antisxeulebi
antisxeulebi warmoadgenen antigen-damakavSirebel cilebs,
romlebic warmodgenili arian B ujredebis membranebze, an
kidev sekretirdebian plazmuri ujredebiT.             membranasTan
dakavSirebuli antisxeuli B ujreds aniWebs antigenur
specifiurobas;   B ujredebis       klonis antigen-specifiuri
proliferacia     ganpirobebulia      membranuli      antisxeulis
antigenTan urTierTqmedebiT. sekretirebuli antisxeulebi
cirkulireben sisxlSi. Aaq isini            moqmedeben rogorc
humoruli imunitetis efeqtorebi: antigenebis SerCevasa da
neitralizacias     axdenen,   an   kidev        moniSnaven    maT
eliminaciisaTvis. yvela antisxeuls saerTo struqturuli
Tvisebebi aqvs, yoveli maTgani ukavSirdeba antigens da
monawileobs SezRudul efeqtorul funqciebSi. Ggarkveuli
antigenis      sapasuxod        warmoqmnili         antisxeulebi
heterogenulebia. antigenTa umetesi nawili rTulia da Seicavs
mraval    antigenur    determinants,    da    imunuri     sistema,
Cveulebriv, maT moqmedebaze pasuxobs antigenze warmodgenili
mravali epitopis Sesabamisi antisxeulebis warmoqmniT. Ees
pasuxi saWiroebs B ujredebis mravali klonis axlad
warmoqmnas. Aam ukanasknelTa produqti aris monoklonuri
antisxeulebi, romelTagan TiToeuli specifiurad ukavSirdeba
antigenis mxolod erT determinants. es monoklonuri
antisxeulebi    erTad    qmnian   antigenis     imunizaciisaTvis
aucilebel,     Sratis     antisxeulebis      poliklonur        da
heterogenul pasuxs.
antisxeulebis ZiriTadi struqtura
centrigugirebiT, sisxli SesaZloa dayofil iqnas siTxed da
ujredul feaqciad. Txevadi fraqcia aris plazma, xolo
ujreduli fraqcia Seicavs sisxlis wiTel ujredebs,
leikocitebsa da Tqombocitebs. Pplazma Seicavs sisxlis
xsnad yvela mcire zomis molekulas da makromolekulebs: maT
Soris fibrins da sxva cilebs, romlebic saWiroa sisxlis
koltis warmosaqmnelad. sisxlis, an sisxlis plazmis
Sededebis Sedegad darCenil Txevad fazas Srati ewodeba.
cnobilia, rom antisxeulebi       SratSi binadroben. maT
imunoglobulinebs uwodeben.
                                                                 1
antisxeulebi heterodimerebi arian
antisxeulebis molekulebs saerTo struqtura aqvT. isini
Seicaven 4 peptidur jaWvs: 2 identur msubuq jaWvs (light (L)
chains), daaxloebiT 25 000 molekuluri woniT da 2 identur
mZime jaWvs (heavy (H) chains), molekuluri woniT 50 000, an
meti.
imunoglobulinis struqturis sqematuri diagrama. yoveli mZime da
msubuqi jaWvi Seicavs amino-terminalur variabelur (V)             regions
(Sabiamnis feri da Ria vardisferi), romelic Seicavs 100-110 aminomJavas
da gansxvavebulia yvela antisxeulebSi. Mmolekulis Yyoveli jaWvis
darCenili nawili - konstanturi regioni (C)        (iisferi da wiTeli),
limitirebulad cvalebadia, rac gansazRvravs            msubuq-jaWvovan 2
subtips da mZime-jaWvovan 5 subklass. zogierTi mZime jaWvi (da aseve
Seicavs proliniT mdidar maryuJs (Savi). V regionis Sesabamisi
aminoterminaluri nawili ukavSirdeba antigens; efeqtoruli funqcia
ganpirobebulia sxva domenebiT. maryuJis regionis ar mqone da mZime
jaWvebi molekulis SuaSi Seicaven damatebiT domenebs.
