asocirebulia klonalur mieloidur paTolo-
giasTan, maSin es maCvenebeli araa validuri).
174
sistemuri mastocitozis diagnozisaTvis saWiro minimum 1
didi da erTi mcire kriteriumis an sami mcire kriteriumis ar-
seboba.
mastocitozis mkurnaloba.
mastocitebis degranulaciiT gamowveuli simptomebis mar-
Tva gulisxmobs qavilis, SeSupebis, hipotenziis, kuWis sim-
Javianobis matebis da gluvkunTovani muskulaturis spazmis
sawinaaRmdego saSualebebis gamoyenebas.
kanis simptomebis samkurnalod, ZiriTadad, sayuradRe-
boa H1- (hidroqsizini, loratadini an feqsofenadini) da H2-
(cimetidini, famotidini, zantaki) antihistaminuri preparate-
bi. dRis ganmavlobaSi rekomendacias uweven ara sedaciur da
Ramis ganmavlobaSi _ sedaciur antihistaminur preparatebs.
zog SemTxvevaSi rekomendirebulia leikotrienebis receptor-
Ta antagonistebis gamoyeneba. natriumis kromolinebi aferx-
ebeb mastocitebis degranulacias da zogjer, gastrointes-
tinaluri sistemis gamoxatuli simptomebis dros, garkveuli
efeqtiT xasiaTdebian. aseve garkveuli efeqtiT xasiaTdeba
ketotifeni, Tumca misi efeqti ar aWarbebs hidroqsizinis
efeqts. hipotenziis SemTxvevaSi gamoiyeneba epinefrini. 8-me-
toqsifsoralenis peroraluri gamoyeneba, grZeltalRian ul-
traiisfer sxivebTan erTad, 1 – 2 Tvis ganmavlobaSi, amcirebs
SeSupebas da qavils da gamoiyeneba mozrdil pacientTa sam-
175
kurnalod. amgvari mkurnalobis Semdeg miiReba met-naklebi
efeqtis, 3 _ 6 Tviani remisia. Tumca, xazgasmiT unda aRiniSnos,
rom fotoTerapia gamoiyeneba mxolod gansakuTrebul situa-
ciebSi, roca mkurnalobis sxva meTodebi uefeqtoa. zogjer
miuTiTebn mzis naturaluri abazanebis efeqturobazec.
msxvili balTebis samkurnalod mowodebulia 0,05%-iani
betametazon dipropionatis (mag. diprosaliki) malamos oklu-
ziuri naxvevebi. pacients naxvevi ukeTdeba dRe-RameSi uwy-
veti, 8 saaTis ganmavlobaSi. mkurnalobis kursi grZeldeba 8
_ 12 kvira. mkurnalobis amgvari meTodi, zog SemTxvevaSi, 1
wlian remisias iwvevs.
gastrointestinaluri simptomebis mkurnaloba mimarTu-
lia kuWis simJavianobis matebis, diareis da maladsorbciis
winaaRmdeg. hiper-aciduli mdgomareobis da potenciuri wylu-
lis winaaRmdeg gamoiyeneba H2-antagonistebi da protonuli
arxebis inhibitorebi. diareis mkurnaloba rTulia. am mxriv,
zogjer, garkveuli efeqtiT xasiaTdebian antiqolinerguli
preparatebi. mZime maladsorbciis SemTxvevaSi rekomendirebu-
lia oraluri kortikosteroidebi.
mastocitoziT daavadebul pacientebSi, Zvlebis dazianebis
suraTi gamoxatulia osteoporoziT, rac SeiZleba didi xnis
ganmavlobaSi, klinikurad, arc gamovlindes. es gansakuTrebiT
xSirad xdeba maSin, rodesac mastocitozi msubuqad an saSu-
alo simZimiT mimdinareobs. amis gamo, mastocitoziT daavade-
bul pacientebs sistematiurad unda utardebodeT Sesabamisi
radiologiuri kontroli.
osteoporozis mkurnaloba iTvaliswinebs kalciumisa da
fosforis CanacvlebiT Terapias, rac gansakuTrebiT mniS-
vnelovania postmenopauzis mqone qalebSi. Zval-kunTovan
sistemaSi tkivilis sindromis ganviTarebis SemTxvevaSi, re-
komendirebulia narkotikuli analgetikebi. Tumca, am dros,
gasaTvaliswinebelia mastocitebze maT mier ganxorcielebuli
degranulaciis efeqtis ganviTarebis SesaZlebloba. ZvlebSi
tkivilis Sesamcieblad aseve rekomendirebulia lokaluri
radiaciuli Terapia. Tumca es meTodi gamoiyeneba mxolod
mZimed da agresiulad mimdinare mastocitozis SemTxvevaSi.
zog SemTxvevaSi miuTiTeben a-2b-interferonis gamoyenebis
SesaZleblobaze, romelic amcirebs tkivilis sindroms da aum-
jobesebs Zvlis mineralizacias.
mastocitozTan asocirebuli hematologiuri cvlilebebis
176
definireba da menejmenti specifiuri hematologiuri prob-
lemaa da hematologis mier unda xorcieldebodes.
prognozi.
mastocitozis prognozi damokidebulia misi gamovlineb-
is formaze da procesSi CarTuli organoebisa da sitemebis
lokalizaciasa da dazianebis xarisxze. sistemuri mastoci-
tozis prognozi seriozulia. prognozi gansakuTrebiT mZimea
hematologiuri paTologiis TandarTvis SemTvevaSi. izolire-
buli pigmenturi urtikariis SemTxvevaSi prognozi SedarebiT
keTilsaimedoa. mastocitozis am formiT daavadebul bavSv-
Ta daaxloebiT 50%-Si, mozrdil asakSi, xdeba mdgomareobis
gaumjobeseba da simptomTa sruli gaqroba.
