Samartlis Filosofia
Samartlis Filosofia
Tbilisi - 2010
qarTuli gamocemis saavtoro ufleba
© ssip ilias saxelmwifo universiteti
3
h. l. a. harti
I
udavoa, rom benTami da ostini samarTlis (kanonis) arsebuli da
misi savaldebulo formebis erTmaneTTan gansxvavebis daJinebiT
moTxovnisas konkretul kanonebs gulisxmobdnen. kanonebs, romelTa
mniSvneloba naTeli da udavo iyo. isini amtkicebdnen, rom aseTi
kanonebi moralTan Seusabamobis miuxedavad, mainc kanonebad rCe-
bodnen. mogvianebiT wamoWrili kritikis da ukmayofilebis safuZv-
lis ukeT gagebis mizniT, mxolod zemoaRniSnuli mtkicebis mimarT
gamoTqmuli kritikis ganxilva sakmarisi rodia; unda gaviTvaliswin-
oT is garemoebac, rom im SemTxvevaSic ki Tu utilitarebis mier ga-
moTqmuli azri marTebulia, maTi daJinebuli moTxovna am konkretul
aspeqtSi terminologiuri TvalsazrisiT samarTlisa da misi saval-
debulo formis gamijvnis Sesaxeb faravs im faqts, rom am or feno-
mens Soris umniSvnelovanesi kavSiri arsebobs. qvemoT, me ara mxolod
utilitarebis mier konkretuli midgomis kritikas ganvixilav, aramed
im garemoebis mtkicebulebasac, rom kanonsa (samarTalsa) da morals
Soris Zireuli kavSiri maSin vlindeba, rodesac vikvlevT konkre-
tul situaciaSi Tu rogor xdeba sadavo mniSvnelobis mqone kanonis
interpretacia da gamoyeneba; da rom es kavSiri, sakiTxSi CaRrmavebis
SemTxvevaSi, isev vlindeba Tu dasmuli kiTxva gaiJRers ara rogorc:
`samarTlis yovelma konkretulma wesma unda daakmayofilos moralis
minimumi raTa aRiarebul iqnas kanonad?, aramed: `SeiZleba Tu ara, rom
wesebis sistema iyos samarTlebrivi sistema Tu is ver akmayofilebs mo
ralis minimalur principebs~.
miuxedavad amisa, arsebobs erTi ZiriTadi sirTule, romelmac
kritika CixSi Caayena. unda gvaxsovdes, rom utilitarebma samarTli-
sa da moralis gamojvnis moTxovniT ori sxva Tanabari mniSvnelobis,
magram gansxvavebuli doqtrinis gaerTianeba moaxdines. erTi iyo
mniSvnelovani simarTle, rom samarTlebrivi koncefciebis mxolod
analitikuri Seswavla, samarTlisTvis damaxasiaTebeli leqsikis mniS-
vnelobis Seswavla, iseTive arsebiTi iyo samarTlis arsis aRqmisT-
vis, rogorc istoriuli da sociologiuri disciplinebis swavleba
4
From 71 Harv. L. Rev. 593 (1958). Copyright 1958 by the Harvard Law Review Associa-
tion. Professor Lon. L. Fuller replied to this essay in `Positivism and Fidelity to Law – A
Replay to Professor Hart~, 71 Harv. L. Rev. 630, (1958).
1 es SesaZloa `pozitivizmis~ xuTi (SesaZloa iyos metic) mniSvnelobis gansaz-
RvraSi dagexmaroT, romelic Tanamedrove iurisprudenciaSi gvxvdeba:
(1) kamaTi – adamianebisTvis kanonebi brZanebaa
(2) kamaTi – ar arsebobs savaldebulo kavSiri samarTalsa da morasl, an samar-
Talis arsebul da mis savaldebulo formas Soris.
(3) kamaTi – samarTlis koncefciebis analizis (an mniSvnelobis Seswavla) (a)
midevna mizanSewonilia da (b) unda moxdes misi gamoyofa kanonebis safuZvlebis
da warmoSobis istoriuli kvlevebisgan, samarTlis da sxva socialur fenomenTan
dakavSirebuli sociologiuri kvlevebidan da samarTlis moralis, socialuri
(sazogado) miznebis, `funqciebis~, an sapirispiros TvalsazrisiT kritikisagan
an dafasebisgan.
(4) kamaTi – samarTlebrivi sistema warmoadgens `Caketil logikur sistemas~,
sadac marTebuli samarTlebrivi gadawyvetilebebis dadgena, socialuri miznebis,
politikis da moraluri faqtorebis gaTvaliswinebis gareSe, winaswar gansaz-
Rvruli samarTlebrivi wesebis logikuri saSualebebis meSveobiT SeiZleba da
(5) kamaTi - faqtebis mtkicebulebebisgan gansxvavebiT moraluri gadaw-
yvetilebis Camoyalibeba da mtkiceba racionaluri argumentebiT da samxilebiT
(eTikaSi – `arakognitivizmi~) SeuZlebelia.
bensami da ostini (1), (2), (3) da (4) da (5) Camoyalibebul Sexedulebas iz-
iardebdnen. (4) punqtSi miTiTebuli mosazreba analitikosi (Teoretikos)
iuristebisTvisaa damaxasiaTebeli, magram me ar meguleba `analitikosi (Teo-
retikosi)~, romelic am mosazrebas iziarebdes.
5
4
ixileT Kelsen, General Theory of Law and State (1945), pp 58-61, 143-4. kelsenis
mixedviT yvela saxis kanoni, miuxedavad imisa gvaniWebs Tu ara is uflebas, Sesa-
Zloa iseT `ZiriTad normebamde~ davides, rogoricaa pirobiTad gansazRvruli
sanqciebi.
5
Salmond, The First Principles of Jurisprudence (1893), pp. 97-8 . is `iurispruden-
ciis inglisuri skolis mrwams~ aprotestebda, radgan es `cdilobda samarTlis
arsisTvis umniSvnelovanesi elementis – eTikuri Rirebulebis – Camocilebas,~.
Id. at 9,10.
9
II
axla gamijvnis sakiTxTan dakavSirebuli amerikuli kritika gan-
vixiloT. is sasamarTlo procesis kritikuli swavlebidan wamovida,
romliTac mTeli amerikuli iurisprudencia ase sakeTildReod iyo
dakavebuli. am kritikosebidan yvelaze skeptikurad ganwyobilebma
– arazustad 1930-iani wlebis `realistebad~ wodebulni – SesaZloa
Zalian miamitad sabunebismetyvelo mecnierebebis konceftualuri
struqtura adekvaturad miiCnies samarTlis daxasiaTebisTvis da
wesebiT marTvadi qmedebis analizisTvis, romelsac samarTlis saa-
rsebo sistema mTlianad Tu ara nawilobriv mainc Seicavs. magram maT
xalxs daanaxes Tu ra xdeba realurad, rodesac sasamarTlo iRebs
gadawyvetil ebas. maT mier daxatuli kontrasti sasamarTlos gadaw-
yvetilebis realur faqtebsa da am gadawyvetilebis mTlian logikur
operaciad aRmwer tradiciul terminologias Soris aSkara iyo; miuxe-
davad garkveuli gazviadebisa, `realistebma~ naTlad warmoaCines
adamianTa enis da azrebis erTi umTavresi Tavisebureba, romlis gaT-
valiswinebac umniSvnelovanesia ara mxolod samarTlis aRqmisTvis,
aramed filosofiis im sferoebisTvisac, romlebic iurisprudencias
scdeba. am skolis gagebis mizniT Semdegi magaliTi SegviZlia moviyva-
noT. samsarTlebrivi wesi gikrZalavT sazogado sargeblobis parkSi
satransporto saSualebiT Sesvlas. aSkaraa, rom is avtomanqanas exeba,
magram dasaSvebia Tu ara igive parkSi velosipediT, gorgolaWebi-
ani cigurebiT an saTamaSo manqaniT Sesvla? an Tundac aeroplaniT?