antisxeulebis molekulebis msgavsad (romlis SemadgelobaSic
Sedian es jaWvebi), L da H jaWvebsac aseve uwodeben
imunoglobulinebs. TiToeuli msubuqi jaWvi mZime jaWvTan
dakavSirebulia    disulfiduri    bmiT   da   misi    msgavsi
arakovalenturi marilis bmiT,        wyalbaduri bmiT, da
hidrofoburi    bmebiT.  igive  arakovalenturi    bmebi    da
                                                                         2
disulfiduri xidakebi akavSireben erTmaneTTan 2 identur
mZime da msubuqi jaWvebis kombinaciebs (H-L) da warmoiqnmeba
antisxeulis ZiriTadi, 4 jaWviani struqtura (H-L)2, dimerebis
dimeri. Aam jaWvTa Sorisi disulfiduri bmebis zusti ricxvi
da    gansazRvruli      pozicia   ganasxvavebs   erTmaneTisagan
antisxeulebis klasebsa da subklasebs. Mmsubuqi an mZime
jaWvebis amino-terminaluri regionebis pirveli 110 aminomJava
Zlier cvalebadia sxvadasxva specifiurobis antigenebs Soris.
am segmentebs uwodeben variabelur ubnebs (V regions): msubuq
jaWvebSi VL da mZime jaWvebSi VH. swored am variabeluri
ubnebis    aminomJavuri    sxvadasxvaoba   qmnis   antisxeulTa
gansxvavebul specifiurobas. Aantisxeulebs Soris arsebuli
gansxvavebebis umetesi nawili warmodgenilia V regionis im
nawilSi,       romelsac        uwodeben      komplementarulad
determinirebul regions [complementarity-determining regions
CDRs)]. es regionebi rogorc msubuq, aseve mZime jaWvebze
qmnian antisxeulis molekulis antigen-damakavSirebel saitebs.
amis sapirospirod, antisxeulis igive klasSi (anu erTi
klasis fargalSi) arsebuli gansxvavebebi ganpirobebulia
molekulis danarCen nawilSi warmoqmnili gansxvavebebiT.
variabeluri ubnebis mezoblad myof, SedarebiT konstanturi
Tanamimdevrobis mqone regionebs uwodeben C regionebs.
Sesabamisad, mZime da msubuq jaWvebze _ CH da CL regionebi.
antisxeulebi     warmoadgenen    glikoproteinebs;    garkveuli
gamonaklisebis garda, naxSirwylebis mimagrebis saitebi
Semofarglulia        (SezRudulia)      konstanturi      ubnebiT.
antisxeulTa glikozilirebis roli bolomde Seswavlili ar
aris, magram SesaZloa, rom is zrdis molekulis xsnadobas.
qimiurma da fermentulma meTodebma gamoavlines
antisxeulebis ZiriTadi struqtura
roca Sratis globulinis fraqcia iyofa maRal da
dabalmolekulur       fraqciebad,      daaxloebiT    150 000
molekuluri wonis mqone antisxeulebi, romlebic aRiniSneba
rogorc imunoglobulini G (IgG), nanaxia dabalmolekulur
fraqciaSi. Fferment papainiT IgG-s daxleCis dros miiReba 3
fragmenti, romelTagan 2 identuria da mesame ki savsebiT
gansxvavebulia.
                                                               3
2 identur fragments (TiToeuli molekuluri woniT 45 000)
aqvs antigen-damakavSirebeli aqtioba da maT uwodeben Fab
(“fragment, antigen binding”) fragmentebs. Mmesame fragments(MW
50,000)    saerTod ar aqvs antigen-damakavSirebeli aqtioba.