177
cxrili 35.
eozinofiliasTan asocirebuli daavadeebi da paTologiebi.
I. alergiuli daavadebebi.
A. atopiuri da masTan dakavSirebuli daavadebebi.
B. medikamentebis miRebasTan dakavSirebuli eozinifilia.
II. infeqciuri daavadebebi
A. parazituli daavadebebi (upiratesad helminTozebi)
B. specifiuri fungaluri infeqciebi
C. sxva infeqciuri daavadebebi (ufro iSviaTia)
III. hematologiuri da neoplastiuri daavadebebi.
A. hipereozinofiluri sindromebi.
B. leikemia.
C. limfoma.
D. simsivnesTan asocirebuli mdgomareobebi.
E. mastocitozi.
IV. daavadebebi, konkretuli organoebis dazianebiT
A. kanisa da kanqveSa qsovilebis daavadebebi.
B. filtvebis daavadebebi.
C. gastrointestinaluri traqtis daavadebebi.
D. nervuli sistemis daavadebebi.
E. revmatiuli daavadebebi.
F. gulis daavadebebi.
G. Tirkmlis daavadebebi.
V. imunologiuri daavadebebi.
A. imunodeficituri mdgomareobebi.
B. transplantantis mocilebis reaqcia.
VI. endokrinuli daavadebebi.
A. hipoadrenalizmi.
VII. sxva mdgomareobebi da daavadebebi.
A. aTeroemboliuri daavadebebi.
B. serozuli garsebis gaRizianeba.
C. memkvidruli daavadebebi.
alergiuli daavadebebi.
eozinofiliis gamomwvevi yvelaze xSiri ori mizezia ato-
piuri daavadebebi da sxvadasxva medikamentebis gverdiTi
efeqtebi. am mxriv gansakuTrebiT sayuradReboa alergiuli
riniti. Tumca am daavadebis dros, periferiuli sisxlis eoz-
inofiliaze metad, nazaluri lorwovanis sekretSi ganviTare-
buli eozinofiliaa (bavSvebSi >4%-ze da mozrdilebSi >10–
178
25%-ze) damaxasiaTebeli. nazalur sekretSi eozinifilebis
mateba gansakuTrebiT damaxasiaTebelia sezonuri alergiuli
rinitisaTvis, mcenareTa yvavilobis sezonis periodSi da ko-
relaciaSia klinikuri simptomebis gamwvavebasTan. rinitiT
daavadebul pirTa nazalur sekretSi eozinofilebis raode-
nobis mateba, pirvel rigSi gamoricxavs rinitis infeqciur da
vazomotorul bunebas, mianiSnebs alergiuli an ara alergiu-
li eozinofiluri rinitis arsebobaze da warmoadgens topi-
kaluri kortikosteroidis gamoyenebis Cvenebas. garda amisa,
periferiuli sisxlisa da nazaluri sekretis eozinofilia
SeiZleba gamoxatuli iyos asTmian pacientebSi, romelTac ara
aqvT gamoxatuli nazaluri simptomebi da nazaluri polipoz-
is diagnozis mqone pirebSi.
periferiuli sisxlis eozinofilia, romelic iSviaTadaa
1500/ mkl-ze maRali, xSiradaa gamoxatuli bronquli asTmiT
daavdebul pacientebSi. naxvelSi eozinofilebis arseboba, pi-
rvel rigSi damaxasiaTebelia bronquli asTmisaTvis. Tumca igi
SeiZleba aReniSnebodes filtvebis qronikuli obstruqciuli
daavadebis, filtvebis intersticiuli fibrozisa da Churg-
Strauss-is sindromis mqone zogierT pacientsac.
179
miReba dauyovnebliv unda Sewydes.
medikamentozuri eozinofiliis gamovlenis Taviseburebebi
asaxulia 36-e cxrilSi.
cxrili 36.
ara-steroiduli antianTebiTi
filtvis infiltracia
saSualebebi.
plevro-pulmonaluri dantrolene
naxevradsinTezuri penicilinebi.
intersticiuli nefriti
cefalosporinebi
ara-steroiduli antianTebiTi
gastroenterokoliti
saSualebebi.
180
sisxlSi eozinofilebis raodenoba, Cveulebriv, maRalia. Tum-
ca SeiZleba iyos normaluric. rodesac periferiuli sisxlis
eozinofilia ar vlindeba, maRali diagnostikuri Rirebuleba
eniWeba naxvelSi da bronqo-alveolur lavaJSi eozinofilebis
identifikacias, romelic, rogorc wesi, yovelTvis gamoxatu-
lia. daavadebis simptomebi SeiZleba ganviTardes mwvaved, pre-
paratis gamoyenebidan Zalian male an TandaTan _ preparatis
mravalwliani gamoyenebis Semdegac ki. klinikurad gamoxatu-
lia dispnea, xmauriani sunTqva, xvela, cxeleba, urtikaria an
makulo-papulozuri gamonayari da sxeulis masis kleba. labo-
ratoriulad gamoxatulia periferiuli sisxlis eozinofilia
da maRali eds. IgE-s done SeiZleba iyos maRali an normaSi.
