12. ვ. ქობალია. მცენარეთა გენეტიკური კონსტრუირების მეთოდები. 2019
12. ვ. ქობალია. მცენარეთა გენეტიკური კონსტრუირების მეთოდები. 2019
mcenareTa genetikuri
konstruirebis
meTodebi
quTaisi, 2019
1
naSromSi ganxilulia genetikuri da ujred-
li inJineriis, rogorc mcenareTa genetikuri apa-
ratis konstruirebis da Sesabamisad axali niSan-
Tvisebebis matarebeli mcenareebis miRebis meTode-
bis arsi, gamoyenebuli teqnologiebis Tavisebure-
bebi, miRweuli Sedegebi, warmoqmnili problemebis
gadaWris gzebi. aq warmodgenilia ujredebis done-
ze in vitro manipulaciebis – izolirebuli protop-
lastebis Serwyma, subprotoplastebis Serwyma, uj-
reduli organelebis Seyvana, mutaciebi da sxva Se-
saZleblobebi; in vitro ujreduli seleqciis Tavi-se-
burebebi da Sedegebi; genebis veqtoruli sisteme-
biT da pirdapiri gadatanis meTodebiT mcenareTa
transformaciis xerxebi, problemebis gadaWris Ta-
viseburebebi da miRweuli Sedegebi; biousafrTxoe-
bis sakiTxebi.
gankuTvnilia agraruli mimarTulebis specia-
lobebis magistraturis da doqtoranturis stu-
dentebisTvis.
5
Tavi 1.
Uujreduli inJineria
ujreduli inJineria aris bioteqnologiis meTodi,
romelic laboratoriuli gziT sinjaraSi (in vitro) ujredis
doneze amuSavebs cocxali organizmebis gamravlebisa da
genetikuri aparatis konstruirebis (genomTan manipulire-
bis) xerxebs, am organizmebSi axali sasargeblo niSan-Tvi-
sebebis warmoqmnis mizniT.
ujreduli inJineria dafuZnebulia izolirebuli uj-
redebis, qsovilebisa da protoplastebis kulturis gamoye-
nebaze (sur. 1).
izolirebuli ujredebis, qsovilebisa da protoplas-
tebis kultura ewodeba organizmidan izolirebuli ujre-
debis, qsovilebisa da protoplastebis kultivirebas (ga-
mozrdas) xelovnur sakveb areze sterilur (aseptikur) pi-
robebSi.
ujreduli inJineria, rogorc ujredebis genetikuri
aparatis konstruirebis meTodi, moicavs maT in vitro kulti-
virebas, mutacias, hibridizacias da rekonstruqcias pro-
toplastebis, subujreduli struqturebis Serwymis, agreT-
ve ujredSi ucxo organelebis da sxva Seyvanis gziT.
am SemTxvevaSi ujreduli inJineriis dros adgili
aqvs genetikur-inJinrul manipulaciebs ujredebis doneze.
xelovnur sakveb areze, regulirebad aseptikur piro-
bebSi, izolirebuli ujredebis, qsovilebisa da protop-
lastebis kultivirebis xerxebis SemuSavebam mcenareTa se-
leqciaSi principulad axali teqnologiebis gamoyenebis
winapirobebi Seqmna, romlis safuZvels ujredebis geneti-
kuri konstruirebis meTodebi warmoadgens.
ujredul inJineriaSi gamoyenebuli meTodebi saSuale-
bas iZleva Catarebuli iqnas organizmebis genetikur in-
formaciasTan dakavSirebuli Semdeg manipulaciebi: geneti-
kuri informaciis Senaxva (mikroklonuri gamravleba, Cana-
saxebis, mtvrianebis kultura da sxva); genetikuri infor-
6
I II
sawyisi
fesvebis mcenare meristemis
kultura kultura
g a n o g e
r n e
o z
i
III
kalusi calkeuli
ujredebis ujredebis
suspenzia kolonia
Canasaxi
Teslkvirti
Teslnergi
eqs pl antati
Rero
foToli fesvi
yvavili
B
dnm protoplastebi Serwyma
mtveri n Teslkvirti n
i
e
m b e z
n
r i o g e
Canasaxi, ylorti
mcenare-regeneranti
7
eqsplant eqsplantati
at i
U1.1. ujredebis genetikuri konstruirebis
ujredul-inJinruli meTodebi
qloroplasti
dnm
baqteria
protoplasti
winaswardasaxuli niSnebis
mqone mcenare
m e q anikur i f e r m e ntul i
11
protoplastebis miRebis wyaro
foTlebi
lebnebi
fesvebi
mtvris marcvlebi
hipokotili
G
foTlis fragmentebis inkubacia fermentebisa da plazmoli tikebis
xsnarSi (inkubaciis xangrZlivobis, temperaturisa da pH- sSerCeva
xdeba empiriulad)
f o T Toli
F f rag mentebad d aWra
p r otoplastebi c i toplazm ur i
m e m br a n a
g arecx va da centrofugireba
13
izolirebul protoplastebs, ujreduli garsis aRdge-
namde mokle droSi, erTmaneTTan Serwymis unari aqvT. es
Serwyma SeiZleba iyos spontanuri da inducirebuli (sur.
9).
spontanuri inducirebuli
qimiuri meTodi
fizikuri meTodi
– eleqtroSerwyma
15
protoplastebi protoplastebi
protoplastebis
narevis wveTi
peg-is xsnari
pipetka
protoplastebis
kultivireba
seleqtiur areze
hibriduli ujredebis
gamorCeva
somaturi
hibridi
Serwymu-
li pro-
toplas-
ti
a b
g
d
s ur. 1 1. p o lieTilenglikolis s aSual e biT p r o to p l as te bis
S e r wy m is s q e m a d a e ta p e bi
(a – protoplastebis populacia; b – protoplastebis aglutinacia;
g – citoplazmuri Wimebis warmoqmna; d – protoplastebis Serwyma)
17
1974 wels. meTodis principi dafuZnebulia araerTgavrova-
ni eleqtruli velis gamoyenebaze, romelic warmoiqmneba
100 volti Zabvisa da 50 hc sixSiris cvalebadi denis mier
specialur kameraSi, sadac aTavseben izolirebul proto-
plastebs da SehyavT platinis eleqtrodebi.
Serwymis meqanizmi mocemul meTodSi mdgomareobs Sem-
degSi: eleqtruli velis moqmedebisas protoplastebi lag-
debian Zewkviseburad eleqtrodebs Soris, ganicdian aglu-
tinacias (sur. 12b), warmoqmnian citoplazmur Wimebs (sur.
platinis eleqtrodebi
Serwymuli
protoplasti
eleqt- a b g d
ruli
veli, V 1 2 3 4 5
3 4
A B
A A A B B B
19
xeobis (mag., A da B), is erTi da igive saxeobis protoplas-
tebs Soris (A da A; B da B) (sur. 14) . amdenad protoplastebis
Serwymis Sedegad SeiZleba warmoiqmnas rogorc homokario-
ni (AA, BB), anu ujredi, romelSic monawileobs ori an meti
identuri genetikuri bunebis birTvi, ise heterokarioni (AB),
anu ujredi, romelSic monawileobs ori an meti sxvadasxva
genetikuri bunebis birTvi.
2
ujreduli xazebis mravalferovnebas “somaklonuri variabeloba” ewode-
ba.