radgan civi Senaxvis dros is kristalizirdeba, mas uwodes Fc
(“fragment, crystallizable”) fragmenti. sxva proteolizuri
fermentiT _ pepsiniT, daxleCis dros antisxeulis antigen-
damakavSirebeli     Tvisebebi    aseve     gamoiyofa   molekulis
danarCeni nawilisagan. pefsiniT daxleCis dros warmoiqmneba
mxolod erTi 100 000-iani fragenti, romelic Sedgeba 2 Fab-
like fragmentisagan, romlebic aRiniSneba rogorc F(ab')2, da
romlebic      ukavSirdebian     antigens.     Fc   fragmenti  ar
warmoiqmneba pefsiniT daxleCis Sedegad, radgan TviTon is
mraval      fragmentad      ixliCeba.     merkaptoeTanoliT    da
alkilirebiT molekulis daxleCis Semdeg, anu disulfiduri
bmebis daxleCis Semdeg naTeli gaxda, rom 150,000-MW IgG –s
molekula faqtiurad Sedgeba suberTeulebisagan. IgG –is
yoveli molekula Seicavs or 50,000-MW polipeptidur jaWvs
_ mZime jaWvs (H) da or 25,000-MW polipeptidur jaWvs _
msubuq jaWvs (L) (zeda suraTi). Fab fragmenti Sedgeba
rogorc mZime, aseve msubuqi jaWvebis nawilebisagan, xolo Fc
ubani mxolod mZime jaWvis komponentebs Seicavs.
      antisxeulebis warmomqmneli plazmuri ujredebis kibos
ewodeba gafantuli (mravlobiTi) mieloma. swored misi
aRmoCenis Semdeg gaxda SesaZlebeli imunoglobulinebis
                                                               4
Tanamimdevrobis analizi. Cveulebriv, janmrTel adamianebSi
plazmuri jredebi arian bolo safexuris ujredebi, romlebic
gamoyofen    antisxeulis   erT     molekulur     saxes   drois
limitirebul periodsi da Semdeg iRupebian. Amis sapirispiros,
mravlobiTi mielomiT daavadebul individebSi plazmuri
ujredebis kloni ujreduli ciklis             da proliferaciis
normalur kontrols aRar eqvemdebareba da bolo safexuris
ujredebs aRar warmoadgenen. isini iyofian da iyofian
regulaciis gareSe ise, rom ar saWiroeben proliferiaciis
gamomwvevi antigeniT gaaqtivebas. Mmiuxedavad imisa, rom aseTi
avTvisebiani plazmuri ujredebi _ mielomis ujredebi _
transformirdebian, maTi cilis sinTezis meqanizmi da
sekretoruli funqciebi ucvlelia. Aase, rom ujredebi
agrZeleben antisxeulebis sinTezs. Ees antisxeulebi ar
ganirCeva antisxeulis normaluri molekulisagan, magram
uwodeben mielomis cilas, misi warmomavlobis xazgasasmelad.
mravlobiTi mielomis mqone pacientebSi, mielomis cilaze
modis Sratis imunoglobulinebis 95%. pacientTa umetesobaSi,
mielomis ujredebi aseve gamoyofen msubuq jaWvebs usazRvro
raodenobiT. Ees Warbi msubuqi jaWvebi pirvelad aRmoCenil
iqna   mielomiani    pacientebis     SardSi    da    aRmomCenis
sapativcemulod uwodes benk-jonis cilebi.
msubuqi  jaWvis   siqvenirebam  gamoavlina,               rom
imunoglobulinebs      aqvT     konstanturi                 da
variabeluri ubnebi
rodesac Seadares gansxvavebuli individebis benk-jonis
mravali cilis aminomJavuri Tanamimdevroba, ucnaur faqts
waawydnen. jaWvis amino-bolos naxevari, daaxloebiT 100-110
aminomJava, cvalebadi iyo benk-jonis cilebSi. Aam ubans
variabeluri uwodes. Kkarboqsi bolos naxevari, romelsac
konstanturi     ubani   uwodes,     2   ZiriTad    aminomJavur
Tanamimdevrobas avlenda. Daqedan daaskvnes, rom 2 tipis
msubuqi jaWvi arsebobs. maT uwodes kappa () da lambda ().
adamianebSi, msubuqi jaWvebis 60% aris kappa da 40% _ lambda,
xolo TagvebSi 95% aris kappa da mxolod 5%-ia lambda.
antisxeulis erTi molekula, mxolod erTi saxis msubuq jaWvs
Seicavs. Mmsubuqi jaWvebis aminomJavuri analiziT nanaxia, rom
minoruli sxvaoba arsebobs maT Soris da amis safZvelze isini
klasificirdeba subtipebad. TagvebSi 3 subtipi arsebobs (1, 2
da 3). adamianebSi ki_ 4. aminomJavebis Canacvleba mxolod
                                                              5
ramodenime   poziciaSi,      ukve    ganapirobebs     subtipebis
diferencirebas.