rendgenologiurad gamoxatulia periferiuli subplevralu-
ri infiltracia da difuziuri an bilateraluri alveoluri
da intersticiuli infiltracia
mkurnalobis efeqturi meTodia kortikosteroidebis sis-
temuri gamoyeneba, rac swrafad iwvevs klinikuri da rendge-
nologuri monacemebis gaumjobesebas.
intersticiuli nefriti.
miuxedavad imisa, rom medikamentozuri genezis intersti-
ciuli nefritis paTogenezi, dReisaTvis, bolomde garkveuli
araa, miaCniaT, rom am paTologiis ganviTarebaSi, erT-erTi
mniSvnelovani rgoli, eozinofiluri meqanizmia. am mosazrebis
sasargeblod metyvelebs, aRniSnuli daavdebis dros, uxSire-
sad ganviTarebuli, Tirkmlis qsovilis, saSarde sistemis sxva
nawilebisa da periferiuli sisxlis eozinofilia.
medikamentebs, romlebic mwvave intersticiul nefrits
iwveven, miekuTvneba meticilini, sxva saxis penicilinebi, sul-
fanilamidebi, kaptoprili, alopurinoli, rifampicini, cipro-
floqsacini, triazolamini, aztreonami, varfarini da araste-
roiduli antianTebiTi medikamentebi.
eozinofiluri miokarditi.
mwvave, manekrozirebeli, eozinofiluri endokarditi, aris
mZime, magram hipersensitiuri miokarditis gamovlinebis Seda-
rebiT iSviaTi saxeoba. daavadebis etiologia bolomde Seswa-
vlili araa. daavadeba iSviaTad asocirebulia iseTi mdikamen-
tebis miRebasTan, rogoricaa ranitidini an klozapini an yva-
vilis vaqcinaciasTan.
181
hepatitebi.
eozinofiluri hepatiti SeiZleba ganviTardes iseTi medi-
kamentebis miRebis Semdeg, rogorebicaa monociklini, raniti-
dini, karbamazepini, sulfanilamidebi, fenitioni, salicila-
zosulfapiridini, halotani.
sxva, medikamentebTan asocirebuli, eozinofiluri reaqcie-
bi.
medikamentebiT gamowveuli qavilis sindromi, eozinofilia
da sistemuri simptomatika SeiZleba sxvadasxva medikamente-
bis miRebiT iyos gamowveuli. aRniSnuli mdgomareoba SeiZleba
ganviTardes iseTi medikamentebis miRebidan ramdenime kviris
Semdeg, rogorebicaa aromatuli antikonvulsiuri saSuale-
bebi, sulfanilamidebi, alopurinoli da nevirapini. kliniku-
rad gamoxatulia difuziuri, makulo-papulozuri gamonayari,
cxeleba da hepatitis movlenebi. laboratoriulad _ eozi-
nofilia da limfocitozi. SeiZleba ganviTardes Tirkmlis
dazianeba. Tirkmlis an RviZlis mZime dazianebis SemTxvevaSi,
mosalodnelia fataluri Sedegi. daavadebis marTva iTvalis-
winebs triger_medikamentis miRebis dauyovnebel Sewyvetas da
glukokortikosteroidis gamoyenebas. gastrointestinaluri
traqtis eozinofiluri dazianeba SeiZleba iseTi medikamente-
bis gamoyenebis gverdiTi efeqtis Sedegic iyos, rogorebicaa
mag. klozapini an arasteroiduli antianTebiTi preparatebi.
aspirin-damokidebuli asTmis dros, praqtikulad, yovel-
Tvisaa gamoxatuli eozinofilia. eozinofilia, aseve xSirad
axlavs Tan medikamentozuri warmoSobis, kanis sisxlZarRvTa
vaskulitebs.
infeqciuri daavadebebi.
zogierTi mwvave, virusuli da baqteriuli infeqciebisa-
Tvis damaxasiaTebelia periferiuli sisxlis eozinofilia.
sxva SemTxvevaSi, iseT pacientebSi, romelTac alergiuli an
parazituli daavaddebaTa gamo gamoxatuli aqvT eozinofi-
lia, baqteriuli an virusuli infeqciis ganviTarebis SemTxve-
vaSi, SeiZleba periferiuli sisxlis eozinofiliis daTrgunva
mosdes. es movlena, infeqciuri procesis sapasuxod ganviTa-
rebuli, kortikosteroidebis produqciis gaZlierebiTaa ga-
mowveuli.
182
parazituli infeqciebi.
eozinofilia damaxasiaebelia iseTi specifiuri parazi-
tuli daavadebebisaTvis, rogoricaa helminTozebi. helmin-
Tebi arian mravalujrediani metazouri organizmebi, romelTa
arsebobac uxSiresad asocirebulia eozinofiliasTan. Tumca
eozinofilebis normaluri done periferiul sixlSi, ar gamo-
ricxavs helminTuri infeqciis arsebobas. helminTTa migracia
qsovilebSi iwvevs qsovilTa am areSi eozinofilebis mkveTr
matebas, rac yovelTvis ar aisaxeba periferiuli sisxlis eozi-
nofilebis doneze. es xdeba gansakuTrebiT, maSin, roca hel-
minTis antigenebi sekvestrirebulia organoTa qsovilebisagan
(mag. eqinokokis kista). eqinokokis kistidan siTxis qsovilebSi
moxvedram, momentalurad SeiZleba gamoiwvios periferiuli
sisxlis eozinofilia, urtikaria da anafilaqsiac ki. eozino-
filiis gamomwvev helminTur parazitTa Soris gansakuTrebu-
li yuradReba eqceva strongiloidozs. es daavadeba SeiZleba
didi xnis ganmavlobaSi mimdinareobdes klinikuri simptoma-
tikis gareSe; periferiul sisxlSi eozinofilebis maRali do-
niT. aseT SemTxvevaSi Catarebuli kortikosteroidoTerapia
ki SeiZleba pacientis imunokomprometaciis, infeqciis disemi-
nizaciis da fataluri Sedegis mizezi gaxdes. am SemTxvevaSic,
polimeraza-jaWvuri reaqciis meTodi, diagnostikis efeqturi
saSualebaa.