22
dgens.
in vitro pirobebSi kultivirebisas ujredebis kultura-
Si Seyvanis, pirveli dayofis induqciis, araorganizebuli
zrdis, xangrZlivi pasirebis procesSi fitohormonebis da
kvebis aris sxva komponentebis, kultivirebis pirobebis, me-
tabolizmis produqtebis, korelaciuri kavSiris gawyvetis
da sxva faqtorebis zemoqmedeba xSirad iwvevs:
a) kariologiur cvlilebebs - erT sinjaraSi gamoz-
rdili erTi da igive qsovilis ujredebi xSirad erTmane-
Tisagan gansxvavdba qromosomuli nakrebiT (diploidebi,
poliploidebi, aneuploidebi);
b) sxvadasxva qromosomul gardaqmnebs, maT Soris krip-
tikul3, citologiuri kvlevisas SeumCnevels – qromosome-
bis mcire nawilis dakargva, duplikacia, translokacia, in-
versia, subqromatiduli gacvla da sxva;
g) multigenuri blokebis eqspresiis cvlilebas – kul-
tivirebis pirobebiT zogjer icvleba genebis blokis eq-
spresiis regulacia iseTnairad, rom geni, romelic adre
eqspresideboda SeiZleba represirdes da geni, romelic ad-
re mdumare iyo eqspresirdes;
d) citoplazmatur cvlilebebs – qloroplastebis da
mitoqondriebis genebis maRali xarisxiT cvlilebas;
e) mobiluri genetikuri elementebis gadaadgilebas, Se-
degad genis struqturis mTlianobis gawyvetas, genis regu-
laciis Secvlas, mdumare genebis gaaqtiurebas, genis uni-ka-
luri Tanmimdevrobebis sxva regulaciis poziciaSi gada-
tanas da sxva;
v) virusebis (mcenaris daavadebis xiluli simptomebis
ar gamomwvevi, magram genotipis cvlilebis gamomwvevi) krip-
tikul eliminacias;
z) genebis amplifikacias an reduqcias;
T) somatur krosingovers da Svileuli qromatidebis
23
gacvlas;
i) adre represirebuli genebis aqtivacias da sxva.
rac in vitro kultivirebadi ujredebis morfologiuri,
funqcionaluri da sxva saxis cvlilebebs iwvevs, Sedegad
aseTnairad konstruirebuli ujredebis regenerirebiT Se-
saZlebelia warmoiqmnas mravalferovani genetikurad Sec-
vlili mcenareebi.
24
ovana, meTilmeTansulfonati, ultraiisferi gamosxiveba, γ-
gamosxiveba, rentgenis gamosxiveba da sxva.
seleqtiur agentebad gamoiyeneba antibiotikebi, nukle-
inis mJavebis sinTezis inhibitorebi, purinisa da pirimidi-
nis fuZeebis analogebi, fito- da paTotoqsinebi, wylisa da
marilis stresis gamomwvevi agentebi, aminomJavebis analo-
gebi da sxva.
mcenareuli ujredebis in vitro pirobebSi kultivirebisas
inducirebuli mutagenezis gziT SesaZlebelia miRebul iq-
nas pigmenturi mutaciis mqone, antibiotikebisadmi, damla-
Sebisadmi, dabali temperaturisadmi, metalebisadmi, herbi-
cidebisadmi gamZle da sxva ujreduli xazebi.
25
1.2. ujreduli asociaciebi
mikroorganizmebTan
4
garedan ujredSi sxvadasxva molekulebis SeRwevis procesi.
5
Sezneqis
6
Mvezikulebi – membranuli buStukebi.
26
endocitozi
membranebis Serwyma
28
asoci aci ebi koJri s baqteri ebTan . soios kalusuri
qsovilebis Rhizobium-is baqteriebiT inficirebis Sedegad ka-
lusis ujredebSi miRebul iqna infeqciuri Zafebisa da baq-
teroidebis msgavsi warmoiqmnebi. aseT asociaciebSi baqte-
riis ujredebi avlendnen nitrogenazul aqtiurobas, rac
ar iyo wminda kulturaSi. es adasturebda azotfiqsaciis
process. SemdegSi Seqmnil iqna Rhizobium-is baqteriebis
araparkosan mcenarebTan azotmafiqsirebeli asociaciebi. aq
baqteriis ujredebi ZiriTadad lokalizebuli iyo mcena-
ris kalusis ujredebis zedapirze, iSviaTad kalusis siRr-
meSi. ZiriTadad inarCunebdnen Cxirisebur formas baqteroi-
debis gareSe. iyo erTi warmatebuli cda Tambaqos kalusis
Rhizobium-Tan asociaciidan mcenaris regeneraciisa.
asoci aciebi Tavisuflad mcxovreb azotfi qsatoreb-
Tan . mcenaris rizosferoSi mcxovreb azotfiqsator Azotoba
cter-Tan da Azospirillum-Tan efeqturi azotmafiqsirebeli, ua-
zoto sakveb areze zrdis unaris da mcenaris regeneraciis
perspeqtivis mqone asociaciebis Seqmnis eqsperimentebSi ga-
movlinda saxeobaspecifikuroba. Tambaqos da fetvis kalu-
sis ujredebis asociaciebi Azospirillum-Tan funqcionirebda
4 kvira, baqteriebi avlenda nitrogenazul aqtiurobas, mag-
ram Semdeg iRupeboda. Azotobacter-Tan Saqris lerwmis asoci-
acia subkultivirebda 18 Tve, oRond azotis dabali Sem-
cvelobis an saerTod uazoto sakvebi aris pirobebSi. baq-
teriebi aqac avlenda nitrogenazul aqtiurobas.
orive SemTxvevaSi baqteriebi yovelTvis lokalizebu-
li iyo ujredis zedapirze an ujredSorisebSi da ara uj-
redis SigniT.
asoci aciebi mw vane w yal mcen areebTan . qlorelas erT-
erTi StamiT stafilos kalusis inokulirebisas, asociacia
azotis deficitur sakveb areze kultivirebda ramodenime
Tve. sakontrolo mcenareebi iRupeboda. wyalmcenaris uj-
redebi ver aRwevda mcenaris ujredebis SigniT.
asoci aciebi sokoebTan . balaxovani mcenare teganis (Ru-
ta graveolens) ujredebi cal-calke kultivirebda sxva-dasxva
29
sokoebTan. mcenaris ujredebze gavlenas axdenda sokos ga-
monayofebi.
zogjer mcenaris ujredebs umatebdnen sokoebis kul-
turalur siTxes. Botritis allii- sTan kultivirebisas alkaloi-
debis sinTezi sakontolosTan SedarebiT gaizarda 10-jer,
xolo kulturaluri siTxis damatebisas – 50-jer.
A asociaciebi ci anobaqteri ebTan . cianobaqteriebTan mce-
nareTa ujredebis (kalusuri da suspenziuri) asociaciebis
SemTxvevaSi gamovlenilia rogorc erTi partnioris mier
meoris inhibirebis, ise cxovelmyofelobis procesebis ur-
TierT stimulirebis SemTxvevebi.
Tambaqos suspenziuri kulturisa da Anabaena nidu-
lanss asociaciis dros adgili hqonda: zrdis urTierTstimu-
lacias; mikroorganizmebi adsorbirdebian mcenaris ujre-
debis zedapirze, aRweven ujreduli agregatebis SigniT,
magram partniorebis nawili rCeba suspenziaSi Tavisufal
mgomareobaSi; mcenaris ujredebi iyeneben cianobaqteriebis
fotosinTezis produqtebs; mcenarisa da mikroorganizmis
ujredebs Soris myardeba metabolituri urTierTmoqmedeba.
Tambaqos kalusisa da Anabaena nidulanss asociaciis
dros kalusuri ujredebi izrdeboda ara nakleb 2 weli.
antagonizmi ar iyo.
auqsinebisa da citikininebis damatebiT moxerxda kalu-
sidan cianobaqteriasTan asocirebuli Tambaqos mcenaris
regeneracia. regenerantis Reroebi iyo TeTri feris lurj-
mwvane feris baqteriebis Semcveli monakveTebiT. cianobaq-
teriebi iyo agreTve foTlebSi, gamtar sistemaSi, bageebSi.
kvlevebi am mimarTulebiT aucileblad gagrZeldeba.