mZime jaWvis siqvenirebam gamoavlina mZime jaWvis 5
ZiriTadi saxesxvaoba
rodesac Seadares mravalnairi mielomis ujrdebis mZime
jaWvebis aminomJavuri Tanamimdevrobani aRmoCnda, rom amino
bolos daaxloebiT 100-110 aminomJava amJRavnebda Zlier
cvalebadobas. Mmasac variabeluri regioni uwodes. darCenili
nawilisaTvis nanaxi iqna 5 ZiriTadi Tanamimdevrobis tipi,
romlebic Seesabameboda konstantur regionebs ( daam
5 gansxvavebuli jaWvidan TiToeuli iwodeba izotipad.
konstanturi        ubnebis     sigrZe  daaxloebiT    Seadgens 330
aminomJavas da-sTvis; da 440 aminomJavas da –sTvis.
mocemuli antisxeulis klass gansazRvravs mZime jaWvi: : IgM(),
IgG(), IgA(), IgD(), IgE(). TiToeul klass SesaZloa hondes an
an  msubuqi jaWvi. Eantisxeulis erT molekulas aqvs          2
identuri mZime jaWvi da 2 identuri msubuqi jaWvi _ H2L2, an
kidev ramodenime cali es ZiriTadi 4-jaWviani struqtura
                                          (H2L2)n. (cxrili).
da  jaWvebis  aminomJavur   TanamimdevrobaSi   arsebuli
minoruli gansxvavebebi ganapirobeben maT klasificirebas
subizotipebad,   rac     gansazRvravs    im   antisxeulebis
molekulebis subklasebs, romelTa SemadgenlobaSic isini
                                                                6
Sedian.     adamianebSi      mZime       jaWvis        2       subtipi
arsebobs:dada Sesabamisad, ori subklasi IgA1 da IgA2); 
mZime jaWvis 4 subizotipi: da IgG1, IgG2, IgG3, da IgG4);
imunoglobulinis natifi struqtura
imunglobulinis molekulis struqtura ganisazRvreba cilis
pirveladi, meoreuli, mesameuli da meoTxeuli struqturiT.
pirveladi struqtura pasuxismgebelia mZime da msubuqi
jaWvebis variabelur da konstantur ubnebze. meoreuli
struqtura formirdeba antiparaleluri  fenebis warmoqmniT.
Semdeg jaWvebi    ikecebian kompaqturi globuluri domenis
mesameul    struqturaSi,    romelic      mezobel     domenTan
dakavSirebulia     Cakecili     fenebis    gareT      myofi
polipeptiduri jaWvis gagrZelebiT. Dda bolos, mezoblad
myofi mZime da msubuqi polipeptiduri jaWvebis globuluri
domenebi   urTierTqmedeben    meoTxeul     struqturaSi     da
warmoqmnian funqciur domens, romelic molekulas aZlevs
saSualebas    specifiurad     daukavSirdes     antigens    da
imavdroulad, Seasrulos mravali biologiuri funqcia.
imunoglobulinis mZime da msubuqi jaWvebis aminomJavuri
analiziT dadgenilia, rom orive jaWvi Seicavs mraval
homologiur ubans daaxloebiT 110 amnomJavuri naSTiT.
                                                                        7
TiToeul erTeulSi, romelsac domens uwodeben, SidajaWvuri
disulfiduri bmebi warmoqmnian daaxloebiT 60 aminomJavian
maryuJs. Mmsubuqi jaWvi Seicavs erT variabelur domens (VL)
da erT konstantur domens (CL); mZime jaWvi Seicavs erT
variabelur domens da an 3, an 4 konstantur domens (CH1, CH2,
CH3 da CH4), antisxeulis klasis mixedviT (suraTi).