mravalujrediani helminTuri parazitebisagan gansxvaebiT,
erTujrediani protozouli parazitebi ar iwveven periferiu-
li sisxlis eozinofilias. am mxriv gamonaklisia ori parazi-
ti: Dientamoeba fragilis da Isospora belli. aRniSnuli parazitozis
dros gamoxatulia nawlavuri infeqciis simptomebi da perife-
riuli sisxlis eozinoilia. iseTi protozouli infeqcia, ro-
goricaa Giardia lamblia, ar iwvevs eozinofilias da periferiuli
sisxlis eozinofiliisa da ganavalSi am parazitis kvercxebis
naxvis SemTxvevaSi, eozinofiliis gamomwvevi sxva mizezebi unda
veZeboT.
fungaluri infeqciebiT gamowveuli eozinofilia.
iseTi fungaluri etiologiis infeqciuri daavadebebi, ro-
gorebicaa bronqopulmonaluri aspergileozi da kokcidio-
mikozi xasiaTdebian periferiuli sisxlis eozinofiliiT.
hematologiuri da neoplastiuri daavadebebis dros ganvi-
Tarebuli hipereozinofiluri sindromi.
hipereozinofiluri sindromi an ufro sworad _ idiopa-
183
Tiuri eozinofiluri sindromi, ar aris monokauzaluri da
erTi garkveuli paTogeneziT ganviTarebuli mdgomareba. Tum-
ca, uxSiresad mindinareobs leikoproliferaciuli procese-
bis TanxlebiT da eozinofilebis hiperproduqciiT. am sin-
dromis sadiagnostikod rekomendirebulia sami maCvenebeli: 1.
periferiuli sisxlis eozinofilebis raodenoba, 6 Tveze meti
xnis ganmavlobaSi > 1500/mkl. 2. ar vlindeba parazitozis an
alergiuli an sxva daavadebebis niSnebi, romlebic SeiZleba
iwvevdes eozinofilias. 3. ar vlindeba organoTa dazianebis
niSnebi. hipereozinofiliis pirveli 6 Tvis ganmavlobaSi, isme-
ba “persistuli eozinofiliis” an “myari eozinofiliis” da ara
“idiopaTiuri hipereozinofiliis sindromis” diagnozi.
hipereozinofiliis sindromis gamomwvevi mizezebi da meqani-
zmebi mocemulia 1 sqemaze.
hipereozinofiluri sindromis klinikuri manifestacia.
hipereozinofiluri sindromis klinikuri gamovlineba xSi-
radaa asocirebuli mieloproliferaciul da limfoproli-
feraciul procesebTan. hipereozinofiliis mieloprolife-
raciuli variantis SemTxvevaSi xSiria endo-miokardialuri
dazianebebi, maSin roca sindromis limfoproliferaciuli
variantis SemTxvevaSi, upiratesad, wina planze gamodis ara
kardialuri paTologia, aramed kanis dazianeba.
hipereozinofiluri sindromi bevrad ufro xSirad gvxv-
deba mamakacebSi, vidre qalebSi (9 : 1). ufro xSirad vlindeba
20 – 50 wlis asakSi, Tumca SeiZleba gamovlindes bavSvebSic.
davadeba SeiZleba mimdinareobdes usimptomod da gamovlindes
mxolod SemTxveviT, sisxlis analizis Sedegan. SesaZlebelia
gamovlindes uecrad, kardialuri an nevrologiuri simpto-
matikis saxiT. paTologiis gamovlenis uxSiresi simptomia
sisuste da daRlilobis SegrZneba (26%), xvela (24%), qoSini,
mialgia an angioSeSupeba (14%), gamonayari da cxeleba (12%)
da retinis dazianeba (10%). laboratoriulad gamoxatulia
eozinofilia > 1500/mkl. leikocitebis Zalian maRali done
(> 90000/mkl) mZime prognozis maCvenebelia da miuTiTebs daa-
vadebis mieloproliferaciul variantze. hipereozinofiliis
mqone bevr pacients aReniSneba absoluturi neitrofilia.
Zvlis tvinSi momatebulia, rogorc eozinofilebis ise misi
moumwifebeli formebi. qromosomuli speqtri, umetes SemTxve-
vaSi, normaluria.