Sedis Tu ara sityva `satransporto saSualebaSi~ zemoCamoTvlili
transporti? Tu Cven erTmaneTTan komunikaciis damyareba gvsursda
Tu, rogorc samarTlis yvelaze elementarul formaSia, Cven gvsurs
gamovxatoT Cveni ganzraxva, rom moxdes garkveuli qcevebis wesebiT
regulireba, maSin zogad sityvebs, romlebsac Cven viyenebT – magali-
Tad, `satransporto saSualeba~ mocemul SemTxvevaSi – raime stan-
dartuli ganmarteba unda hqondes, romlis gamoyenebis SemTxvevaSi
misi mniSvneloba sakamaTo ar gaxdeba. unda arsebobdes gansazRvruli
mniSvnelobebi, magram aseve iarsebebs sakamaTo SemTxvevebis penum-
bra, romlebSic sityvebi arc aSkarad gamosayenebelia da arc aSkarad
gamosaricxi. TiToeul aseT SemTxvevas standartul SemTxvevasTan
saerTo Tavisebureba eqneba; maTSi an ar iqneba an daemateba standar-
tul SemTxvevaSi ar arsebuli Tavisebureba. adamianis gamogonebebi
da bunebrivi procesebi mudmivad msgavs variantebs gvTavazobs da Tu
gvinda garkveva, es faqtebi Seesabameba Tu ar Seesabameba arsebul we-
sebs, maSin klasifikatorma unda miiRos gadawyvetileba, romelsac mas
ar karnaxoben, radgan faqtebi da fenomeni, romelsac vusadagebT sit
11
8
Teoriuli iurisprudenciis msgavs araswor aRqmas Cven, sxvebTan erTad, stonis naS-
romSic vxvdebiT The Province and Function of Law, (1950), p. 141: `mokled, varaudis uaryo-
fa, rom samarTlis nawilis yvela norma logikurad urTierTSeTavsebadi unda iyos da
gagrZeldes erTi ganmartebiT. . . man (Cardozo, J.,) uaryo, rom samarTali realurad imas
warmoadgens, rasac Teoretikosi iuristebi gulisxmobdnen. agreTve ixileT id. at 49,
52, 138, 140; FFriedmann,Le gal Theory (3rd end. 1953), p. 209 msgavsi araswori aRqmis mizezi
TiTqos gamoukvlevi da mcdari rwmenaa imisa, rom samarTlebrivi terminebis mniSvn-
elobebis analitikuri swavlebebi SeuZlebeli an absurduli iqneba Tu konkretul
SemTxvevaSi gonivruli gadawyvetilebis misaRebad winapirobebis formalur logi-
kur msjelobaze meti iqneba saWiro.
9
gaecaniT samarTalSi ganusazRvrelobis da gaurkvevlobis gadawyvetilebebs, Austin,
op. cit., at 202-5, 207 sadac ostinma aRiara, rom am ganusazRvrelobis Sedegad, xSirad
konkretuli SemTxvevis zogad gamoxatvasTan Sesabamisobis dadgena mxolod `mcdari
testis~ gamoyenebiTaa SesaZlebeli.
13
12
Hynes v. new York Cent. R.R., 231 N.Y. 223, 235, 131 N.E. 898, 900 (1921); ixileT Pound,
Interpritations of Legal History (2nd end., 1930) p. 123; Stone, op. cit., at 140-1.
13
Mr. Boyle v. United States, 283 U.S. 25 (1931).
15
14
ixileT, magaliTad, Pound, `Mechanical Jurisprudence~ 8 Colum, L. Rec. 605, 615-16
(1908).
16
III
samarTlisa da moralis gamijvnasTan dakavSirebuli kritikis
mesame saxesxvaobas gacilebiT gansxvavebuli Tavisebureba aqvs.
is utiliratelebis gamijvnis sawinaaRmdego argumentis aSkarad
naklebad gonivrul arguments warmoadgens, vidre mgznebare mo-
wodeba, romelic ara detalur msjelobas, aramed saSineli gamoc-
dilebis mogonebebs efuZneboda. is jojoxeTSi moxvedrili adami-
anebis mtkicebulebebisgan Sedgeba da ulisesa da dantes msgavsad,
ukan adamianebisTvis Setyobineba moitanes. magram am SemTxvevaSi
jojoxeTi arc miwis qveS da arc miwis zeviT, aramed miwaze iyo. es
iyo dedamiwaze adamianis mier sxva adamianebisTvis Seqmnili jo-
joxeTi.
es mowodeba im germaneli moazrovneebisgan modis, romle-
bic nacizmis reJimSi cxovrobdnen da misi boroti gamovlinebebi
samarTlis sistemaSi gamoaaSkaraves. erT-erTi am moazrovneTa-
gani, gustav redbruxi, nacizmis reJimis damyarebamde `pozitiv-
izmis~ doqtrinas iziarebda, magram, am sazarelma gamocdilebam
Sexeduleba Seacvlevina da mis mowodebas adamianebisTvis samar
Tlis da moralis gamijvnis doqtrinis uaryofisken, uaryofis gan-
21
wyaro: 17 Austin, The Orivunce of Jurisprudence Determind (Library of Ideas end., 1954), p.
185.
22
18
ixileT Radbruch, ‘Gesetzliches Unrecht und Ubergesetzliches Recht’, 1 Suddeutsche
Juristen-Zeitung 105 (Germany, 1946) (reprinted in Radbruch, Rechtsphilosophie’ (4th end.,
1950), p. 347). me redbruxis, ‘Die Erneuerung des Rechts’ 2 Die Wandlung 8 (Germany,
1947) da am esses nawilis Targmani gamoviyene harvardis saadvokato skolis pro-
fesor lon fuleris mier momzadebuli rogorc mimeografiuli damateba iuris-
prudenciis sakiTxavisa romelic gamoiyena misi kursze harvardSi.
23
19
Judgment of 27 July 1949, Oberlandesgericht, Bamberg, 5 Suddeutsche Juristen-Zeitung
207 (Germany, 1950), 64 Harv. L. Rev. 1005 (1951); see Friedmann, Legal Theory (3rd edn.,
1953).