antisxeuliT-ganpirobebuli efeqtoruli funqciebi
antigenis dakavSirebis garda, antisxeulebi monawileoben sxva
mravalnair    biologiur     aqtiobaSic.  Uunda    gvaxsovdes,
romAantisxeulebi paTogenTan dakavSirebiT maT ar klaven, an
ar aSoreben organisms. imisaTvis, rom efeqturebi iyvnen
paTogenis mimarT, antisxeulebma ara marto unda Seicnon isini,
aramed gamoiwvion pasuxebi _ efeqtoruli funqciebi _ romlis
Sedegadac moxdeba atigenis moSoreba da paTogenis mokvla.
maSin roca antisxeulis variabeluri ubnebi erTaderTia
                                                           8
antigenis dasakavSireblad, mZime jaWvis konstanturi regioni
pasuxismgebelia mravalnair TanamSromlur urTierTobebze
sxva cilebTan, ujredebTan da qsovilebTan, rac humoruli
pasuxis   efeqtorul    funqcias    ganapirobebs. radgan  es
efeqtoruli funqciebi warmoiqmneba mZime jaWvis konstanturi
regionebisa da Sratis clebis an ujredis membranuli
cilebis    urTierTmoqmedebebiT,   imunoglobulinebis   yvela
klass erTidaigive funqciuri Tvisebebi ar aaqvT.
ofsonizacias xels uwyobs antisxeuli
ofsonizacia, makrofagebiTa da neitrofilebiT antigenis
fagocitirebis      xelSewyoba,     mniSvnelovani      faqtoria
antibaqteriuli     dacvis    dros.    cilovani     molekulebi,
romlebsac Fc receptorebs uwodeben, romlebsac SeuZliaT
imunoglobulinis      konstanturi      regionis      dakavSireba,
warmodgenilebi    arian   makrofagebisa    da   neitrofilebis
zedapirebze.   Fc    receptoris     dakavSireba    antisxeulis
molekulasTan, romlis samiznecaa baqteriuli ujredi, iwvevs
paTogenis dakavSirebas      fagocitis membranasTan. FcR -is
dakavSireba  antisxeulis     Fc regionTan aaqtivebs iseT
sasignalo gzebs, romlebic iwveven antigen-antisxeulis
kompleqsis fagocitozs. Ffagocitis SigniT paTogeni xdeba
mravalnairi destruqciuli procesis samizne, maT Soris
fermentuli      daSlis,      oqsidaciuri      dazianebis     da
antibaqteriuli peptidebis membrana-damangreveli efeqtebisa.
antisxeulebi aaqtiveben kompliments
IgM da adamianis IgG –s subklasis umetesobas SeuZlia
gaaaqtivos Sratis glikoproteinebis nakrebi, romelsac
komplementis sistemas uwodeben. Kkomplementi Seicavs cilebis
nakrebs, romlebsac ujredis membranis perforacia SeuZliaT.
komplementis aqtivaciis gzis mniSvnelovani Tanaproduqtia
C3b, romelic araspecifiurad ukavSirdeba ujred- da antigen-
antisxeul kompleqsebs, komplementis mier gaaqtivbuli saitis
maxloblad. UujredTa mraval tips, magaliTad, sisxlis
wiTel ujredebsa da makrofagebs aqvT receptori C3b –sTvis
da ase boWaven ujredebs an kompleqsebs, romlebzedac C3b
aris adgezirebuli. Aadgezirebuli C3b –s dakavSireba
                                                               9
makrofagTan iwvevs C3b-Tan mimagrebuli ujredebis an
molekuluri kompleqsebis     fagocitozs. Aantigen-antisxeuli
kompleqsis dakavSireba C3b receptorTan eriTrocitebs aZlevs
saSualebas miitanos kompleqsebi RviZlSi an elenTaSi, sadac
rezidenti makrofagebi moaSoreben maT wiTeli ujredebis
dazianebis gareSe. Aantisxeulsa da komplement sistemis
kolaboracia mniSvnelovania      antigenis inaqtivaciisa  da
moSorebisaTvis da paTogenebis mosaklavad.
antisxeulebis klasebi da biologiuri aqtioba
imunoglobulinebis TiToeuli klasi gamoirCeva unikaluri
aminomJavuri  TanamimdevrobiT  mZime jaWvis   konstantur
regionSi, rac klass aZlevs specifiur struqturul da
funqciur Tvisebebs. imunoglobulinTa klasebis molekuluri
Tvisebebi da biologiuri aqtiobebi Sejamebulia cxrilSi.
aseve 5 ZiriTadi klasi warmodgenilia diagramis saxiT
suraTze.