184
sqema 7.
hipereozinofiliis gamomwvevi mizezebi da ganviTarebis meqanizmebi
hipereozinofiluri sindromi
185
kardio-vaskularuli 58
kani 56
nevrologiuri 54
pulmonaluri 49
elenTa 43
RviZli 30
Tvali 23
gastro-intestinaluri 23
186
sxvavebiT, ar axasiaTebs gavrceleba filtvis sxvadasxva re-
gionSi.
hipereozinofiluri sindromis mqone pacientebSi mosalod-
nelia eozinfiluri gastritis, enterokolitis da/an kolitis
ganviTareba. SeiZleba ganviTardes qronikuli aqtiuri hepati-
ti, RviZlis qsovilis fokaluri eozinoilia, eozinofiluri
qolangiti da RviZlis venebis obstruqciiT ganpirobebuli
Budd-Chiari-is sindromi.
hipereozinofiluri sindromis prognozi seriozulia.
mdgomareoba gansakuTrebiT mZimea kardio-vaskularuli sis-
temis dazianebis SemTxvevaSi. sicocxlis saSualo xangrZlioba
Seadgens 9 Tvidan 3 wlamde. mieloproliferaciuli formiT
daavadebul pirebSi prognozi SedarebiT ukeTesia da sicocx-
lis xangrZliobam SeiZleba 10 _ 15 wels miaRwios.
mastocitozi.
sistemuri mastocitozi warmoadgens sxvadasxva organoebsa
da sistemebSi, mastocitebis gaZlierebuli proliferaciisa da
akumulaciis Sedegs. mastocitebis gaZlierebuli prolifera-
cia da akumulireba SeiZleba moxdes kanSi, RviZlSi, elenTaSi,
Zvlis tvinSi da limfur jirkvlebSi. mastocitoziT daavade-
bul, mozrdil pirTa, daaxloebiT 25%-s, aReniSneba periferi-
187
uli sisxlis eozinofilia. periferiuli sisxlis eozinofi-
lia SeiZleba gamoxatuli iyos mastocitozis iseTi formebis
drosac, rodesac kanis simptomebi araa gamovlenili.
188
bas da induracias, romelic, xSir SemTxvevaSi, fizikuri var-
jiSis Semdeg viTardeba. gamoxatulia periferiuli sisxlis
eozinofilia.
Wells-is sindromi (eozinofiluri celuliti) warmodgenil-
ia kidurebis perioduli SeSupebiT. 50%-Si gamoxatulia per-
iferiuli sisxlis eozinifilia. gamoxatulia celuliti da
kanis minimaluri daWimuloba. SeSupebuli qsovilebi araa cx-
eli. antibiotikoTerapia ar iZleva Sedegs, rac am daavadebas
baqteriuli celulitisagan ganasxvavebs. SesaZlebelia proce-
sis spontanuri ukuganviTareba.
piris Rrus lorwovanis eozinofiluri wylulebi xSirad
lokalizdeba enaze. gamoxatulia tkivili. daavadebis gamom-
wvev mizezad miCneulia travma. wyluli ukuganviTarebas gan-
icdis erTi Tvis ganmavlobaSi.
eozinofiluri pustularuli folikulitisaTvis damaxasi-
aTebelia kanis folikulebis eozinofiluri da neitrofiluri
infiltracia da periferiuli sisxlis eozinofilia. paTolo-
gia xSiradaa asocirebuli, sxvadasxva mizeziT gamowveul, imu-
nokomprometaciasTan.
kanis rekurentuli manekrozirebeli vaskuliti warmoadgens
kanis wvrili sisxlZarRvebis dazianebiT mimdinare daavade-
bas, romlisTvisac, morfologirad, damaxasiaTebelia manek-
rozirebeli vaskuliti da sisxlZarRvTa kedlebisa da sana-
Turebis eozinofiluri infiltracia. kortikosteroiduli
Terapia efeqturia, Tumca daavadebas axasiaTebs qroniulad
morecidive mimdinareoba. eozinofiluri vaskulitis arseboba
aseve damaxasiaTebelia SemaerTebeli qsovilis paTologiisaT-
vis, romelic kanis manekrozirebeli vaskulitiT, hipokomple-
mentemiiT da periferiuli eozinofiliiT miminareobs.
189
monaluri eozinofiliis gamomwvevi mizezebi da gamovlenis
Taviseburebebi mocemulia 38-e cxrilSi.
cxrili 38.
filtvis qsovilis eozinofiluri dazianebis mizezebi
190
strongiloidozi, ankilostomozi) transpulmonaluri migra-
ciiT. nawlavTa sanaTuridan helminTi gadadis sisxlZarRvis
sanaTurSi da migrirebs alveolebsa da filtvis qsovilebSi,
saidanac isev hematogenuri gziT brundeba wvril nawlavebSi.
filtvebSi viTardeba sxvadasxva zomis, bilateraluli an uni-
lateraluri eozinofiluri infiltrati, romelic icvlis
mdebareobas, formas, zomas da qreba 1 _ 2 kviraSi. periferiul
sisxlSi gamoxatulia eozinofilia. klinikurad gamoxatulia
mSrali xvela, saerTo sisuste da diskomforti. sxva-dasxva
xarisxis qoSini da sunTqvis ukmaisoba aReniSneba pacintTa
daaxloebiT naxevars. sindromis ZiriTadi gamomwvevi askari-
daa. daavadeba viTardeba askaridebis kvercxebiT dainficire-
bidan daaxloebiT 9 _ 12 dRis Semdeg, askaridebiT ukve sensi-
bilizirebul pacientebSi. daavadebis diagnozi, Sesabamis kli-
nikur da laboratoriul monacemebTan erTad, mniSvnelovnad
amyarebs ganavalSi askaridebis kvercxebis aRmoCena. Tumca
ganavalSi kvercxebis ar arseboba ar gamoricxavs askaridebiT
gamowveuli filtvis eozinofiluri infiltraris arsebobas.
iSviaTad, msgavsi sindromi SeiZleba ganviTardes strongiloi-
dozisa da Sistosomozis SemTxvevaSic.