24
IV
me Sevecade meCvenebina, rom, miuxedavad imisa, risi Seswavlac
da gamocdac utilitarelebis Semdeg moxda da miuxedavad maTi
doqtrinis sxva aspeqtebis naklovanebebisa, maT protests samar-
Tlis arsebuli da savaldebulo formebis arevis winaaRmdeg ro-
gorc moraluri, aseve inteleqtualuri Rirebuleba gaaCnia. mainc
SeiZleba iTqvas, rom marTalia es gamijvna ZalaSia da mniSvnelovani
sistemis romelime konkretuli kanonisTvis, magram mas, sul mcire,
SecdomaSi mainc SevyavarT, Tu mis gamoyenebas `kanonTan~, anu, samar-
Tlebrivi sistemis cnebasTan mimarTebaSi vcdilobT da rom Tu Cven,
rogorc me, daJinebiT moviTxovT ufro SezRudul WeSmaritebas
(an truizms), Cven ufro farTo (an Rrma) WeSmaritebas davfaravT.
saboloo jamSi Cven SegviZlia vamtkicoT, rom arsebobs bevri ram,
rac arasworia calkeuli kanonebis aRebis SemTxvevaSi, magram isini
sworia da mniSvnelovani, rodesac mTlianad samarTlebriv siste-
mas vgulisxmobT. magaliTad, samarTalsa da sanqciebs da samarTlis
arsebobasa da mis `qmedunarianobas~ Soris kavSiri msgavsi zogadi
formiT unda aRviqvaT. sakamaTo araa (sityva `sanqciis~ aSkara gan-
vrcobis, xolo `samarTlis~ xelovnurad SezRudvis gareSe), rom
municipalur samarTlebriv sistemaSi yovel kanons sanqcia unda
hqondes. magram damajerebeli mainc aris imis mtkiceba, rom samar-
Tlebrivi sistema aRiarebulia samarTlebriv sistemad Tu TiToeul
mis wess sanqcia gaaCnia. Sedegad, SeiZleba iTqvas, rom samarTlis
27
20
Austin, `Uses of the Study of Jurisprudence~ in The Province of Jurisprudence Determined
(Library of Ideas end., 1954), pp.365, 373, 367-8
28
Tavi II
warmoadgens Tu ara samarTali
wesebis sistemas
r. m. duorkini
I pozitivizmi
pozitivizmis ConCxi ramdenime centraluri da organizebuli
normisgan Sedgeba da isic pozitivizmis mimdevar filosofoseb
Tagan yvela rodi dasvams sakuTar xelmoweras am normebis Ceme-
buri wardgebis qveS. es normebi CemTvis sasurveli kvlevis zogad
pozicias gansazRvravs. am ZiriTadi normebis Camoyalibeba Semde-
gnairad SeiZleba:
(a) sazogadoebis samarTali gansakuTrebuli wesebis krebuls
warmoadgens, romelsac sazogadoeba, pirdapir an iribad, imis
dasadgenad iyenebs, sazogadoebis ZalauflebiT romeli saqcieli
eqvemdebareba dasjas. am gansakuTrebuli wesebis identifikacia
da gansazRvra konkretuli kriteriumebiT, testebiT aris Sesa-
Zlebeli. aRniSnuli testebi ara maT Sinaarss, aramed maT warmo-
Sobas an formas ukavSirdeba, romlis safuZvelzec maTi miReba da
Sesruleba moxda. warmoSobis ganmsazRvreli am wesebis gamoyeneba
ZalaSi arsebuli samarTlebrivi wesebis, rogorc fiqtiuri samar-
Tlebrivi wesebisgan (wesebi, romlebsac iuristebi da advokatebi
SecdomiT samarTlis wesebad asaReben), aseve sxva saxis socialuri
wesebisgan (ZiriTadad`moraluri wesebis~qveSaa Tavmoyrili), rom-
lebsac sazogadoebis ZalauflebiT kanonieri statusi ar aqvs
miniWebuli, magram sazogadoebis zogierTi gjufi icavs, gamoyo-
fis mizniTaa SesaZlebeli.
(b) es, ZalaSi arsebuli samarTlebrivi wesebis krebuli`samarTl
is~amomwuravia, anu Tu konkretuli pirovnebis saqme aseT wess zus-
tad ar Seesabameba (imitom, rom ar moiZebna Sesatyvisi, an moiZebna,
magram bundovania, an arsebobs raime sxva mizezi), maSin am konkre-
tul saqmesTan dakavSirebiT gadawyvetilebis miReba`samarTlis
gamoyenebiT~SeuZlebelia. msgavsi gadawyvetilebis miReba Tanam-
debobis pirs, magaliTad mosamarTles,`miniWebuli Tavisufali
wyaro:`The Model of Rules”, 35 U. Chi. L.R. 14 (1967). am esses pasuxad ramdenime sta-
tia gamoqveynda. bevri solidarobas gamoxatavda, maTi kritikis zogi argumenti
motanilia duorkinis naSromSi`sazogadoebis wesebi da samarTlis Teoria”, 81,
Yale Law Journal 855 (1972).
32
tinma Tqva, rom yvela wesi zogadi brZanebaa da rom wesi TiToeuli
adamianisTvis savaldebuloa Tu daumorCileblobis SemTxvevaSi
mas dasja emuqreba. harti aRniSnavs, rom es Slis gansxvavebas or
fenomens Soris:`iyo valdebuli gaakeTo~da`iyo iZulebuli gaa-
keTo~. Tu adamiani SeboWilia wesiT – is ara marto valdebuli, ara
med iZulebulia, moiqces wesis Sesabamisad. Sedegad, wesiT SeboWva
unda gansxvavdebodes brZanebis daumorCileblobis SemTxvevaSi
zianis miyenebisgan. wesi brZanebisgan sxvadasxvagvarad gansxvavde-
ba. erT-erTi ki isaa, rom wesi normatiulia, is qcevis standartebs
adgens, romelic muqaris Zalaze ufro metad moqmedebs. wesiT Se-
boWva mxolod fizikuri Zalis mqone adamianis survilis safuZvel-
ze ar SeiZleba. mas wesis dasadgenad Sesabamisi uflebamosileba
unda gaaCndes, Tu aseTi ar aqvs, maSin wesi ar iarsebebs. msgavsi
uflebamosileba sxva wesidan unda modiodes, romelic ukve maval-
debulebelia maTTvis, visac is exeba. swored esaa kanonier samar-
Talsa da SeiaraRebuli yaCaRis brZanebas Soris gansxvaveba.
Sedegad, harti wesebis zogad Teorias gvTavazobs, romelTa
uflebamosileba maTi avtoris fizikur Zlierebaze araa damokide-
buli. hartis sityvebiT, Tu gamovikvlevT sxvadasxva kanonis war-
momavlobas da yuradRebiT movekidebiT ZiriTad da meorexarisxo-
van wesebs Soris gansxvavebas, Cven wesis uflebamosilebis or
SesaZlo wyaros davinaxavT.4
(a) wesi SeiZleba gaxdes mavaldebulebeli, rodesac adamianTa
jgufi praqtikaSi, wess iRebs, rogorc qcevis standarts. sakmari-
si araa jgufi qcevis models mxolod daemorCilos: marTalia ing-
liselTa umetesoba SabaTs saRamos SeiZleba kinoTeatrSi wavides,
magram maT aRniSnulis mavaldebulebeli wesi ar miuRiaT. praqtika
wesis aRiarebas moicavs im SemTxvevaSi, Tu isini, vinc praqtikas mi-
hyvebian wess mavaldebuleblad aRiqvamen da aRiareben, rom wesi
sakuTari qcevis gansazRvris saSualebaa da sxvaTa qcevebis kriti-
kis mizezi, vinc am wess ar emorCileba.