                                                         10
imunoglobulini G (IgG)
yvelaze uxvad warmodgenili klasia SratSi, igi Sratis
albuminebis 80%-s Seadgens. Mmisi molekula Sedgeba 2  mZime
da ori an  msubuqi jaWvisagan. Aadamianis IgG –s 4
subklasi arsebobs, isini erTmaneTisagan gansxvavdebian 
jaWvis    TanamimdevrobiT    da   danomrilia    SratSi     maTi
raodenobis Semcirebis Sesabamisad: IgG1, IgG2, IgG3, da IgG4.
aminomJavuri    Tanamimdevrobebi,  romlebiTac     4   subklasi
gansxvavdeba    erTmaneTisagan,   kodirdebian    gansxvavebuli
Canasaxovani CH genebiT, romelTa dnm-is Tanamimdevrobis 90-
95% homologiuria. struqturuli maxasiaTeblebi, romlebic am
subklasebs ganasxvaveben aris yulfis regionis sigrZe da
mZime jaWvebs Soris arsebuli disulfiduri bmebis pozicia da
ricxvi (suraTi).
IgG-s subklasebs Soris arsebuli aminomJavuri      gansxvavebebi
aisaxeba molekulaTa biologiur aqtiobaze:
    IgG1, IgG3, da IgG4 swrafad da advilad gadakveTen
     placentas     da     mniSvnelovan rols  TamaSoben
     ganviTarebadi Canasaxis dacvaSi.
                                                             11
   IgG3Kkomplementis yvelaze efeqturi gamaaqtivebelia. Mmas
    mosdevs IgG1; Semdeg _ IgG2; xolo IgG4 ki saerTod ar
    aaqtivebs komplements.
   IgG1   Dda   IgG3   maRali   afinurobiT    ukavSirdebian
    fagocitur ujredze arsebul Fc receptors. IgG4-s
    saSualo afinuroba axasiaTebs Fc receptoris mimarT,
    xolo     IgG2–s    eqstremalurad    dabali    afinuroba
    axasiaTebs.
imunoglobulini M (IgM)
IgM sisxlis Sratis imunoglobulinebis 5-10%-s Seadgens,
daax;oebiT, 1.5 mg/ml koncentraciiT SratSi. Mmonomeruli IgM
molekuluri masiT 180 000, eqspresirdeba rogorc B ujredebis
membranasTan   dakavSirebuli      antisxeuli.   IgM plazmuri
ujredebis mier sekretirdeba rogorc pentameri, romelSic 5
monomeruli        erTeuli      erTamneTTan       dakavSirebulia
disulfiduri bmebiT, romlebic maT karboqsi-terminalur
mZime jaWvis domenebs ( C4/ C4, da C3/ C3) akavSirebs. (zeda
suraTi e). 5 monomeruli suberTeuli isea ganlagebuli, rom
maTi Fc regionebiT pentameris centri iqmneba da 10 antigen-
damakavSirebeli saiti molekulis periferiaze xvdeba. Yyoveli
pentameri Seicavs damatebiT Fc-dakavSirebuli polipeptids _ J
(joining   chain)     jaWvs,  romelic      disulfiduri      bmiT
dakavSirebulia 10 cali jaWvidan 2 –is karboqsi-terminalur
cisteinTan. J jaWvi saWiroa monomerTa polimerizaciisaTvis,
raTa warmoqmnan pentameruli IgM; is, uSualod pentameris
sekreciis win emateba. IgM warmoadgens imunoglobulinTa
pirvel klass, romelic antigenis pirvel sapasuxo reaqciis
dros     warmoiqmneba.   Dda  is    aseve,  axalSobilis     mier
sinTezirebuli       pirveli   imunoglobulinia.          antigen-
damakavSirebeli 10 saitiani pentameruli struqturis gamo,
Sratis IgM –s ufro maRali valentoba aqvs, vidre sxva
izotipebs. IgM –s SeuZlia 10 mcire haptenis molekulis
dakavSireba. Tumca, molekulis sivrculi barierebis gamo,
didi antigenis mxolod 5, an ufro cota molekulas SeuZlia
masTan erTdroulad dakavSireba. misi maRali valentobis gamo,
pentameruli IgM ufro metad efeqturia, vidre sxva izotipebi
iseTi mravali, ganmeorebadi epitopis mqone antigenebis