30
1.3. ujreduli seleqciiis raoba,
Taviseburebebi da Sedegebi
7
ujreduli seleqcia aris axali genotipebis konstruirebisa da gamorCe-
vis procesi kultivirebadi ujredebis doneze seleqtiuri sistemebis ga-
moyenebiT.
8
totipotenturoba (totus [ laT.] – mTliani, mTeli; potenta [laT.] – Zala.)
aris mcenaris ujredis Tviseba, moaxdinos birTvis genetikuri informaci-
is sruli realizacia da warmoqmnas mTliani mcenare.
31
mZime metalebis maRali koncentraciebis, pH-is dabali maC-
veneblebis, eqstremaluri temperaturis da sxva stresuli
faqtorebis mimarT gamZleobis seleqtiur sistemebs. iyene-
ben agreTve fitohormonebis, aminomJavebis, vitaminebis mi-
marT prototrofulobisa9 da auqsotrofulobis10 siste-
mebs da kultivirebis procesSi am nivTierebebis Semcvel
sakveb areze ujredis zrdis unaris an piriqiT, uunarobis
mixed-viT arCeven sasurvel ujredebs.
me-16 suraTze warmodgenilia ujreduli seleqciis
zogadi sqema. Tu gamorCevas atareben romelime nivTierebis
mimarTa gamZleobaze, maSin ujredebs Tesaven am nivTiere-
bis Semcvel sakveb areze. roca tardeba gamorCeva romeli-
me stresuli faqtorisadmi (maRali an dabali temperatura
da sxva) gamZleobaze, kulturaluri WurWeli Tavsdeba Se-
sabamis pirobebSi.
garkveuli drois Semdeg ujredebis nawili iRupeba,
gadarCeba genetikuri an epigenetikuri cvalebadobebis Se-
degad seleqtiuri faqtorisadmi gamZle ujredebi. Semdeg
xdeba maTgan kalusis miReba, organogenezis induqcia da
mcenare-regenerantebis11 miReba, bolos ki – regenerantebis
Semowmeba gamZleobaze.
mravali sasoflo-sameurneo kulturisaTvis dReisa-
Tvis SemuSavebuli mcenareuli ujredebis kultivirebisa
da maTgan mcenareTa regeneraciis xerxebi, saSualebas iZ-
leva efeqturad iqnes realizebuli ujreduli seleqciis
SesaZleblobebi anu gamoyenebul iqnas mcenareTa axali ji-
Sebisa da formebis misaRebad.
kalusi
suspenziuri kultura
gamZle kalusi
O organogenezis i nduqcia
M mcenare-regeneranti
33
1.3.2. ujreduli seleqciis obieqtebi U
12
proliferacia – ujredebisa da qsovilebis axalwarmoqmna ukve arsebu-
lis gamravlebis gziT.
13
eqsplantati (anu eqsplanti) –kalusis misaRebad gamoyenebuli mcenaris
qsovilis an organos fragmenti. amJamad kalusuri qsovilis miReba SeiZ-
leba mcenaris praqtikulad nebismieri qsovilidan an organodan.
14
kalusis nawils, romelic gadaaqvT axal sakveb areze transplantanti
ewodeba.
35
kalusuri qsovilis Semdgomi ganviTareba SeiZleba wa-
rimarTos sami gziT:
1. meoradi diferencireba, morfogenezi da mTliani
mcenaris regeneracia;
2. kalusuri qsovilis Semdgomi dediferencireba da
mis mier morfogenezisa da regeneraciis unaris daqveiTeba
an mTliani dakargva;
3. kalusuri ujredebis Cveulebrivi onTogenezi,
romelic mTavrdeba maTi daberebiTa da sikvdiliT.
kalusuri qsovilidan regenerirebul mcenareebs kali-
klonebi ewodeba.
U ujredul seleqciaSi, rogorc wesi, iyeneben pirvelad
an pasirebad kaluss, romelsac ara aqvs dakarguli rege-
neraciis unari. Tumca kalusur qsovils, rogorc seleqci-
uri muSaobis obieqts, gaaCnia garkveuli uaryofiTi mxa-re-
ebi: qsovilebis neli zrda, seleqtiur faqtorad gamo-yene-
buli toqsikuri nivTierebis araTanabari moqmedeba ka-lu-
sis yvela ujredze, agreTve genetikuri arastabiluroba da
ujredebis mier regeneraciuli unaris dakargva kulti-vi-
rebis procesSi da a.S.
ra Tqma unda, yvelaze kargia seleqciuri procesis
warmarTva calkeuli ujredebis doneze (suspenziuri kul-
turebi, protoplastebi), magram mravali saxeobisaTvis es
teqnologia jer srulyofilad damuSavebuli ar aris.
amitom naklovanebebis miuxedavad, kalusuri qsovili,
rogorc kvlevis obieqti, zogierTi saxeobisaTvis (sadac
SeuZlebelia kargi suspenziuri kulturebisa da protop-
lastebis miReba) da aseve im SemTxvevaSi, roca seleqtiuri
faqtori cudad ixsneba wyalSi, jer-jerobiT Seucvlelia.
marilebis maRali koncentraciebisa da toqsinebisadmi
gamZleobis, aseve aminomJavebis maRali Semcvelobis mimar-
TulebiT seleqciaSi, kalusuri qsovilis gamoyenebiT miRe-
bulia axali mcenareebi xorbalSi, qerSi, brinjSi, sorgo-
Si, kartofilSi, stafiloSi, pomidorSi da sxva.
ujredul seleqciaSi kvlevis obieqtad yvelaze xSirad
36
iyeneben izolirebul protoplastebs15 (sur. 18). amis Ziri-
Tadi mizezi sxvadasxva genetikuri manipulaciebis, maT So-
ris somaturi hibridizaciis da maTSi sxvadasxva organiz-
mis genetikuri informaciis, sxvadasxva ujreduli organe-
lebis Seyvanis procedurebis Catarebis SesaZleblobaa.
s ur. 1 8. p rotoplastebi
15
zogadi informacia protoplastebis miRebisa da Serwymis Sesaxeb
motanilia qveTavSi 1.1.1. (gv. 8).
37
3. kultivirebis specialuri xerxebis saSualebiT Se-
saZlebelia jvaredini kvebis (roca mutanturi ujredebi
inarCuneben aramutantebs, an roca aramutanturi ujredebi
inaqtivireben mTel kolonias, mutantebis CaTvliT) SesaZ-
leblobis minimumamde dayvana, rac praqtikulad gamori-
cxavs qimerebis16 gamoyofas;
4. axalgamoyofili mezofiluri protoplastebi gene-
tikurad da fiziologiurad SedarebiT erTgvarovania (ma-
Ti daaxloebiT 90% imyofeba G0 -periodSi 17);
5. protoplastebi saSualebas iZleva gamoyenebul iq-
nas ujreduli da genetikuri inJineriis sxvadasxva meTo-
debi;
6. protoplastebis miReba SeiZleba ara marti suspen-
ziuri kulturebidan da kalusidan, aramed uSualod in-
taqturi mcenaris qsivilebidanac.
M mcenareebi, saidanac unda miiRon protoplastebi, unda
akmayofilebdnen garkveul moTxovnebs:
Q 1. swrafi zrda in vitro kulturaSi;
2. regeneraciuli unaris SenarCuneba;
3. mokle sasicocxlo cikli;
4. haploidebis arseboba;
5. qromosomebis mcire ricxvi;
6. protoplastebis gamoyofisa da kultivirebis maRa-
lefeqturi meTodikis arseboba;
7. genetikuri ruqis arseboba.
protoplastebis kultivirebisaTvis iyeneben or xerxs:
1) Txevadi wveTebis meTodi da 2) platirebis18 meTodi.
pirvel SemTxvevaSi protoplastebis suspenzia wveTe-
bis saxiT Tavsdeba Txevad sakveb areSi plastikur petris
jamze. meTodi uzrunvelyofs karg gazTacvlas. garda ami-
41
1.3.3. in vitro ujreduli kulturebis meTodebi
mcenareTa seleqciaSi
19
progamuri SeuTavseblobis ZiriTadi mizezi taqsonomiurad Soreuli
partniorebis genetikuri SeuTavseblobaa.