(b) wesi mavaldebulebeli SeiZleba savsebiT sxvagvarad gaxdes,
kerZod ki Tu is dadgenilia meorexarisxovani wesis Sesabamisad,
romelic gansazRvravs, rom msgavsi saxiT dadgenili wesebi ma-
valdebulebelia. magaliTad, Tu klubis wesdebis mixedviT dad-
genilebas wevrTa umravlesoba miiRebs, maSin is mavaldebulebeli
gaxdeba da aRniSnulis mizezi ara am konkretuli dadgenilebebis
4
Op. cit., pp. 97-107.
36
gamoyenebiT xsnis.)
7
ix. Dworkin, Wasserstom: the Judical Decision, 75 Ethics 47 (1964)
8
115 N.Y. 506, 22 N.E. 188 (1889).
9
Id. at 509, 22 N.E. at 189.
10
Id. at 511, 22 N.E. at 190.
11
32 N.J. 358, 161 A. 2d 69 (1960).
Dworkin,`Wasserstrom: The Judical Decision”, 75 Ethics 47 (1964)
40
12
Id. at 386, 161 A. 2d at 84
13
Id.
14
Id. at 388, 161 A. 2d at 86
15
Id. at 387, 161 A. 2d at 85
16
Id. at 389, 161 A. 2d at 86 (quoting Frankfurter J. in Inited States v Bethlehem Steel 315
U.S. 289, 326 (1942)).
17
Id.
41
Standard Oil vs. United States, 221 U.S. 1, 60 (1911); United States v. American Tobacco
18
The distinction is in substance the same as that made by Rawls, ‘Two Concepts of
19
IV diskrecia
21
Hart, The Concept of Law (1961), p. 144.
55
ixileT Wellington and Albert, ‘Statutory Interpritation and the Political Process: A
22
V. aRiarebis wesi
Tavi III
eTika da sisxlis samarTali
From The Enforcement of Morals by Patrick Devlin, published by Oxford University Press. ©
Oxford University Press 1965, reprinted by permission of the author and publisher.
1
man komitetis samarTlebrivi filosofiis gancxadeba (lord pakenhanis citireba)
1957 wlis 4 dekembris lordTa palatis debatebSi ganixila, Tanaxmad Hansard Lords
Debates, agreTve kenterberis arqiepiskoposis (753) da lord deningis (806) mier
igive debatebSi. sakiTxis ganxilva moxda b-n. j.i. hol uiliamsis mier “Law Quarterly
Review”_Si, ianvari, 1958, tomi. IXXIV, gv. 76
2
paragrafi 14
70
4
paragrafi 62
5
paragrafi 61
6
paragrafi 224
7
paragrafi 227
8
Cmd. 3231 (1928).
72
18
paragrafi 223
19
paragrafi 306
83
21
(1951) Cmd. 8190, paragrafi 159
85
22
Essays in Jurisprudence and Ethics (Macmillan, 1882) pp. 278 and 353
86
24
A case in the Saa-Katengo at Lialiu, August 1942, quoted in The Judical
Process among the Barotse of Northern Rhodesia by Max Gluckman (Manchester
University, 1955), p. 172.
91
Tavi IV
amoraloba da Ralati
h. l. a. harti
sakvirveli logika
V
samoqalaqo daumorCileblobis Teoria
j. roulsi
55. samoqalaqo daumorCileblobis gansazRvreba
axla warmogidgenT bunebrivi valdebulebisa da movaleobis
principebis arss, risTvisac zogadad ganvixilav samoqalaqo
daumorCileblobis Teorias. rogorc ukve aRvniSne, es Teoria
SemuSavebulia maqsimalurad samarTlebrivi sazogadoebis mxolod
gansakuTrebuli SemTxvevisTvis - sazogadoebisTvis, romelic umravles
sferoebSi mowesrigebulia, Tumca, miuxedavad amisa, adgili aqvs
kanonis ramdenime seriozul darRvevas. vinaidan, Cemi TvalsazrisiT,
maqsimalurad samarTlebrivi mdgomareoba moiTxovs demokratiul
sistemas, samoqalaqo daumorCileblobis Teoria ukavSirdeba kanonierad
arCeuli demokratiuli mTavrobisadmi samoqalaqo daumorCileblobis
rolsa da gamarTlebas. is ar miesadageba arc mmarTvelobis sxva formebs,
iSviaTi gamonaklisis garda da arc sxvadasxva saxis dapirispirebasa Tu
winaaRmdegobas. protestis am formas iseve, rogorc samxedro moqmedebasa
da amboxebas, ar ganvixilav usamarTlo da korumpirebuli sistemis
Secvlis an saxelmwifo gadatrialebis taqtikad. aseT SemTxvevaSi
xsenebuli qmedebebis ganxorcieleba sirTules ar warmoadgens. Tu
SeiZleba gaamarTlo raime saSualeba, rac aseT Sedegs mogvitans, maSin,
rasakvirvelia, araZaladobrivi winaaRmdegobac gamarTlebulia.
samoqalaqo daumorCileblobis problema, rogorc mas ganvixilav, Tavs
iCens mxolod metad an naklebad samarTlebrivi demokratiuli qveynebis
moqalaqeebSi, romelTac Segnebuli aqvT da aRiareben konstituciis
kanonierebas. erT-erT sirTules warmoadgens valdebulebaTa
konfliqti. sakanonmdeblo umravlesobis mier dadgenili kanonebis
(an aRmasrulebeli aqtebis, romelTac mxars uWers sakanonmdeblo
umravlesoba) Sesrulebis valdebuleba ra punqtSi modis konfliqtSi
pirovnebis TavisuflebasTan da mis movaleobasTan, win aRudges
usamarTlobas? es kiTxva moicavs mmarTveli umravlesobis principebsa
da sazRvrebs. swored amitom, samoqalaqo daumorCileblobis problema
gadamwyveti gamocdaa demokratiis zneobrivi bazisis nebismieri
TeoriisaTvis.
samoqalaqo daumorCileblobis konstituciuri Teoria sami
nawilisgan Sedgeba: pirveli - samoqalaqo daumorCileblobis
Teoria gansazRvravs am tipis uTanxmoebas da gamoarCevs
demokratiuli mmarTvelobis mimarT gaweuli winaaRmdegobis sxva
formebisgan. eseni vrceldeba kanonier demonstraciebsa da im
99
aq v (1961), gv. 653-61. unda aRiniSnos, rom xsenebuli gansazRvreba gacilebiT viwroa,
1
vidre is, romelsac Toros narkvevi gvTavazobs, rogorc aRvniSne Semdeg nawilSi.
igive Tvalsazrisi gvxvdeba martin luTer kingis nawarmoebSi “werili birminhemis
cixidan” (1963), xelaxla daibeWda h. a. bedos redaqtorobiT, “samoqalaqo daumor-
Cilebloba” (niu-iurki, Pegasus, 1969), gv. 72-99. am teqstSi aris mcdeloba, rom samoqa-
laqo daumorCileblobis Teoriis patara koncefciis sazRvrebi ufro gafarTovdes.
zogierTma Tanamedrove avtormac samoqalaqo daumorCileblobis Teoriis gansaz-
Rvreba ufro ganavrco. magaliTad, hovard cini Tavis wignSi “daumorCilebloba
da demokratia” (niu-iorki, Random House, 1968), gv.119v, mas gansazRvravs, rogorc
“kanonis aSkara, gaazrebul darRvevas sazogadoebisaTvis sasicocxlo mniSvnelobis
miznisTvis.” me ufro konkretuli gansazRvreba mainteresebs. sulac ar minda imis
Tqma, rom demokratiul sistemaSi winaaRmdegobis mxolod es formaa gamarTlebuli.