dakavSirebaSi, rogorebicaa virusuli nawilakebi da sisxlis
wiTeli     ujredebi.     roca    sisxlis    wiTeli     ujredebi
                                                             12
inkubirdebian specifiur antisxeulebTan, isini jgufdebian
erTad didi agregatebis warmoqmniT. Aam process aglutinacia
ewodeba. aglutinaciis erTidaigive donis misaRwevad, 100-dan
1000-mde molekuliT meti IgG aris saWiro, vidre IgM. igive
fenomens vawydebiT virusebis SemTxvevaSic: IgG-ze bevrad
naklebi    IgM    aris    saWiro,    virusuli     infeqciis
gasaneitraleblad
imunoglobulini A (IgA)
miuxedavad imisa, rom Sratis imunoglobulinebis 10-15%-s
Seadgens IgA, is warmoadgens garegan sekretebSi (rogoricaa
dedis rZe, nerwyvi, cremlebi da bronqebis, Sard-sasqeso da
momnelebeli traqtebis      lorwo) warmodgenil dominantur
imunoglobulinur      klass.  SratSi    IgA   Tavdapirvelad
monomeris saxiT arsebobs, magram zogjer polimeruli
formebi (dimerebi, trimerebi da zogi tetrameri) Cans,
romelTagan yoveli Seicavs J polipeptidur jaWvs. (zeda
suraTze d). garegani sekretebis IgA, romelsac uwodeben
sekretorul IgA-s, Sedgeba dimeris an tetramerisagan, J
polipeptiduri jaWvisagan da aseve polipeptiduri jaWvisagan,
romelsac sekretorul komponents uwodeben (suraTi a).
                                                         13
sekretoruli       komponenti     warmoiqmneba       receptorisagan,
romelic pasuxismgebelia polimeruli IgA –s transportze
ujredis membranis meore mxareze. IgA –s J polipeptiduri
jaWvi pentamerul IgM –Si nanaxis identuria da               asrulebs
igive    funqcias    _    aadvilebs     rogorc      Sratis,      aseve
sekretoruli IgA –s polimerizacias. sekretoruli komponenti
70 000-iani polipeptidia,      romelic lorwovani membranis
epiTeluri      ujredebidan       warmoiqmneba.       igi      Seicavs
imunoglobulinis msgavs 5 domens, romelic ukavSirdeba IgA-s
Fc     dimeris     regionis     domens.      Ees     urTierTqmdeba
stabilizirdeba disulfiduri bmiT, romelic warmoiqmneba
sekretoruli komponentis mexuTe domensa da dimeruli IgA-s
erT-erT jaWvTan. IgA –s dRiuri sekrecia ufro didia, vidre
imunoglobulinebis sxva klasebisa. IgA-s gamomyofi plazmuri
ujredebi koncentrirdebian lorwovani membranis zedapiris
gaswvriv. adamiani yoveldRiurad lorwovani sekreciis dros
gamoyofs 5-dan 15g-mde sekretorul IgA –s. IgA –s gamomyofi
plazmuri ujredebi upiratesad migrireben subepiTeluri
qsovilisaken, sadac sekretirebuli IgA mWidrod ukavSirdeba
polimeruli imunoglobulinis receptors (suraTze b). poli-
Ig    receptori      eqspresirdeba      lorwovani        epiTeliumis
umetesobis bazolateralur zedapirze da sarZeve, sanerwyve
da sacremle jirkvlebis epiTeliumze. mas Semdeg, rac
polimeruli IgA ukavSirdeba IgA-s poli- Ig receptors,
receptor-IgA     kompleqsi     epiTeluri        barieris      gamWol,
lumenisaken      (Rrusaken)     gadaadgildeba.          receptor-IgA
kompleqsis gadaadgildeba moicavs receptoriT ganpirobebul
endocitozs amofenil CaRrmavebeSi da vezikulaTa mimarTul
transports      epiTeluri      ujredebis       gamWol       lumenuri
membranisaken, sadac vezikulebi erwymian plazmur membranas.