filtvis parenqimis helminTuri invazia, gansxvavebiT hel-
minTTa migraciiT gamowveuli daavadebisagan, gamowveulia
helminTis (Paragomimus) pirdapiri lokalizaciiT filtvis
parenqimaSi, ris Semdegac, parazitis lokalizaciis adgilze
viTardeba eozinofiluri infiltrati.
helminTebis an misi kvercxebis didi raodenobiT moTesvam
sisxlSi da hematogenuri gziT maTma migraciam, SeiZleba pul-
monaluri eozinofilia gamoiwvios. es mdgomareoba SeiZleba
ganviTardes Sistosomebis, triqinelebis, an askaridebis lar-
vebis kanSi an visceralur organoebSi migraciis Sedegad; aseve
Sistosomozis sawinaaRmdego qimioTerapiis Semdeg. erT-erTi
mniSvnelovani faqtori, romelic pulmonaluri eozinofiliis
seriozuli formis mizezi SeiZleba gaxdes aris Strongyloides.
am saxeobis helminTs axasiaTebs qronikuli persistuli mimdi-
nareoba da diseminirebis maRali unari. daavadeba didi xnis
ganmavlibaSi SeiZleba mimdinareobdes subklikuniuri formiT
da gamoxatuli eozinofiliiT. es mdgomareoba xSirad xdeba
pacientis kortikosteroidebiT mkurnalobis mizezi, rac in-
feqciis diseminizaciiTa da zogjer, fataluri gamosavliTac
SeiZleba damTavrdes. amis gamo, maRali eozinofiliis SemTxve-
vaSi, aucileblad unda gamoiricxos strongiloidozis arse-
191
boba da mxolod amis Semdeg gadawydes kortikosteroidebiT
mkurnalobis sakiTxi.
tropikuli pulmonaluri eozinifilia gamowveulia aziaSi,
afrikaSi da samxreT amrikaSi gavrcelebuli iseTi endemuri
parazitebiT, rogorebicaa Filariae, Wuchereria bancrofti da ufro
naklebad Brugia malayi. amdenad, am parazitebiT gamowveuli
pulmonaluri eozinofiliac upiratesad gvxvdeba am regio-
nebSi an am regionebidan emigrirebul mosaxleobaSi. klinikuri
suraTi xasiaTdeba saerTo sisustiT, daRlilobis SegrZnebiT,
subfebriluri temperaturiT, RamiT oflianobiT, mSrali
xveliT da sxeulis wonis klebiT. SeiZleba gamoixatos dis-
pnea da vizingi. iSviaTad vlindeba asTma. laboratoriulad
gamoxatulia periferiuli sisxlis eoizinofilia, sisxlis
Sratis IgE da IgG-s maRali done da antifilarialuri IgE da
IgG antisxeulebi. sisxlSi yovelTvis ar xerxdeba filariebis
aRmoCena. gulmkerdis rendgenogramaze damaxasiaTebelia 1 _
3 mm. miliaruli kerebis arseboba. SeiZleba gamoxatuli iyos
kerebis konsolidacia an Rruebis ganviTareba
alergiuli bronqopulmonaluri aspergileozis gamomwvevi
aris fungaluri agenti _ Aspergillus fumigatus. daavadebis gan-
viTareba dakavSirebulia, rogorc gamomwvevis garemoSi arse-
bobasTan, ise, gamomwvevze, adamianis imunuri sistemis pasuxis
TavisebulebasTan. klinikurad gamoxatulia asTma. rendgeno-
logiurad _ filtis qsovilis infiltracia. bronqoskopiiT
_ bronqoeqtaziebi. laboratoriulad _ periferiuli sisxlis
eozinofilia, saerTo IgE-s maRali done da anti- Aspergillus an-
tigenebis IgE da IgG antisxeulebi sisxlis SratSi.
qronikuli eozinofiluri pnevmonia aris ucnobi etiolo-
giis daavadeba. qalebSi gvxvdeba 2-jer ufro xSirad, vidre
mamakacebSi. pacientTa asaki, uxSiresad, 30 welze metia. pa-
cientTa naxevars aReniSneba atopiis, ufro xSirad ki, bron-
quli asTmis anamnezi. daavadebis simptomebia xvela, cxeleba,
dispnea da wonis mniSvnelovani kleba. SeiZleba gamovlindes
naxvelis gamoyofa, gulisreva, xmauriani sunTqva, Ramis
oflianoba, saerTo sisuste da daRlilobis SegrZneba. labo-
ratoriulad _ periferiuli sisxlis eozinofilia gamoxatu-
lia SemTxvevaTa 90%-Si. bronqoalveolur lavaJSi aRiniSneba
eozinofilia da limfocitozi. zog SemTxvevaSi Semcirebulia
filtvis sasicocxlo tevadoba da eqspiraciuli haernakadis
maCvenebeli. radiografiulad gamoxatulia filtvis qsovi-
lis periferiuli infiltracia, romelic kortikosteroi-
192
debis mkurnalobis fonze, swrafad ganicdis ukuganviTare-
bas. pacientTa 2/3-s aReniSveba filtvis zemo wilebis peri-
feriuli infiltracia. SeiZleba gamoixatos infiltratebis
bilateraluri konsolidacia, ateleqtazebi, unilateraluri
dazianeba, Rruebis Camoyalibeba da plevris RruSi siTxis ar-
seboba. SeiZleba gamoixatos Suasayaris limfuri jirkvlebis
hiperplazia. rendgenologiuri suraTi ver iZleva paTolo-
giis sruli asaxvis saSualebas, ris gamoc upiratesoba kom-
piuterul tomografias eniWeba. kortikosteroidebiT mkur-
nalobis dawyebidan 24 saaTSi umjobesdeba klinikuri suraTi
da iklebs periferiuli sisxlis eozinofilebis raodenoba.