100
sazogadoebaSi.
aucilebelia, es doqtrina ganvixiloT sawyis mdgomareobaSi
myofi pirebis Tvalsazrisidan. arsebobs ori problema, romlebic
maT unda gaiTvaliswinon. pirveli – radganac airCies ra principebi
adamianebisTvis, unda daadginon saxelmZRvanelo principebi,
raTa Seafason bunebrivi valdebulebebisa da movaleobebis
simtkice, gansakuTrebiT, valdebulebis simtkice, raTa daicvas
samarTlebrivi konstitucia da misi erT-erTi ZiriTadi wesi,
umravlesobis principi. meore problemas warmoadgens misaRebi
principebis migneba usamarTlo situaciebis an im garemoebebis
mogvarebisaTvis, rodesac samarTlebriv principebs mxolod partiebi
eTanxmebian. rogorc Cans, varaudebis gaTvaliswinebiT, romlebic
damaxasiaTebelia maqsimalurad samarTliani sazogadoebisTvis,
partiebi unda SeTanxmdnen prezumfciebze (zemoT rom visaubreT),
romlebic daakonkreteben, Tu ra SemTxvevebSi iqneba samoqalaqo
daumorCilebloba gamarTlebuli. maT unda daadginon es
kriteriumebi, rogorc ganmsazRvreli faqtorebi, Tu rodis iqneba
misaRebi winaaRmdegobis es forma. am gziT gairkveva samarTlianobis
bunebrivi valdebuleba erT konkretul, mniSvnelovan SemTxvevaSi.
garda amisa, adamianTa TviTSefasebis amaRleba da erTimeoris mimarT
meti pativiscemis gamovlineba gaafarToebs samarTlis realizacias
mTeli sazogadoebis masStabiT. rogorc SromiTi xelSekrulebis
doqtrina aRniSnavs, samarTlis principebi warmoadgens
Tanasworuflebian adamianTa Soris nebayoflobiT TanamSromlobis
principebs. pirovnebis mimarT usamarTlobis gamovlineba
niSnavs an ar aRiaro is Tanasworuflebianad (adamiani, romlis
mimarT vzRudavT sakuTar qmedebebs im principebiT, romlebsac
avirCevdiT samarTlebrivi Tanasworuflebianobis situaciaSi), an
gamoavlino mzadyofna, isargeblo gauTvaliswinebeli, xelsayreli
SemTxveviT da is sakuTari keTildReobisTvis gamoiyeno. sxva
SemTxvevaSi winaswar ganzraxuli usamarTloba iwvevs an morCilebas,
an winaaRmdegobas. morCileba iwvevs maT mimarT siZulvils,
vinc akanonebs usamarTlobas da sakuTar miznebs maSin, roca
winaaRmdegoba wyvets sazogadoebis kavSirebs. Tu im drois Semdeg,
rac saWiro iyo gaazrebuli politikuri mimarTvebis normaluri
gziT ganxorcielebisTvis, moqalaqeebi iZulebulebi gaxdnen
winaaRmdegoba samoqalaqo daumorCileblobiT gamoexataT maSin,
roca dairRva Tavisuflebis ZiriTadi principi, am ukanasknels,
rogorc Cans, am gziT ufro naklebi safrTxe daemuqra. am mizezebis
121
VI
abortis mxardaWera1
j. j. Tomsoni
abortis mowinaaRmdegeTa udidesi nawili eyrdnoba mosazrebas,
rom nayofi Casaxvis wuTidanve adamiania, pirovnebaa. es mosazreba
araerTxel ganxilula, Tumca, Cemi azriT, arasaTanadod. magaliTad
aviRoT yvelaze gavrcelebuli argumenti, sadac gvTxoven
aRvniSnoT, rom adamiani Casaxvidanve mudmivad viTardeba da Semdeg
bavSvad ibadeba; pirobiTi xazis gavleba, aTvlis wertilis arCeva
da Tqma, rom “am wertilamde es arseba pirovneba ar aris, xolo mis
Semdeg pirovnebad yalibdeba,” TviTneburi arCevania, romlisTvisac
bunebaSi saTanado mizezi ar arsebobs. dadgenilia, rom nayofi aris
pirovneba Casaxvis wuTidan. Tumca am daskvnas ver daveyrdnobiT,
radgan igive SeiZleba iTqvas rkoze, romelic muxis xeze izrdeba,
Tumca aravin ambobs, rom rko muxis xea. am saxis argumentebs zogjer
“Tavis moxerxebulad dasaZvren argumentebs” uwodeben – fraza,
romelic, albaT, Tavis arss TviTonve ganmartavs – da samwuxaroa,
rom abortis mowinaaRmdegeni xSirad aseT argumentebs seriozulad
da arakritikulad uyureben.
Tumca, veTanxmebi azrs, rom nayofis ganviTarebaSi “pirobiTi
xazis gavleba” sakmaod bundovani cnebaa. aseve, unda SevTanxmdeT, rom
nayofi dabadebamde ukve adamianad aris Camoyalibebuli. marTlac,
gaocebas iwvevs faqti, Tu Tavisi sicocxlis ra adreul etapze iZens
nayofi adamianis Tvisebebs. magaliTad, meaTe kviraSi mas ukve aqvs
saxe, xelebi, fexebi, TiTebi. aseve ukve gaaCnia Sinagani organoebi da
SesamCnevia tvinis aqtivoba.2 amdenad, Cemi azriT, varaudi mcdaria
da nayofi CasaxvisTanave pirovneba ar aris. axlad ganayofierebuli
kvercxujredi, axlad danergili ujredebis jgufi, iseTive
“pirovnebaa,” rogorc rko muxis xea. magram me am or SemTxvevaze
aRar visaubreb, radgan, Cemi azriT, ufro sainteresoa vikiTxoT
msjelobis mizniT, Tu ra moxdeba, Tuki daveTanxmebiT zemoxsenebul
1
“filosofia da sazogadoebasTan urTierToba”, naw. 1, #1 (1971), 47-66. gamocemulia
Princeton University Press-is nebarTviT.
Ddid madlobas vuxdi jeims Tomsons ganxilvisTvis, kritikisTvisa da sxva sasarge-
blo rCevebisTvis.