43
in vitro ganayofiereba SeiZleba ganxorcieldes ori
gziT: a) aseptikur pirobebSi svet damoklebuli, an mTlia-
nad mocilebuli naskvis xelovnur sakveb areze kultivire-
biT da gadanaWerze momwifebuli mtvris marcvalebis gada-
taniT; b) naskvis gaxsniT da xelovnur sakveb areze placen-
tis20 nawilebis (ganayofierebisaTvis mza TeslkvirtebiT)
kultivirdebiT da maT axlos an uSualod placentas qso-
vilebze momwifebuli mtvris marcvalebis gadataniT21.
vizualurad in vitro ganayofierebis procesis dadgena
martivia, vinaidan ganayofierebuli Teslkvirtebi gaunayo-
fierebeli Teslkvirtebisagan gansxvavebiT, ar gadadian
Sesvenebis mdgomareobaSi da swrafad matuloben zomaSi.
progamuri SeuTavseblobis daZlevis aRniSnuli meTo-
di damuSavebul iqna XX saukunis 50-80-ian wlebSi. kultivi-
rebisaTvis sakveb ared yvelaze metad iyeneben niCis ares
saqarozisa da kazeinis hidrolizatis damatebiT.
in vitro ganayofierebis meTodi ZiriTadad gamoiyeneba
balaxovan mcenareebSi. am gziT miRebul iqna cxovelmyofe-
li Teslebi yayaCosebrTa ojaxis sxvadasxva gvarSi; saxeo-
baTaSorisi hibridebi yayaCosebrTa ojaxSi; saxeobaTaSori-
si da gvareobaTaSorisi hibridebi ZaRlyurZenasebrTa, mixa-
kisebrTa, marcvlovanTa ojaxSi da a.S.
20
placenta – naskvSi Teslkvirtis Casaxvisa da mimagrebis adgili.
21
mas placentarul ganayofierebas uwodeben.
44
vea, rac progamuri SeuTavseblobis SemTxvevaSi (gv. 43), da
vlindeba hibriduli Canasaxebis zrdisa da ganviTarebis
SeCerebis saxiT, Canasaxisa da endospermis ganviTarebis
tempebis gansxvavebulobis an mdedrobiTi mcenaris qsovi-
lebis toqsikurobis gamo; pirveladi fesvis an Canasaxis
kvirtebis zrdis blokirebis saxiT da sxva.
postgamuri SeuTavseblobis dasaZlevad dReisaTvis
yvelaze metad iyeneben izolirebuli ganayofierebuli Tes-
lkvirtebis, naskvebisa da moumwifebeli hibriduli Canasa-
xebis xelovnur sakveb areze kultivirebis meTods.
pirvelad izolirebuli ganayofierebuli Teslkvir-
tebis kultivireba ganxorcielda 1958 wels yayaCos mcena-
reSi.
am mizniT mcenaris damtvervidan 2-6 dRis Semdeg xde-
boda Teslkvirtebis (Seicavdnen zigotas an orujredian
proembrios da endospermis ramdenime birTvs) gamoyofa da
kultivireba sakveb areze, romelic Seicavda mineralur ma-
rilebs niCis mixedviT, vitaminebs uaitis mixedviT, 5% saqa-
rozas (Canasaxebis ganviTarebas aCqarebda sakveb areSi kine-
tinis an kazeinis hidrolizatis damateba).
izolirebuli ganayofierebuli Teslkvirtebis kul-
tura warmatebiT gamoiyeneba bambis, papaias, wiTeli mocxa-
ris, mixakis, petunias da sxva mcenareebis SemTxvevaSi.
ganayofierebuli naskvebis kultivirebis pirveli ga-
mokvlevebi Catarebul iqna 1949-1951 wlebSi pomidoris mce-
nareSi. amJamad ganayofierebuli naskvebis kulturas far-
Tod iyeneben kombostosnairTa (kombosto, mdogvi, rafsi,
Talgamura da sxva) Soreuli hibridizaciis dros.
damtveril naskvebs 3-7 dRis Semdeg gamohyofen deda
mcenaridan, ukeTeben sterilizacias da gadaaqvT kultura-
Si murasige-skugis sakveb areSi kazeinis hidrolizatis da-
matebiT. 3-4 kviris Semdeg naskvidan ganviTarebuli hibri-
duli Canasaxebis gadaitaneba murasige-skugis an hamborgis
sakveb areSi zrdis stimulatorebis gareSe, sadac isini vi-
Tardebian hibridul mcenared.
45
ganuviTarebeli hibriduli Canasaxebis22 kultivirebas
xelovnur sakveb areze ewodeba embriokultura. pirvelad
moumwifebeli hibriduli Canasaxebis warmatebiT kultivi-
reba Catarebul iqna 1925 wels selis mcenareSi. kultivire-
bisaTvis Canasaxebs iReben axali nayofebis Teslebidan,
Semdeg gadaaqvT murasige-skugis, uaitis, hamborgis da sxva
modificirebul areebze. naxSirwylebidan yvelaze metad
iyeneben saqarozas. Canasaxis zrdasa da ganviTarebaze mas-
timulirebel moqmedebas axdenen aminomJavebi (xSirad iyene-
ben glutamins da kazeinis hidrolizats) da vitaminebi (B,
C, inozitoli, biotini da sxva). rig SemTxvevaSi sakveb
ares umateben qoqosis rZis moumwifebeli endospermis eq-
straqtebs, qeris endosperms, pomidoris, qacvis nayofebis
wvenebs da sxva. kultivirebas axdenen 25. . .30°C temperatu-
ris pirobebSi. zogierT SemTxvevaSi (mag., citrusovnebi) Ca-
nasaxebis normaluri ganviTareba mimdinareobs sibneleSi.
hibriduli Canasaxebis kulturas farTod iyeneben xe-
xilovani mcenareebis, marcvlovnebis, bambis, mzesumziras,
sakvebi balaxebis, pomidoris, xaxvis, Tambaqos da sxva kul-
turebis seleqciis dros.
Canasaxebis kultura, rogorc damxmare meTodi Soreu-
li hibridizaciisas, aseve warmatebiT gamoiyeneba Zvirfasi
hibridebis swrafi mikrogamravlebisaTvis.Aam mizniT mas
iyeneben im SemTxvevaSi, roca hibriduli Canasaxisa da en-
dospermis SeuTavseblobis gamo, bunebriv pirobebSi SeuZ-
lebelia hibriduli Teslidan normaluri mcenaris miReba.
am dros mikrogamravleba mimdinareobs kalusuri qsovili-
dan kalusogenezis, morogenezis induqciisa da mcenare-re-
generantis miRebis gziT. moumwifebeli Canasaxebis kloni-
rebis teqnika mcenareTa Zvirfasi genotipebis sasicocxlo
22
postgamuri SeuTavseblobis dasaZlevad farTod iyeneben agreTve embri-
okulturis meore saxes – izolirebuli momwifebuli Canasaxebis kulti-
virebas. mas iyeneben ganuviTarebeli Teslebidan Canasaxebis gaRivebisaT-
vis, seleqciuri procesis dasaCqareblad Teslebis mosvenebis mdgomareo-
bidan gamoyvanisaTvis, Zvirfasi hibridebis da sxva.
46
ciklis adreul stadiaze gamravlebis saSualebas iZleva.
igi farTod gamoiyeneba merqnian tyis mcenareebSi (muxa,
fiWvi, alvis xe, naZvi da sxva).
24
sxvadasxva genotipis ujredebis Tanaarseboba erT organizmSi.
25
Uujreduli mozaicizmis forma – erTi saxeobaSi sxvadasxva ploidobis
ujredebSi arseboba.
26
Gganayofierebis gareSe mravlebadi.