Semdeg poli- Ig receptori membranas scildeba fermentulad
da gadaiqceva sekretorul komponentad, rmelic ukavSirdeba
da    gamoiyofa    polimerul       IgA–sTan erTad lorwovan
gamonadenebSi.    Ppentameruli       IgM     -ic    am     meqanizmiT
gadaadgildeba      lorwovan      gamonayofebSi,        magram     misi
procentuli Semcveloba lorwovan sekretebSi bevrad dabalia,
IgA -sTan SedarebiT. Ggamoyofili IgA lorwovani membranis
zedapirebze     (romelic      aris     paTogenuri       organizmebis
umetesobis Sesasvleli saiti)             mniSvnelovan efeqtorul
funqcias asrulebs. radgan is aris polimeruli, IgA –s
SeuZlia     gadaejaWvos     mravalepitopian       did      antigenebs.
                                                                   14
sekretirebuli IgA –s dakavSireba baqteriuli da virusuli
zedapirebis antigenebTan, xels uSlis paTogenis dakavSirebas
lorwovan     ujredebTan,       da     ase  ainhibirebs     virusul
infeqciebsa da baqteriebis kolonizacias. Aantigenisa da
sekretirebili IgA –s kompleqsi advilad exveva lorwoSi da
Semdeg sasunTqi traqtis, an nawlavis wamwamovani epiTeliumiT
eliminirdeba. sekretirebuli             IgA mniSvnelovan rols
TamaSobs iseTi paTogenebisagan             dacvaSi rogorebicaa
baqteriebi: Salmonella, Vibrio Cholerae da Neisseria gonorrhoeae, da
virusebi: gripis, polio da reovirusi (saWmlis momnelebeli
da sasunTqi traqtebis virusebi). Mdedis rZe Seicavs
sekretorul IgA –s da mraval sxva molekulas, romlebic
axalSobils       exmareba       sicocxlis       pirvel      TveebSi
infeqciebisagan TavdacvaSi. radgan axalSobilis imunuri
sistema srulyofil funqcionirebas ver axerxebs, ZuZuTi kveba
mniSvnelovan rols TamaSobs misi janmrTelobis SenarCunebaSi.
imunoglobulini E (IgE)
miuxedavad imisa, rom SratSi misi koncentracia dabalia (0.3
g/ml), Zlieri biologiuri aqtiobis gamo SesaZlebelia IgE –
s identificireba Sratisagan. IgE ganapirobebs uSualo
hipersensitiur reaqciebs asTmis, Tivis ciebis, WinWris
                                                                 15
cxelebis da anafilaqsuri Sokis simptomebis mimarT. IgE
ukavSirdeba sisxlis bazofilebisa da qsovilovani poxiri
ujredebis membranebis Fc receptorebs. receptorTan bmuli
IgE –s molekulis antigenTan (alergenTan) dakavSireba iwvevs
bazofilebisa     da    poxieri   ujredebis      granulebis
gadaadgilebas plazmuri membranisaken da maTi SigTavsis
gamoyofas ujredgare areSi. Aam process degranulacia
ewodeba. amis Sedegad gamoiyofa farmakologiurad aqtiuri
mravali mediatori da izrdeba alergiuli gamovlinebebi.
imunoglobulini D (IgD)
IgD   -s koncentracia SratSi Seadgens 30 g/ml-ze, da
warmoadgens Sratis imunoglobulinebis 0.2%-s. IgD, IgA-sTan
erTad aris momwifebuli B ujredis mier eqspresirebuli
membranasTan  bmuli   mTavari imunoglobulini      da   misi
fiziologiuri roli am ujredSi jer kidev Seswavlis sagans
warmoadgens. misi aranairi biologiuri funqcia ar aris
identificirebuli.
                                                         16