2
deniel kalahanis “aborti: kanoni, arCevani da morali” (New York, 1970), gv. 373. es
wigni SesaniSnav informacias gvawvdis abortis Sesxeb. ebrauli tradicia ganxilu-
lia devid m. feldmanis wignSi “Sobadobis kontroli ebrauli kanonebiT” (New York,
1968), naw. 5, xolo kaTolikuri tradicia – jon t. nunan umcrosis wignis, “abortis
morali,” nawilSi “TiTqmis absoluturi faseuloba istoriaSi,” gam. jon t. nunani
umcrosi (kembriji, masaCusetsi, 1970).
129
7
am argumentis ganxilvis saWiroeba mimaxvedra eTikisa da kanonis
filosofiis sazogadoebis wevrebma, romlebsac Tavdapirvelad
waredginaT es naSromi.
139
mkvdari miatoves.
SemTxveviT erTma mRvdelma Camoiara gzaze, dainaxa igi da gverdi
auqcia.
aseve levianma Camoiara im adgilas, dainaxa da gverdi auqcia.
mere viRac samaritelma gamoiara, dainaxa da Seicoda.
mivida masTan, Wrilobebi Seuxvia, zeTi da Rvino daasxa, Sesva Tavis
pirutyvze, miiyvana sastumroSi da izruna masze.
meore dRes amoiRo ori dinari, misca sastumros patrons da uTxra:
izrune masze da, Tu zedmeti xarji mogiva, rom davbrundebi,
mogcemo.
(luka 10:30-35)
8
xsenebuli problemebisa da evropuli gamocdilebis amgvari
kanonebis Sesabamisad ganxilvisTvis ixileT “gulmowyale samarite-
li da kanoni,”. jeims m. retklifi (New York, 1966).
145
VII
abortis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi:
pasuxi judiT Tomsons
j. finisi
sabednierod, abortis mxardamWeri da sawinaaRmdego arc erTi
argumenti ar unda ganisazRvros terminiT – “ufleba.” rogorc
davinaxavT, judiT Tomsoni faqtobrivad aRiarebs amas Tavis narkvevSi
– “abortis mxardaWera.”1 vinaidan man gadawyvita, rom dasaxelebuli
SemTxvevebi ganexila “sicocxlis uflebis” dapirispirebiT “sakuTar
sxeulze gadawyvetilebis miRebis uflebasTan”, vecdebi giCvenoT,
Tu rogor amaod arTulebs da abundovanebs abortis dadebiTi da
uaryofiTi mxareebis Sesaxeb aseTi saxis msjeloba sakiTxs. ufro
misaRebi da gamarTlebulia, Tuki “uflebebze” vilaparakebT
daniSnulebisamebr da im konteqstSi, romelsac qvemoT ganvsazRvrav.
metad uxerxuli da miuRebelia, rodesac pirovneba kamaTobs, Tu
ramdenad dasaSvebia moralurad iseTi qmedeba, rogoricaa “abortis
gakeTeba bavSvis sikvdilis survilis gareSe.” Tomsoni, umetes
SemTxvevebSi, cdilobs daamtkicos, rom am saxis qmedeba moralurad
dasaSvebia. amdenad am narkvevis pirvel nawilSi giCvenebT, rom aseTi
qmedebis miseuli gansazRvreba da moraluri aRwera logikurad
sruliad ar ukavSirdeba miseul msjelobas “uflebebis” Sesaxeb.
meore nawilSi CamovTvli moralisa da moralurad dasaSvebi qmedebis
ramdenime princips. am principebs SeuZliaT naTeli mohfinon
zogierT moralur braldebas, romelzec Tomsoni saubrobs, Tumca es
mis narkvevSi kvlav metismetad susti da bundovani sakiTxebia. mesame
nawilSi giCvenebT, am principebis damuSaveba rogor adasturebs
abortis dagmobas, romelsac Tomsoni Secdomad miiCnevs iseve,
rogorc adamianis uflebebis mraval mxares, romelsac is aqsiomad
miiCnevs. meoTxe nawilSi mokled Camovayalibeb mizezs (romelsac
arasworad gansazRvraven Tomsonic da uerThaimeric2), Tu ratom
3
uflebebi, romlebic, Tomsonis azriT, pirovnebas aqvs:
ufleba 1: sicocxlis ufleba;
ufleba 2: ufleba, miiRo gadawyvetleba sakuTar sxeulSi mimdinare procesebTan da sa-
kuTar sxeulTan dakavSirebiT;
ufleba 3: sakuTari Tavis dacvis ufleba (anu Tavdacva);
ufleba 4: ufleba, uari Tqva sxva adamians xeliT Seexo (im SemTxvevaSic ki, rodesac es
samarTliani da gamarTlebuli iqneboda) – ufro sworad, ufleba, ar Seexo xeliT sxva
adamianebs.
uflebebi, romelTa gamoyenebac, Tomsonis azriT, misaRebia, Tumca arasworia imis mt-
kiceba, rom pirovnebam am uflebebiT nebismier situaciaSi unda isargeblos:.
ufleba 5: ufleba, vinmes daxmareba mosTxovo - ufro zustad, ufleba, miiRo daxmareba....
mier;
ufleba 6: ufleba, adamianma miiRos yvelaferi, rac sicocxlisTvis sWirdeba;
ufleba 7: ufleba, isargeblo sxvisi sxeuliT (an saxliT);
ufleba 8: ufleba, rom ar iyo vinmes mier mokluli;
ufleba 9: ufleba, yeli gamosWra sxva adamians (rogorc Cans, SemTxveva – “sxva adamianis
sikvdilis garantiis ufleba”);
4
saxeldobr, 3-9 ufleba zemoxsenebul siaSi.
150
12
SesaZloa, swored am punqtSi unda aRiniSnos, Tu raoden saeWvoa Tomsonis mtkiceb-
uleba, rom “amerikis SeerTebul StatebSi kanoni aravis aiZulebs, iyos Tundac mcired
gulmowyale samariteli����������������������������������������������������������������
��������������������������������������������������������������������������
sxva adamians mimarT” da misi miniSneba, rom es aris qalTa dis-
kriminaciis gamovlineba. es imdenad ucnaurad JRers im qveyanasTan dakavSirebiT, sadac
axalgazrda mamakacs (da ara axalgazrda qals) kanoniT moeTxoveba “Tavisi sicocxlis
xangrZlivi periodi dauTmos” Tavisi qveynis dacvas “sakuTari sicocxlis seriozuli
safrTxis qveS Cagdebis” fasad. marTlac, ratom fiqroben, rom aqtiur samxedro samsax-
urSi pirovneba ar riskavs sakuTar sicocxles, raTa sxvebs aacilos garkveuli safrTxe.
da unda ganvacxadoT Tu ara, rom axalgazrda mamakacma sakuTar Tavze aiRo “gansa-
kuTrebuli pasuxismgebloba” sxva adamianTa dasacavad? gana es gamogonili Tvalsazrisi
ar aris, romlis usafuZvlo moraluri Teoria cdilobs, masSi CagviTrios? magram es aris
swored is socialuri konraqtarianizmi, romliTac Tomsons SecdomaSi SevyavarT.