55
mobiluri genetikuri elementebis gadaadgileba; genebis am-
plifikacia (anu dozis gadideba) da reduqcia; somaturi
krosingoveri, Svileuli qromatidebis gacvla; virusebis
kriptikuli eliminacia; citoplazmonis (mitoqondrionisa
da plastomis) cvalebadoba da sxva.
3. mcenaris qsovilis izolirebis da sakveb areSi mo-
Tavsebis dros korelaciuri kavSirebis darRveva. in vitro pi-
robebSi mTlian mcenareSi arsebuli mkacri regulaciis
moSla ujredis spontanur cvalebadobas iwvevs.
4. kultivirebis pirobebis gavlena, saxeldobr, fito-
hormonebis mutagenuri moqmedeba. sakvebi aris egzogenuri
fitohormonebi arRveven kultivirebadi ujredebis hormona-
lur balanss. Sedegad icvleba ujredis ciklis, kerZod,
mitozis kinetika da Cndeba qromosomebis sawyisi ricxvisa-
gan gansxvavebuli ricxvis mqone ujredebi. yvelaze ufro
aqtiuri mutagenuri fitohormonebi arian 2.4-d da kinetini.
analogiuri zemoqmedeba kultivirebad ujredebze SeuZli-
aT moaxdinon sakvebi aris sxva komponentebmac: mineraluri
elementebi, saqaroza, vitaminebi, qoqosis rZe da sxva, ag-
reTve kultivirebis reJimmac.
somaklonuri cvalebadoba mniSvnelovnadaa damokide-
buli sawyis genotipze, eqsplantis bunebasa da ganviTare-
bis stadiaze (asakze). zog saxeobas ufro maRali soma-
klonuri cvalebadoba axasiaTebs, vidre sxvas. amasTan es
cvalebadoba damokidebulia ara marto genomze, aramed ci-
toplazmonzec. somaklonuri cvalebadobis gamowvevis ar-
sebiT faqtors warmoadgens eqsplantis ploidurobis done
da heterogenuroba. cvalebadoba maRalia poliploidizire-
buli saxeobebis ujredebSi, vidre arapoliploidizirebu-
lebSi. maRalia cvalebadobis sixSire amfiploidur saxeo-
bebSi. somaklonur cvalebadobaze gavlenas axdens aseve eq-
splantis tipi (foToli, muxlSorisi, ylortis segmenti,
yvavili da sxva); morfogenezis tipi – somaturi embrioge-
nezis dros “ujredi – mcenare” stadiis gavlis dro gaci-
lebiT moklea, vidre organogenezis dros, amitom miRebu-
li mcenarisa da sawyisi mSobeli genotipis msgavsebis xa-
56
risxi SeiZleba gacilebiT maRali iyos; sawyisi masalis
fiziologiuri heterogenuroba, romlis drosac ujredebi
populaciaSi imyofebian sxvadasxva fiziologiur mdgoma-
reobaSi, anu iyofian, izrdebian, berdebian, kvdebian.
K in vitro kultivirebadi ujredebis genetikuri heteroge-
nuroba ganpirobebulia, kultivirebis procesSi maTSi mim-
dinare genetikuri, epigenetikuri da modifikaciuri cva-le-
badobebiT.
genetikuri, anu mutaciuri cvalebadobebi iwvevs geno-
tipis Secvlas da memkvidreobiT gadaecema. dnm-s raodeno-
bisa da struqturis cvlileba xdeba genis, qromosomis da
genomis doneze. genuri mutaciebi iwveven ujredis morfo-
logiuri, bioqimiuri da diziologiuri Tvisebebis Zlier
an sust cvlilebas. qromosomuli mutaciebi (qromosomuli
aberaciebi) warmoiqmneba inversiis, deleciis, duplikaciis
translokaciisa da transpoziciis Sedegad. genomuri muta-
ciebi dakavSirebulia birTvSi qromosomebis ricxvis cvli-
lebasTan, anu kariotipis cvlilebasTan. epigenetikuri 27
cvalebadoba, ar exeba dnm-s srtuqturis cvlilebas, magram
iwvevs (dnm meTilireba, qromatinis remodulireba, histon-
rbis modifikacia, rnm-inteferencia da sxva) genebis aqtiu-
robis memkvidrul cvlilebas. ujredul kulturebSi ara-
memkvidruli cvalebadobas miekuTvneba modifikaciuri cva-
lebadobebi, romlebic umetes SemTxvevaSi adaptur,DSegue-
biT xasiaTs atareben.
namdvili genuri cvalebadobisagan somaklonuri cva-
lebadobebi gansxvavdebian maRali sixSiriTa (sami rigiT
maRali) da cvalebadobis kompleqsurobiT. maTSi Zalian
farToa cvalebadobis speqtri – Cndebian cvalebadobebi
sxvadasxva bioqimiuri, morfologiuri, sameurneo, xaris-
xobrivi, citogenetikuri niSnebiT. udavoa, rom yvela cva-
lebadobebis realizeba ar xdeba – zogierTi maTgani on-
Togenezis procesSi TandaTan qreba. magram somaklonuri
27
epi (berZ.) – damateba.
57
cvalebadobebis umetesoba warmoadgens unikalurs. aseTi
cvalebadobebi dReisaTvis ar SeiZleba miRebul iqnas arc
erTi sxva gziT.
somaklonuri cvalebadobebi sawyisisagan gansxvavdebi-
an ara marto monogenuri da Tvisobrivi niSnebiT, aramed
poligenuri da raodenobrivi niSnebiTac, iseTebiT, rogo-
ricaa, zrdis intensivoba, produqtiuloba, garemos araxel-
sayreli faqtorebisadmi gamZleoba, virusebisadmi gamZleo-
ba da sxva. zogjer maTSi Cndeba niSan-Tvisebebis iseTi Se-
Tavseba, romelTa gaerTianeba erT genotipSi SeuZlebelia
an Zalian Znelia tradiciuli seleqciuri meTodebiT.
58
bis (citoplazmuri hibridebis) warmoqmnas, sadac organiz-
mi Seicavs erT-erTi mSoblis birTvs da an orive mSoblis,
an alternatiuli mSoblis ci-
birTvi mitoqondriebi toplazmas (sur. 22). cibridebs
qloroplastebi xSirad Rebuloben birTvis da-
Slis mizniT Serwymis win erT-
erTi mSoblis protoplastis
radiaciuli da qimiuri agente-
biT damuSavebis gziT.Ggarda
amisa cibridebi miiReba izoli-
variantebi
rebuli protoplastis cito-
plastTan SerwymiT, mikroineq-
ciiT, liposomebiT gadatanis
gziT.
sur. 22. c ibridis miR eb i s
ZiriTadi gansxvaveba sqesob-
sqema riv da somatur hibridebs Soris
mdgomareobs imaSi, rom sqesobri-
vi hibridizaciis dros adgili aqvs mdedrobiTi da mamro-
biTi birTvuli genomebis Serwymas da mxolod mdedrobiTi
citoplazmonis (qloroplasturi da mitoqondrialuri ge-
nomebis) arsebobas, somaturi hibridizaciis dros – ro-
gorc mdedrobiTi da mamrobiTi birTvuli genomebis, ise
mdedrobiTi da mamrobiTi citoplazmonebis Serwymas. garda
amisa, sasqeso ujredebs rogorc wesi, qromosomebis haplo-
iduri ricxvi aqvT, xolo somatur ujredebs, Tu isini
izolirebuli ar arian haploiduri mcenareebidan – qromo-
somebis diploiduri ricxvi. amitom somaturi hibridebi
warmoadgenen amfidiploidebs da ar saWiroeben hibridebis
fertilurobis aRsadgenad qromosomebis ricxvis inducire-
bul gaormagebas.