60 – 70 saaTSi xdeba radiografiuli suraTis gaumjobeseba
xolo sruli gamojanmrTeleba xdeba 2 kviris ganmavlobaSi.
kortikosteroidebiT mkurnalobis minimaluri xangrZlioba
Seadgens 19 Tves. winaaRmdeg SemTxvevaSi, SemTxvevaTa 58%-
Si, mosalodnelia recidivis ganviTareba. 34% SemTxvevaSi
mosalodnelia rekurentuli mimdinareobis ganviTareba. es
xdeba gansakuTrebiT xSirad im pacientebSi, romelTac anam-
nezSi asTmis arseboba aReniSnebaT. Soreuli prognozi, umetes
SemTxvevaSi kargia. 75% SemTxvevaSi saWiroa xangrZlivi mkur-
naloba, kortikosteroidebis dabali dozebiT. mdgomareobis
stabilizaciis Semdeg, pacientebi saWiroeben xangrZliv moni-
torings, Churg-Strauss-is sindromis ganviTarebis Tavidan aci-
lebis mizniT.
mwvave eozinofiluri pnevmonia upiratesad viTardeba mama-
kacebSi da misTvis klinikurad damaxasiaTebelia mwvaved ganvi-
Tarebuli xvela, dispnea da cxeleba. daavadebis sadiagnostiko
kriteriumebi mocemulia 39-e cxrilSi. miuxedavad imisa, rom
daavadebis ganviTarebas xSirad ukavSireben sxvadasxva medika-
mentebis an sxva alergenebis mimarT hipermgrZnobelobas, Tam-
baqos wevas an sxvadasxva qimikatebisa da metalebis toqsiur
zemoqmedebas, mwvave eozinofiluri pnevmoniis etiologia da
paTogenezi dReisaTvis bolomde garkveuli araa.
mwvave eozinofiluri pnevmoniis diagnozi emyareba fun-
galuri, parazituli, medikamentozur da sxva, garkveuli
mizezebiT ganviTarebuli, eozinofiluri pnevmoniis arsebo-
bis gamoricxvas.
193
cxrili 39.
mwvave eozinofiluri pnevmoniis sadiagnostiko krteriumebi
mwvaved ganviTarebui cxeleba, romelic grZeldeba 5 dRidan
ramdenime kviramde.
hipoqsemia da sunTqvis ukmarisoba
radiografiulad gamoxatulia difuziuri alveoluri an alve-
olur-intersticiuli infiltracia. limfuri jirkvlebis hiper-
plazia ar vlindeba.
periferiuli sisxlis eozinofiliis piki gamoxatulia daavadebis
klinikuri gamovlinebis me-7 _ 9 dRes.
194
aRniSnuli radiografiuli suraTi, zogjer sruliad Sem-
TxveviT xdeba asimptomur pacientebSi, daavadebaze eWvis mi-
tanis safuZveli. aseT SemTxvevaSi, diagnozi ismeba filtvis
qsovilis biofsiis saSualebiT. daavadebis dros ganviTarebu-
li eozinofilur granulomebs yovelTvis ar axlavs Tan pe-
riferiuli sisxlis eozinofilia. eozinofiliiT mimdinare,
sasunTqi sistemis sxva daavadebebisagan gansxvavebiT, gamoxa-
tuli araa bronqebis lorwovanis eozinofiluri infiltracia
an eozinofilebis arseboba bronqo-alveolur lavaJSi.
plevraluri siTxis eozinofilia (>10%) umetes SemTxvevaSi
warmoadgens araspecifiur reaqcias, romelic SeiZleba gan-
viTardes pnevmoToraqsis, Torakocentezis an gulmkerdis
RruSi Catarebuli operaciuli Carevis SemTxvevaSi. am dros,
umeteswilad viTardeba unilateraluri eozinofiluri eqsu-
dati. plevraluri eozinofiluri eqsudatis arseboba ar aris
asocirebuli periferiuli sisxlis eozinofiliasTan.
bronqoalveolur lavaJis (bal) eozinofilia ( > 5%) fiqsir-
deba bronqoskopiT miRebuli lavaJis kvlervis daaxloebiT
4,5% SemTxvevebSi da uxSiresad ar aris asocirebuli perife-
riuli sisxlis eozinofiliasTan. daavadebebs, romlebic ba-
lis, eozinofiliasTanaa asocirebuli, miekuTvneba filtvebis
intersticialuri daavadebebi (40%), Sids-Tan asocirebuli
pnevmonia (17%), idiopaTiuri eozinofiluri pnevmonia (15%) da
medikamentozuri etiologiis pulmonaluri paTolgiebi (12%).
filtvebis intersticiul daavadebebs, romelTa drosac balis
eozinifiliaa damaxasiaTebeli, miekuTvneba idiopaTiuri pul-
monaluri fibrozi, sarkoidozi, sistemuri wiTeli mglura
da hiperergiuli pnevmoniti. garda amisa balis eozinofilia
SeiZleba ganviTardes iseTi daavadebebisa da mdgomareobebis
drosac, roforebicaa: maoblitirebeli bronqioliti, Hodgkin-
is daavadeba, revmatoiduli arTriti, malignizaciuri proce-
sebi, eozinofiluri granuloma, post radiaciuli Terapia,
sistemuri sklerozi da transplantaciis Semdgomi garTuleba
(„transplantanti patronis winaaRmdeg“.