155
II
Tomsonis moraluri enis (“dasaSvebis” gamijvna “dauSveblisgan”)
msgavsad, tradiciuli wesi mkvlelobis, rogorc sasamarTlos
mier akrZaluli da RvTisgan dagmobili qmedebis Sesaxeb Tavis
uapelacio simwvaves iZens, upirveles yovlisa, (istoriulad) Semdegi
miTiTebebisgan: “udanaSaulo da marTal kacs nu moklav.”13 Tumca,
mkacri negatiuri moraluri principebi SesabamisobaSia adamianis
keTildReobis ZiriTad aspeqtebTan, rac, Tavis mxriv, Seesabameba
adamianis moTxovnilebaTa da midrekilebaTa ZiriTad da warmmarTvel
zemoxsenebuli ufleba Tanabrad aqvs D-s, Y-s, P-sa da Q-s, Q1, Q2... !
ix. Summa Theologiae III, q. 68, art. II; 4 Sentimentiarum d. 6, q.1, a. 1ad. 4; d. 23, q. 2, a. 2.1. q. 1,
24
ad. 1& 2; grisezi, op. cit., gv. 154; nunani, op. cit., gv. 24;
164
III
axla ki, TomsonTan SedarebiT, ufro detalurad ganvixiloT
“abortis tradiciuli braldeba,” romelic zemoT vaxseneT. es ar
aris braldeba orsuli qalisTvis gaweuli samedicino momsaxurebis
winaaRmdeg, romlis sicocxles safrTxes uqmnis, vTqvaT, maRali
sicxe (miuxedavad imisa, es orsulobiT aris gamowveuli Tu ara)
da roca eqimebi cdiloben, sicxe dabla dawion, Tundac cnobili
iyos, rom gamoyenebul samedicino preparatebs iseTi gverdiTi
movlenebic axasiaTebs, rogoricaa naadrevi mSobiaroba. es ar aris
orsuli qalis avTvisebiani simsivniT daavadebuli saSvilosnos
amokveTis dagmoba, Tundac cnobili iyos, rom nayofi, asakidan
gamomdinare, ver icocxlebs. saeWvoa operacias vgmobdeT, rodesac
aucilebelia orsul qalSi (romlis sicocxlec amis gamo safrTxeSia)
gadaadgilebuli saSvilosnos adgilze Casma, miuxedavad imisa,
rom amisaTvis saWiroa gamoRebul iqnes amnioturi siTxe, rac
aucilebelia nayofis sicocxlisTvis.26
25
pius XII-is SeniSvnas, romlis citirebasac axdens Tomsoni, rom “dedis muclad myof
Cvils RmerTisgan myisve eZleva sicocxlis ufleba” aqvs Tavisi principuli Tvalsazri-
si, romelic mdgomareobs ara im pirobebis mtkicebulebaSi, sadac pirdapiri mkvleloba
usamarTlobad aris miCneuli, aramed im mtkicebulebaSi, roca vinmes, magaliTad, dedas,
aqvs ufleba ar iqnes pirdapir mokluli, Sesabamisad, bavSvsac aqvs igive ufleba, vinaidan
pius XII myisve dasZens, rom “Cvili, romelic jer ar dabadebula, srulyofili adamiania
da gamomdinare aqedan, iseTive, rogorc dedamisi.”
26
sami SemTxveva, romelic am paragrafSia naxsenebi, ganxilulia standartul da konser-
vatiul romaul kaTolikur wignSi: marCelino zalba, “Theologiae Moralis Compendium” (ma-
165
33
am sakiTxze msjelobs grisezi, op. cit. gv. 34; ix. aseve misi statia “mkvlelobis bune-
brivi kanonis eTikis Sesaxeb,” “American Journal of Jurisprudence,” # 15 (1970), gv. 95.
34
iqve, gv. 333 da Sesabamisad gv. 89-90.
168
39
“Summa Theologiae” II-II. q .64, art. 7: “Nec est necessarium ad salutem un homo actum moderatae
tuteiae practermittat ad evitadum occisionem alterius; quia plus tenetur homo vitae suae providere
quam vitae alienae. Sed quia occidere hominem non licet nisi publica auctoritate propter bonum com-
mune, ut ex supra dicits patet [art. 3], illicitum est quod homo intendat occidere hominem ut seipsum
defendat.”
40
iqve, arts. 2 & 3
171
aris, radgan mesame pirs aqvs gadamwyveti mizezi, rom Caerios dedis
sasargeblod, romelsac safrTxes uqmnis Svilis arseboba. Tomsoni am
43
ra Tqma unda, maT ar usargebliaT Tomsonis gasaocari saubriT “sxeulis sa-
kuTrebis Sesaxeb” misi ukmayofilo da kanonTan dakavSirebuli qveteqstebiTa da samarT-
lis sakiTxebis obieqtebamde dualisturi dayvaniT.
173
44
es SemTxveva gamoiyena brodim, “Tomsoni da aborti,” “filosofia da sazogadoebasTan
urTierToba,” naw. 1, #3 (gazafxuli, 1972), gv. 335.
176
IV
me vvaraudob, rom mucladmyofi bavSvi, Casaxvis wuTidanve,
pirovnebaa da Sesabamisad, ar SeiZleba misi diskriminacia asakis,
garegnuli niSnebis an sxva iseTi faqtorebis mixedviT, romlebic
umniSvnelod iTvleba maSin, roca sadavoa adamianis ZiriTadi
faseulobis pativiscema. Tomsoni upirispirdeba aseT mosazrebas,
Tumca, Cemi azriT, arasaTanadod. is Tvlis (rogorc uerThaimeri,46
swored aqedan iRebs saTaves muxa. miT umetes bavSvis Casaxva, romelic
xdeba ori ujredis, orive maTgani ocdasami qromosomiT, SerwymiT.
es ukanaskneli warmoSobs axal ujreds ormocdaeqvsi qromosomiT,
45
vitengSteini, “filosofiuri kvleva” (oqsfordi, 1953), naw. 69.
46
“abortis argumentebis arsi.”
177
VIII
azris gamoxatvis Tavisuflebis Teoria
T. skanloni47
47
“filosofia da sazogadoebasTan urTierToba”, naw. 1, #2 (zamTari, 1972), 204-226. Princ-
etone University Press.
es statia aRebulia eTikisa da kanonis filosofiis sazogadoebisaTvis wardgenili naS-
romidan. madlobeli var xsenebuli jgufis wevrebis, aseve ramdenime sxva auditoriis
sasargeblo komentarebisa da kritikisaTvis.