protoplastebis Serwyma mimdinareobs rogorc wyvi-
lad, ise sxvadasxva ricxvis monawileobiT. didi mraval-
birTviani Serwymis produqtebi iSleba. izolirebuli pro-
toplastebis Serwyma warmoebs SemTxveviT da amis gamo er-
Tnairi sixSiriT warmoiSoba rogorc homokarionebi, ise he-
terokarionebi. Serwymis Semdeg adgili aqvs ori ujredis
59
citoplazmis Serevas, mere ujreduli garsis regeneraciis
Semdeg ori birTvis sinqronul dayofas maTi Serwymis ga-
reSe, orbirTviani Svileuli ujredebis wamoSobiT, an bir-
Tvebis Serwymas mitozuri dayofis dros da erTbirTviani
Svileuli ujredebis wamoSobas.
somaturi hibridizaciis dros birTvuli genebi SeiZ-
leba memkvidrulad gadaeces rogorc ormSobliani – (hib-
ridSi SenarCunebulia orive mSoblis genomi) – aseT hibri-
debs hqvia “simetriuli,” ise erTmSobliani (hibridSi Senar-
Cunebulia erTi mSoblis genomi) an erTmSobliani meore
partnioris qromosomebis nawiliT – aseT hibridebs hqvia
“asimetriuli.” aseTi hibridebi xSirad warmoiqmneba filo-
genezurad Soreuli organizmebis ujredebis Serwymisas. am
dros, ori sxvadasxvagvari qromosomaTa nakrebis arakoor-
dinirebuli moqmedebebiT gamowveuli, ujredebis araswori
gayofis gamo, rig TaobebSi nawilobriv an mTlianad ikar-
geba (ganicdis eliminacias) erT-erT mSoblis qromosomebi.
erT-erTi mSoblis qromosomebis eliminacia SeiZleba ga-
mowveuli iqnas aseve radiaciuli da qimiuri agentebis ga-
moyenebiT. xSirad asimetriuli hibridebi ufro gamZle, na-
yofieri da cxovelmyofelia, vidre simetriuli.
citoplazmuri genomebis (plastomis, qromosomebSi da
mitoqondriebSi lokalizebulis, mitoqondriebSi lokali-
zebulis) memkvidreobis bedi somaturi hibridizaciis dros
principulad gansxvavdeba aseTisagan sqesobrivi hibridiza-
ciis dros.
rogorc cnobilia, sqesobrivi hibridizaciis dros
citoplazmuri genomebi memkvidreoben mdedrobiTi xaziT,
xolo somaturi hibridizaciis dros isini memkvidreoben
ormSobliani (e.i. hibridSi SenarCunebulia orive mSoblis
citoplazmuri genomi). aseve adgili aqvs maT segregacias
(dacilebas Svileul ujredebs Soris), romelic mimdinare-
obs birTvSi mimdinare procesebisagan damoukideblad. ci-
toplazmaturi genebis mixedviT cvalebadobis damatebiT
wyaros warmoadgens mitoqondriebisa da qloroplastebis
genebis rekombinacia.
60
ujredis organelebis genomebis eliminaciis an segre-
gaciis (dacilebis) Sedegad
mitoqondriebi
birTvi SeiZleba miRebul iqnas bi-
qloroplastebi
rTvuli da citoplazmuri
genebis sxvadasxvanairi uC-
veulo kombinaciebi (sur.
23), rac genetikuri mra-
valferovnebis Seqmnis mniS-
vnelovani wyaroa somaturi
variantebi hibridizaciis dros.
somaturi hi bri di zaci i s
produqtebi s gamorCeva.
izolirebuli protoplas-
tebis Serwymis procesis
damTavrebis Semdeg mniSvne-
lovan amocanas warmo-ad-
gens Serwymuli protop-
sur. 23. b i r Tvul i da c i t op-
l azmuri gen omeb i s S esaZl o lastebis identifikacia da
komb i n ac i eb i s sqema gamorCeva anu skriningi da-
narCeni protoplastebisa-
gan 28.
amisaTvis yvelaze xSirad iyeneben Semdeg meTodebs:
meqanikuri izolacia. Serwymuli (hibriduli) protop-
lastebis meqanikuri izolacia moicavs ramdenime etaps: 1)
Serwymuli protoplastebis vizualuri identifikacia, 2)
Serwymuli protoplastebis meqanikuri gamorCeva, 3) Serw-
ymuli protoplastebis kultivireba.
es meTodi gamoiyeneba mSobelTa ujredebis morfolo-
giuri kontrastulobis dros, magaliTad, roca erTi mSob-
lis protplastebi mdidaria qlorofiliT (gamoyofilia
mezofilis ujredebidan), xolo meore uqlorofiloa, ufe-
rulia (gamoyofilia kalusis ujredebidan). invertirebul
mikroskopis qveS Serwymuli protoplstebi vizualurad
29
genebis komplementacia – araaleluri genebis iseTi urTierTmoqmedeba,
romelic iwvevs sruliad axali niSnis ganviTarebas.
30
aseTi sakvebi areebis dadgena xdeba winaswar.
62
ymis win erTi an orive mSoblis protoplastis inaqtivaci-
as bioqimiuri SxamebiT an X- an γ-gamosxivebiT. magaliTad,
damuSvebulia cibridebis miRebis xerxi, erT-erTi mSoblis
protoplastis γ-sxivebiT winaswari damuSavebis Sedegad ge-
nomis mizanmimarTuli eliminaciis gziT.
fizikuri gamdidreba. meTodi dafuZnebulia masze,
rom centrofugirebis saSualebiT SeiZleba sxvadasxva xve-
driTi simkvrivis mqone protoplastebis fraqciebad dayo-
fa. Serwymul protoplastebs aqvT Sualeduri simkvrive.
somaturi hibridizaciis produqtebis gamosarCevad ga-
moiyeneba agreTve antibiotikebisadmi, herbicidebisadmi, ami-
nomJavebis analogebisadmi gamZleobis mixedviT gamorCevis
da sxva meTodebi.
somaturi hi bridebis an alizi . somaturi hibridi-zaci-
isas Serwymis procesis dros sistema Sedgeba mravalri-
cxovani (103–107) protoplastisagan. maTSi SeiZleba ganxor-
cieldes sxvadasxva gardaqmnebi – poliploidia, genuri,
qromosomuli gardaqmnebi. amitom, arasasurveli Sedegebis
Tavidan asacileblad, aucilebelia miRebuli Serwymis
produqtebis srulyofili analizi, risTvisac SemuSavebu-
lia hibridologiuri analizis, citogenetikuri Seswavlis,
bioqimiuri analizis meTodebi.
H hibridologiuri analizi. am meTodis dros adgili
aqvs winaswar specialurad SerCeuli mSobeli formebis
protoplastebis Serwymis Sedegad miRebuli Taobis feno-
tipur klasebad ganawilebis zust statistikur damuSave-
bas.
igi gamoiyeneba Semdeg dakvirvebebSi mSoblebisa da
maTi Taobebis genetikuri struqturis dadgenisaTvis. maga-
liTad, Tu somaturi hibridebi miRebulia recesiuli mu-
tantebis gamoyenebiT, maSin maTi TviTdamtvervisas mutacie-
bi fenotipurad gamovlindeba, rac hibridebis gamoyofis
saSualebas iZleva.
citogenetikuri Seswavla. meTodi gulisxmobs somatu-
ri hibridebis qromosomebis ricxvisa da morfologiis Ses-
63
wavlas, pirvel rigSi im SemTxvevaSi, roca sawyisi mSobeli
ujredebis qromosomebi erTmeneTisagan gansxvavebulia.
meTodi efeqturia Soreul kombinaciebSi. axlonaTesa-
uri hibridebis qromosomebze informacia birTvis mixedviT
hibridulobaze msjelobis saSualebas iZleva, Tumca nak-
leb sarwmunoa, vinaidan kulturaSi mutaciebis maRali six-
Sirea. citogenetikuri analizi citoplazmatur heterozi-
gotebSi birTvis mixedviT hibridulobis gamoricxvis kargi
meTodia.