195
eozinofiluri ezofagiti viTardeba rogorc mozrdilebSi,
ise bavSvebSi da am dros damaxasiaTebelia qsovilTa da nakle-
bad, periferiuli sisxlis eozinofilia. kuWisa da Tormetgo-
ja nawlavis Helicobacter pylori infeqciis dros viTardeba qso-
vilebis eozinofilia, magram damaxasiaTebelia araa eozino-
filebis mateba periferiul sisxlSi. qsovilTa eozinofilia
damaxasiaTebelia wylulovani kolitisa da Crohn-is daavade-
bisaTvis. amasTan, rac ufro intensiuria anTebiTi procesi,
miT intensiuradaa gamoxatuli qsovilTa eozinofilia. qso-
vilTa eozinofilia damaxasiaTebelia celiakiisa da kola-
genozuri kolitisaTvis. eozinofiluri gastroenteriti an
enterokoliti, SeiZleba ganviTardes, rogorc hiperergiuli
reaqcia, romelime medikamentis an sakvebis miRebis Semdeg.
orive SemTxvevisaTvis damaxasiaTebelia qsovilovani da ufro
naklebad, periferiuli sisxlis eozinofilia.
cxrili 40.
cerebrospinaluri siTxis eozinofiliis gamomwvevi mizezebi.
parazitozebi
neirotropuli migraciuli Tvisebis nematodebi.
Angiostrongylus cantonensis
Gnathostoma spinigerum
Baylisascaris procyonis
cns-Si kistebis ganviTarebis Tvisebis mqone cestodebi
196
sxva infeqciuri bunebis mizezebi:
Coccidioidomycosis
Cryptococcus neoformans
Toxocariasis
Trichinellosis
Myiasis
eozinofiluri vaskulitebi.
Churg-Strauss-is sindromi (alergiuli angiiti da granuloma-
tozi).
Churg-Strauss-is sindromi (CSS) warmoadgens qsovilovani
da periferiuli sisxlis eozinofiliiT mimdinare vaskulits,
romelsac xSirad axlavs Tan alergiuli rinokoniuqtivi-
197
ti, sinusiti da gansakuTrebiT asTma. imis gamo, rom aRniS-
nuli sindromi xSiradaa asocirebuli asTmasTan, arsebobs
mosazReba asTmis samkurnalod gamoyenebuli medikamentebisa
(leikotrienebis receptorTa antagonistebi, lipooqsigena-
zebis inhibitirebi, sainhalacio k.s. da salmeteroli) da sin-
dromis ganviTarebas Soris kavSiris arsebobis Sesaxeb. Tumca
es mosazreba dadasturebuli araa. aRniSnuli sindromisaT-
vis damaxasiaTebelia mcire da saSualo zomis arteriebisa da
venebis manekrozirebeli vaskuliti. sisxlZarRvTa kedlebis
da irgviv mdebare qsovilebis eozinofiluri infiltracia da
eqstravaskularuli granulomebi.
Hammersmith-is monacemebiT _ asTmis anamnezi, periferiuli
sisxlis eozinofilia (>1500/mkl), sistemuri vaskuliti da 2 an
meti eqstrapulmonaluri organos dazianeba miuTiTebs CSS-
is arsebobaze.
amerikis revmatologTa kolejis mier SemuSavebulia CSS-
is sadiagnostiko Semdegi kriteriumebi:
aRiSnuli 6 kriteriumidan 4 an meti miuTiTebs sindromis
arsebobaze:
- asTma.
- > 10%. sisxlis eozinofilia.
- mononeitropaTia an polineitropaTia.
- R-gramaze gamoxatuli, arafiqsirebuli infiltracia.
- paranazaluri sinusebis paTologia.
- eqstravaskularuli eozinofilia.
umetes SemTxvevaSi, CSS-is diagostika xdeba klinikuri
monacemebis safuZvelZe. Zalian xSirad, sindroms axasiaTebs
samfaziani mimdinaroba. pirvel, prodromul fazaSi, pacients
aReniSneba alergiuli riniti, sinusiti da sxvadasxva simZimis
asTma, romelic upiratesad mozrdil asakSi vlindeba. meore
fazaSi viTardeba periferiuli sisxlisa da qsovilTa eozino-
filia. mesame fazaSi SeiZleba ganviTardes sicocxlisaTvis
saxifaTo vaskuliti, romelmac SeiZleba mravali organo daa-
zianos. am procesSi upiratesad CarTulia filtvebi, guli,
gastroenteraluri traqti da nervuli sistema. Tumca pa-
Tologia yovelTvis amgvari klasikuri sqemiT ar viTardeba
(magaliTad SeiZleba ar gamovlides an atipiurad gamovlin-
lindes asTma) rac aZnelebs diagnistikas da xdeba dagvianebu-
li mkurnalobis mizezi.
198
kardialuri paTologiebi da eozinofilia.
koronaruli arteriebis eozinofiluri infiltracia xSir-
ad axlavs Tan CSS-s. miokardiumis eozinofiluri infiltra-
cia da miokarditi, SeiZleba ganviTardes, rogorc imunizaci-
is an medikamentebiT ganpirobebuli hiperergiuli reaqciebi.
miokardiumis eozinofiluri infiltracia aseve SeZleba Tan
axldes hiperezinofilur leikemias, sarkomas, karcinomas da
limfomas; aseve parazitul daavadebebs da leikotrienebiT
mkurnalobas.
199
gamoyenebuli literatura:
200