178
I
azris gamoxatvis Tavisuflebis doqtrinas zogadad miakuTvneben
“dacul qmedebaTa” klass, romelsac ar exeba garkveuli akrZalvebi,
rogorc es sxva qmedebebis SemTxvevebSia. kerZod, am doqtrinis yvelaze
myari versiis pirobebSic ki SesaZloa iyos iseTi SemTxvevebi, roca
xorcieldeba daculi qmedebani, miuxedavad imisa, rom maT SesaZloa
saziano Sedegebi moyves, rac, rogorc wesi, sruliad sakmarisia
xolme iuridiuli sanqciebis dawesebis gamarTlebisTvis. swored
aseTi SemTxvevebi ganapirobeben azris gamoxatvis Tavisuflebis
doqtrinis did mniSvnelobas da aseTi poziciidan gamomdinare, mis
Tvisobriv aralogikurobas. es ukanaskneli TvalsaCinod vlindeba
holmsis msjelobaSi, romelic zemoT aris citirebuli.
aralogikurobis braldebaze pasuxis gacema warmoadgens azris
48
Dissenting in Abrams v. United States, 250 U.S. 616 (1919)
179
II
qmedebaTa erTaderTi jgufi, romelic jer-jerobiT vaxsene,
aris “azris gamoxatvis aqtebis” jgufi, romelSic vgulisxmob
nebismier qmedebas, rac gankuTvnilia erTi an meti pirisTvis
garkveuli Tvalsazrisebisa Tu damokidebulebebis gadasacemad. es
metad vrceli jgufia. garda sityviT gamosvlisa da publikaciebis
aqtebisa, is moicavs simboloebis gamoyenebas, demonstraciebs,
sxvadasxva musikalur gamosvlebs, garkveul dabombvas, mkvlelobebsa
da sakuTari Tavis msxverplad Sewirvas. imisaTvis, rom raime aqti
CaiTvalos azris gamoxatvis qmedebad, kargi iqneba, Tu is kavSirSi
iqneba garkveul TvalsazrisTan Tu damokidebulebasTan, risi
50
aleqsandre maikljoni, “politikuri Tavisufleba” (2-e gam. niu-iorki, 1965). ix. gv. 79.
181
III
rogorc ukve aRvniSne, miliseuli principis dasacavad mas
warmogidgenT im Tvalsazrisis Sedegis saxiT, romlis Tanaxmad,
kanonieri xelisuflebis Zalaufleba aris is, romelsac aRiareben
moqalaqeebi, amavdroulad, sakuTari Tavis Tanasworuflebian,
damoukidebel da racionalur adamianebad miiCnevisas. radgan
Zalauflebis grZnoba, romelsac mivmarTav, sakmaod sustia, Cemi
azriT, es warmoadgens miliseuli principis Zlier damcvels, rogorc
gamonaklisis ar damSvebi SezRudvis samTavrobo xelisuflebisa.
Tumca, V nawilSi mokled ganvixilav, arsebobs Tu ara iseTi
situaciebi, rodesac am principis moqmedeba unda SeCerdes.
adamiani, romelic sakuTar Tavs damoukidebel pirovnebad Tvlis,
190
56
ix. “Tavisuflebis Sesaxeb,” II Tavi.
194
IV
miliseuli principi aSkarad ar miesadageba yvela SemTxvevas,
romelic azris gamoxatvis Tavisuflebis darRvevad SeiZleba
mogveCvenos. mxolod am principis safuZvelze ver SevewinaaRmdegebiT
mTavrobas, romelic krZalavs yvela sazeimo msvlelobas an
demonstracias (xels uSlian avtomobilebis moZraobas), ukanono
afiSebsa da bukletebs (quCebs anagvianeben), krZalavs aTze meti
adamianis Sekrebas (savaraudod, wesrigis darRveva) da erTze met
furcliani gazeTis gamoSvebas (xeebis gafrTxileba). Tumca aseTi
politika, ra Tqma unda, autanlad gveCveneba. es rom ase autanlad
gveCveneba metyvelebs Cvens mrwamsze, rom gamoxatvis Tavisufleba
CvenTvis gacilebiT maRla dgas, vidre sruli siwynare da simSvide,
sufTa quCebi, gzebze mSvidad moZravi avtomobilebi da dabali
gadasaxadebi.
amdenad, azris gamoxatvis Tavisuflebis Cveni intuiciuri
Tvalsazrisis nawili efuZneba dadebiTi pirobebis balanss.
miliseuli principis sapirispirod, romelic erTaderTi gziT icavs
azris sxvadasxva saxiT gamoxatvas, am SemTxvevaSi, sakiTxi, erTi
SexedviT, ar mdgomareobs gamoxatvis faseulobis (zogadad) sxva
sikeTeebTan dapirispirebaSi. es SemTxveva ufro gansxvavebulia,
vTqvaT, gamoxatvis mxatvruli xerxebis gamo, vidre mecnierul
sakiTxebze msjelobis da aseve, gansxvavebulia politikuri
Tvalsazrisebis gamoxatvis mxriv.
garkveul sazRvrebSi naTlad Cans, rom sxvadasxva saxis gamoxatvaze
dadebuli faseulobebi unda warmoadgendes sazogadoebisTvis
aqtualur Temas. sazRvrebi, romlebsac me vgulisxmob, pirvel rigSi,
samarTlianad unda iqnes ganawilebuli. gamoxatvis saSualebebi,
rogoric ar unda iyos pirovnebis mizani, is sikeTea, romelzec
sazogadoebis wevrebs Tanabrad an araTanabrad miuwvdeba xeli da
bevri SemTxveva, romelic azris gamoxatvis Tavisuflebis xelyofad
198
V
miliseuli principisgan garkveuli saxis gamonaklisebis
ar daSveba bevrs SeiZleba Cem mier SemoTavazebuli Teoriis
yvelaze daujerebel Taviseburebad moeCvenos. zemoT xsenebuli
SesaZleblobebis garda, sadac gamonaklisi SeiZleba daSvebul iqnes
Semcirebuli racionalurobis SemTxvevebSi, SesaZloa arsebobdes
sxva SemTxvevebic, roca dasaSvebia am principidan gadaxveva.
magaliTad, saomari viTarebis dros an sxva seriozul kritikul
mdgomareobaSi.
unda aRiniSnos, rom vinaidan miliseuli principi gacilebiT
viwroa, vidre, vTqvaT, “sityvis” Tavisuflebis saerTaSoriso dacva,
Cem mier SemoTavazebuli Teoria SesaZlebelia miesadagos azris
gamoxatvis garkveul akrZalvebs, romlebic saomar viTarebaSi
gamarTlebulad SeiZleba CaiTvalos. miliseuli principi pirovnebas
aZlevs saSualebas dafiqrdes, normalur periodSic ki, garkveuli
informaciis dabeWdva SeiZleba Tu ara seriozulad daemuqros
sazogadoebis usafrTxoebas. sarwmunod meCveneba, rom mSvidobian
periodSi Rirs aseTi saxis riskze wasvla, raTa SesaZlebeli gaxdes
srulyofili msjeloba, magaliTad, samecniero sakiTxebze, rac
uadgilo iqneboda omis dros.
magram zogjer mTavroba saWirod Tvlis, gamoiyenos iseTi
uflebebi, romlebic xSirad zemoxsenebul sazRvrebs scildeba.
aman SeiZleba moicvas, magaliTad, politikuri debatebis Sewyvetis
ufleba, rodesac aseTi debatebi qveyanas orad gayofiT emuqreba
an qveyanas ukargavs unars, rom daupirispirdes arsebul safrTxes.
aseTi akrZalvis gamarTlebas aSkarad gmobs miliseuli principi,
xolo Cem mier SemoTavazebuli Teoria ar iTvaliswinebs am saxis arc
erT gamonakliss.
CemTvis rTulia amJamad iseTi SemTxvevis mofiqreba, sadac
mTavrobis mier aseTi Zalauflebis gamoyeneba gamarTlebuli iqneba.
mzad var vaRiaro, rom SeiZleba arsebobs kidec aseTi SemTxvevebi,
magram asec rom iyos, Cemi azriT, isini ar unda iqnen Setanili
200