bioqimiuri meTodebi. am dros xdeba fermentebis mra-
vali molekuluri formis Seswavla. farTod gamoiyeneba
fermentebis aqtiurobis gansazRvris eleqtroforezi. leq-
troforegramisa da fermentebis aqtiurobis Sedareba mSo-
belTa genebis arsebobis dadgenis saSualebas iZleva.
ase, fotosinTezis ZiriTadi fermentis - ribulozobi-
fosfatkarboqsilazas (rbfk) analizi saSualebas iZleva
erTdroulad miRebul iqnas informacia hibridizaciis
procesSi rogorc birTvuli, ise arabirTvuli genebis bed-
ze, vinaidan fermentis didi subnawilaki kodirdeba qlo-
roplasturi dnm-iT, xolo mcire subnawilaki – birTvuli
dnm-iT. specialuri aparatebis – seqvenatorebis saSuale-
biT dgindeba dnm-s nukleotiduri Tanmimdevroba. Sesaswav-
li dnm-s fragmentSi ama Tu im genis arseboba SeiZleba ga-
irkves hibridizaciis gziT. amisaTvis aucilebelia gasaana-
lizebeli dnm-s hibridizacia Ziebuli dnm-s Semcvel radi-
oaqtiurad niSandebul dnm-fragmentTan – zondTan.
Tu gasaanalizebeli dnm Seicavs Ziebul gens, maSin
masTan moxdeba radioaqtiuri zondis dakavSireba. rac
dgindeba gasaanalizebeli dnm-s radioaqtiuribis gansaz-
RvriT.
somaturi hi bridizaciis mniSvneloba. mcenareTa soma-
turi hibridizacia warmoadgens seleqciisaTvis genetikuri
mravalferovnebis Seqmnis mZlavr xerxs. igi sqesobrivi
procesis SezRudvebis daZlevis da axali mcenareebis kon-
struirebis saSualebas iZleva.
64
am meTodis upiratesoba mdgomareobs imaSi, rom far-
Tovdeba saWiro genebis Soreul taqsonomiur mcenareebSi ga-
datanis SesaZlebloba. igi saSualebas iZleva gadailaxos
taqsonomiurad Soreuli saxeobebis Seujvareblobis buneb-
rivi barieri. man arsebiTad gaafarTova Soreul hibridi-
zaciaSi tradiciuli kvlevebis SesaZleblobebi.
somaturi hibridizacia uzrunvelyofs:
1. Cveulebrivi sqesobrivi gziT Seujvarebeli, filo-
genezurad Soreuli saxeobebis Sejvarebas;
2. ara marto sqesobrivad Seujvarebeli Soreuli sa-
xeobebis (gvarebis, ojaxebis) genebis SeerTebas birTvSi,
aramed hibridul ujredSi partniorebis citoplazmuri ge-
nebis SeTanawyobas;
3. erT-erTi mSoblis mTliani genomis da meoris ramo-
denime qromosomis (an ramdenime genis, an organelebis da
citoplazmis) matarebeli asimetriuli hibridebis miRebas;
4. erTdroulad sami da meti mSoblis ujredebis Ser-
wymis ganmaxorcielebeli hibridizaciis sistemis Seqmnas;
5. arabirTvuli genebis mixedviT heterozigoturi mce-
nareebis miRebas;
6. erTi mSoblis birTvis da meoris citoplazmis mqo-
ne mcenaris (cibridis) miRebas;
7. generaciuli sistemebis SeuTavseblobiT gamowveu-
li SezRudvis daZlevas;
8. genetikurad mSoblebis jamuri genotipis matarebe-
li hibridebis miRebas;
9. morfogenezSi an gametogenezSi anomaliebis gamo
sqesobrivi gziT Seujvarebeli mSoblebis Sejvarebas;
10. mTlianad steriluri mcenareTa formebis seleq-
ciur procesSi CarTvis SesaZleblobas;
11. mutaciebis heterozigotur mdgomareobaSi gadayva-
nas da amiT cxovelmyofeli formebis miRebas, vinaidan mu-
tagenezi xSirad morfogenezis mixedviT defeqtur mcenare-
ebs iZleva;
12. sxvadasxva epigenetikuri programis matarebeli
ujredebis Sejvarebas da sxva.
65
somaturi hibridizaciis ZiriTad naklovan mxares
warmoadgens somaturi hibridebis, gansakuTrebiT saxeoba-
TaSorisi, gvareobaTaSorisi, tribaTaSorisi hibridebis, Se-
darebiT dabali regeneraciis unari. ris gamoc mas ufro
farTod iyeneben in vitro pirobebSi maRali regeneraciuli
potencialis mqone saxeobebSi (ZaRlyurZenasebrTa, kombos-
tosnairTa, SroSanisebrTa, qolgosanTa da sxva ojaxi).
31
sityva “inducirebulis” sinonimebia – “xelovnuri” da “eqsperimentuli.”
32
mutagenuri faqtorebi anu mutagenebi – aris mutaciis gamomwvevi qimiuri
da fizikuri faqtorebi.
66
inducirebuli mutantebis ujredul seleqciaSi gamo-
yeneba dawyebul iqna arc ise didi xnis winaT. 1959 wels g.
melxersma da l. bergmanma pirvelad gamoaqveynes cnobebi
eqstremaluri temperaturebisadmi gamZle mutanturi ujre-
duli kulturebis seleqciis Sesaxeb.
ujredul seleqciaSi aRniSnuli xerxis efeqturobis
damajerebel dadasturebas warmoadgens 1973-1975 wlebSi p.
maligasa da misi TanamSromlebis klasikuri Sromebi kalu-
suri qsovilis kulturis gziT Tambaqos streptomicingam-
Zle mcenareebis miRebaSi.
ujredebis doneze inducirebuli mutantebis warma-te-
biT miRebisaTvis aucilebelia:
1. inducirebuli mutagenezisaTvis obieqtis SerCeva;
2. obieqtis damuSaveba mutagenuri faqtorebiT, anu mu-
tagenebiT;
3. seleqtiuri sistemebis (seleqtiuri areebis) SemuSa-
veba;
4. damuSavebuli obieqtebis kultivireba seleqtiur
sistemaze (seleqtiur areze) da inducirebuli mutantebis
gamorCeva;
5. cvalebadobis genetikuri bunebis dasabuTeba.
bunebriv pirobebSi mutaciuri cvalebadobis sixSire
mcenaris ujredebSi Zalian dabalia da Seadgens 10-5 -10-8. mi-
si gadidebisaTvis xelovnur pirobebSi, e.i. eqsperimentebSi
iyeneben inducirebul mutagenezs – awarmoeben obieqtis
ujredebis damuSavebas sxvadasxva mutagenuri faqtorebiT
anu mutagenebiT.
farTodaa gavrcelebuli universaluri fizikuri da
qimiuri mutagenuri faqtorebis gamoyeneba, romlebsac gaaC-
niaT ujredis genomze zemoqmedebis farTo speqtri.
universalur fizikur faqtorebs miekuTvneba ultrai-
isferi sxivebi, maionizirebeli gamosxiveba (rentgenis sxi-
vebi, γ-sxivebi), swrafi eleqtronebis, pozitronebis, proto-
nebis, α-nawilakebis, neitronebis tipis korpuskularuli
gamosxiveba, agreTve ultrabgera.
