magaliTad, “xelTaTmanis anesTeziis” (glove anesthesia) SemTxvevaSi adamianis xelis mtevani
moklebulia mgrZnobelobas maSin, roca majasa da mTel xelSi mgrZnobeloba Cveulebrivia.
vinaidan nervebi mTel xels uwyvetad gasdevs mxridan mtevnisken, ar arsebobs am simptomis
arsebobis fizikuri mizezi. froidisTvis naTeli gaxda, rom isteria iyo daavadeba, romlis
genezisi iTxovda fsiqologiur axsnas.
aracnobieri
froids ar aRmouCenia aracnobieri. Zveli berZnebi, sxva sakiTxebis garda, gvirCeven
SeviswavloT sizmrebi. froidamde cota xniT adre iohan volfgang goeTe da fridrix Sileri
iseve eZebdnen aracnobierSi poeturi STagonebis wyaros, rogorc mravali sxva poeti-
romantikosi da froidis Tanamedrovec ki, mwerali-romanisti henri jeimsi. froidis wvlili
isaa, rom man fsiqikis es nawili, misi pirvelsafuZvlebi da arsi gamoikvlia mecnieruli
analizis axali meTodiT. misma naSromebma da maT mimarT yuradRebam sityva “aracnobieri” Cveni
yoveldRiuri leqsikonis Semadgenel nawilad aqcia.
fsiqoanalizi: ZiriTadi koncefciebi da cnebebi
termini “fsiqoanalizi” sami sxvadaxva mniSvnelobis matarebelia:
1. pirovnebis Teoria;
2. pirovnuli aSlilobebis Terapiis meTodi;
3. individumis aracnobieri azrebisa da grZnobebis Seswavlis meTodi.
pirovnebis Teoriis, Terapiisa da Sefasebis es gaerTianeba mTlianobaSi asaxavs froidis
warmodgenebs adamianis qcevaze. unda aRiniSnos, rom mis mosazrebaTa mTel sirTules
safuZvlad udevs mcire raodenobis ZiriTadi koncefciebi da principebi, romelic amomwuravad
asaxavs pirovnebisadmi fsiqoanalitur midgomas
axsnis meTodi ZiriTadi principi aqsiomebi
mkacri fsiqikuri ganviTarebis principi TviTSenaxvis aqsiomebi
determinizmi
froidma ivarauda, rom adamiani viTardeba droSi anu sami ZiriTadi aqsioma:
adamianis sulieri cxovreba igi ibadeba, izrdeba, berdeba 1. biologiuri arseboba:
uwyvetobiT xasiaTdeba da da kvdeba. gadis ganviTarebis sunTqva
rom nebismier azrsa da garkveul stadiebs. cxovrebis SimSili varsebob-
nebismier qcevas Tavisi sxvadasxva periodi wyurvili ar varsebob
gamoyofa
mniSvneloba aqvs. TiToeul aqtiurobis garkveuli
Zili
azrs, grZnobas, mogonebas TaviseburebebiT xasiaTdeba.
seqsualuri
an moqmedebas Tavisi mizezi, cxovrebiseuli ciklis mrudi
2. fsiqologiuri funqcia:
mravalricxovani mizezic (ganviTarebis TvalsazrisiT,
SemecnebiTi Zlieri
ki, gaaCnia. yovel movlenas drois WrilSi) daaxloebiT
grZnobiTi saSualo = norma
iwvevs cnobieri an aseTia:
nebelobiTi susti
pirovnebis Teoria -6-
aracnobieri ganzraxvebi da aqtiurobis done 3. socialuri garemo
ganisazRvreba misi meoris dadebiTi
winmswrebi movlenebiT. (meoreebis) neitraluri
erTi SexedviT, mravali arseboba uaryofiTi
fsiqikuri movlena
18 72
TviTneburad warmoiqmneba,
Tumca, froidma im SeniSvna: roca socialuri garemo
dafaruli kavSirebis patara_mozrdili_sibere iWreba biologiur funqciaTa
aRwera da gamokvleva dakmayofilebaSi, Cveulebriv, es
daiwyo, romlebic erT seqsualur sferos exeba xolme,
viTardeba nevrozi.
cnobier movlenas
meoresTan akavSireben.
froidis yvela msjelobas safuZvlad udevs daSveba, rom adamianis sxeuli mTeli fsiqikuri
energiis erTaderTi wyaroa. igi mouTmenlad eloda im dros, rodesac yvela fsiqikuri
movlenis axsna tvinis fiziologiasTan uSualo kavSirSi iqneboda SesaZlebeli. cdilobda ra
Teoriis Seqmnas, romelic mTlianobaSi mimoixilavda fsiqikur aqtivobas, froidma gamoikvlia
biologiuri modelebi. misi ZiriTadi koncefciebi moicavs struqturul analizs, fsiqikuri
organizaciis komponentebs, maTi ganviTarebis fazebs _ raSi vlindeba maTi moqmedeba da rasTan
mivyavarT amas.
froidis fsiqoanalituri Teoriis wyobis zogadi struqtura:
cnobierebis doneebi: topografiuli modeli
fsiqoanalizis ganviTarebis xangrZlivi periodis manZilze froidi iyenebda fsiqikis
organizaciis topologiur models, romelic gulisxmobs cnobierebis sxvadasxva donis
arsebobas masSi moTavsebuli azrebisa da emociebis gacnobierebulobis xarisxis mixedviT.
froidis mixedviT, rasac cnobieri ewodeba, ar saWiroebs ganxilvasa da msjelobas.
cnobiereba aSkaraa, TvalsaCinoa da amitomac igi fsiqikis is nawilia, romelsac mecniereba
Seiswavlida froidamde.
cnobiereba fsiqikuri organizaciis mciredi nawilia da moicavs im SegrZnebebsa da gancdebs,
romelTac Cven vacnobierebT drois mocemul momentSi. magaliTad, am wuTas Tqvens cnobierSi
mocemulia is Sinaarsi, rasac axla kiTxulobT da, aseve, vTqvaT, SimSilis bundovani gancda.
froidi amtkicebda, rom fsiqikuri cxovrebis mxolod umniSvnelo nawili (azrebi, aRqma,
grZnobebi, mexsiereba) Sedis cnobierebis sferoSi. rasac ar unda ganicdides adamiani cnobier
doneze drois mocemul momentSi, unda ganvixiloT, rogorc gadarCevis procesis Sedegi,
romelic mniSvnelovanwilad garegani signalebiT regulirdeba. ufro metic, garkveuli
Sinaarsi cnobierebaSi drois xanmokle periodis manZilze imyofeba, Semdeg ki isev swrafad
iZireba aracnobierSi, individis yuradRebis sxva stimulebze gadanacvlebasTan erTad.
SeiZleba iTqvas, rom cnobierebas tvinSi dagrovili informaciis mxolod mcire procentze
miuwvdeba xeli.
pirovnebis Teoria -7-