67
aRniSnuli mutagenuri faqtorebi an uSualod aziane-
ben dnm-s molekulas, an iwveven destruqciul procesebs
dnm-is molekulaSi, romelic warmoiqmneba am dros warmo-
Sobili Tavisufali radikalebis zemoqmedebiT. mutaciebis
yvelaze farTo speqtri SeimCneva mutagenis saxiT maionizi-
rebeli gamosxivebis gamoyenebisas.
qimiur faqtorebs miekuTvneba sxvadasxva qimiuri or-
ganuli da araorganuli SenaerTebi: nukleinis mJavebis Se-
dgenilobaSi Semavali azotovani fuZeebis inhibitorebi
(kofeini, eTiluretani, Teobromini, azaguanini, azaserini
da sxva), nukleinis mJavebSi CarTuli azotovani fuZeebis
analogebi (5-bromuracili, 5-qloruracili, 2-aminopurini
da sxva), alkilirebadi SenaerTebi (dimeTilsulfati-dms,
dieTilsulfati-des, nitrozoeTilSardovana-neS, nitrozo-
meTilSardovana-nmS, ipriti, fenoli da sxva), mJangavebi,
aRmdgenelebi da Tavisufali radikalebi (azotismJava, ze-
Jangebi, aldehidebi, mZime liTonebis marilebi, Jangbadi da
sxva) da akridinuli saRebavebi.
es nivTierebebi Trgunaven calkeuli nukleotidebis
sinTezs, wyveten dnm-s Zafs, iwveven nukleinis mJavebis de-
zaminirebas da a.S., ris Sedegadac ujredSi warmoiSoba mu-
taciuri cvalebadoba.
genetikurad aqtiuri fizikuri faqtorebisagan gansxva-
vebiT, qimiur mutagenebs gaaCniaT ufro maRali toqsikuri
moqmedeba33 . letalobis maRalma procentma, qimiuri mutage-
nebis gamoyenebisas, SeiZleba gamoiwvios ujredebis mTeli
populaciis daRupva, amitom maTTan muSaobisas iyeneben da-
bal dozebs.
maionizirebeli gamosxiveba naklebad toqsikuria. ga-
mosxivebis maRali dozebi iwvevs ujredebis mxolod rep-
roduqtiuli da regeneraciuli unarebis daqveiTebas, maTi
metabolituri aqtiurobis SenarCunebiT.
33
toqsikuri Tvisebebi gaaCnia rogorc qimiur, ise fizikur mutagenebsac,
magram qimiuri mutagenebis toqsikuroba Seudareblad maRalia.
68
inducirebuli mutaciis maqsimaluri sixSire miiRweva
mutagenuri faqtoris optimaluri dozis dros.
fizikuri mutagenis zemoqmedebis dozebi gamoisaxeba
radiaciis tipis Sesabamisi gamosxivebis erTeulebSi (ren-
tgeni, radi da a.S.), xolo qimiuri mutagenis zemoqmedebis
doza – garkveul temperaturaze mutagenis koncentraciasa
da eqspoziciaSi.
mutagenis dozis SerCevisas orientirebas akeTeben da-
samuSavebeli obieqtis ujredebis gadarCenis unarianobaze,
romelic damokidebulia rogorc mutagenis dozaze34, ise
mocemuli ujredis mutagenis letaluri efeqtisadmi
35
mgrZnobiarobaze . rogorc wesi, seleqciur muSaobaSi iye-
neben iseT dozebs, romlebic uzrunvelyofen ujredebis
gadarCenas 0.1-dan 50-80%-mde diapazonSi.
mutagenur faqtorebTan muSaobisas aucilebelia gar-
kveuli pirobebis dacva: zemoqmedebis qveS myofi biologi-
uri masala unda iyos diskretuli, anu Semdgari calkeuli
nawilebisagan (ujredebisagan); ujreduli suspenzia SeZle-
bisdagvarad unda iyos moklebuli koStebs-konglomera-
tebs, radganac konglomeratis nebismieri ujredis induci-
rebuli mutacia SeiZleba mTlianad daikargos misi sakveb
areSi kultivirebisas; qimiuri mutagenebiT damuSaveba unda
Catardes buferul xsnarebSi, mocemuli mutagenisaTvis pH-
is yvelaze optimalur pirobebSi; qimiuri mutagenebiT da-
muSavebis Semdeg kultivirebamde biologiuri masala unda
gairecxos steriluri wyliT an axali sakvebi ariT.
inducirebuli mutantebis gamoyofisaTvis iyeneben se-
leqtiur sistemebs (seleqtiur areebs). maTi damuSaveba sa-
34
arsebobs ukudamokidebuleba ujredebis gadarCenis unarianobasa da mu-
tagenis dozebs Soris. amitom didi dozebi SeiZleba gamoyenebul iqnas
mxolod iSviaTi mutantebis misaRebad.
35 ujredebis gadarCenis unarianoba damokidebulia ujreduli kulture-
bis ganviTarebis stadiaze (mag. protoplastebis radiomgrZnobeloba
izrdeba kultivirebis dawyebidan da maqsimums aRwevs ujreduli ciklis
G2 periodSi), ujredebis ploidurobaze (haploidebi ufro mgrZnobiarea
mutagenebis mimarT, vidre diplodebi).
69
Sualebas iZleva Seiqmnas iseTi xelovnuri pirobebi, ro-
melSic vlindeba ara saerTod Secvlili mutantebi, aramed
mutantebi, romlebsac gaaCnia garkveuli mimarTulebis cva-
lebadobebi.
dReisaTvis damuSavebulia seleqtiuri sistemebi, rom-
lebic saSualebas iZleva gamovlindes antibiotikebisadmi,
herbicidebisadmi, aminomJavebisa da maTi analogebisadmi,
nukleinis mJavebis sinTezis inhibitorebisadmi, stresuli
faqtorebisadmi da sxva gamZle mutantebi.
obieqtebis mutagenuri faqtorebiT damuSavebis Semdeg,
mimarTaven maT kultivirebas seleqtiur sistemaze (seleq-
tiur areze) da awarmoeben inducirebuli mutantebis ga-
morCevas.
biologiuri obieqtebis kultivirebas seleqtiur sis-
temaze (seleqtiur areze) axdenen Semdegi meTodikiT: 1)
obieqtidan calkeuli ujredebis gamoyofa da maTi gamoz-
rda mikrokameraSi an mikrowveTSi, 2) obieqtis yvela ujre-
dis masobrivi Tesva sakveb areSi.
inducirebuli mutantebis gamorCevisaTvis arsebobs
Semdegi xerxebi:
1. pirdapiri (pozitiuri) gamorCeva, romlis drosac se-
leqtiur sistemaSi gadarCeba ujredebis mxolod garkveu-
li saZebni mutanturi tipi. pirdapir gamorCevas iyeneben ma-
rilebisadmi, herbicidebisadmi, antibiotikebisa da maTi
analogebisadmi, sokoebis toqsinebisadmi da sxva gamZle
mutantebis misaRebad. mutantebis pirdapiri gamorCevis
dros jer xdeba obieqtis miReba da damuSaveba mutageniT,
Semdeg damuSavebuli obieqtis kultivireba seleqtiur are-
ze saZebni mutanturi ujredebis gamosarCevad da bolos,
mutanturi ujredebis kultivireba saregeneracio sakveb
areSi.
2. arapirdapiri (negatiuri) gamorCeva, romlis drosac
iqmneba piroba, sadac SerCeviT iRupeba veluri tipis dayo-
fis fazaSi myofi ujredebi da gadarCeba metabolurad
araaqtiuri mutanturi ujredebi. es xerxi efeqturia piro-
70
biTad letaluri mutantebis – auqsotrofuli 36 da tempera-
turagamZle mutantebis gamorCevisaTvis. veluri tipis uj-
redebis SerCeviTi daRupvisaTvis yvelaze metad iyeneben
nukleinis mJavebis analogebs (5-bromdezoqsiuredani, 5-
ftordezoqsiuredani), aminomJavebis analogebs (ftorfeni-
lalanini) da iseT toqsikur nivTierebebs rogoricaa nat-
riumis arsenati. gadarCenili mutanturi ujredebis kulti-
virebas Semdeg axdenen aminomJavebiT, vitaminebiT, eqstraq-
tebiT da sxv. gamdidrebul sakveb areeebze, sadac isini
mravldebian.
mutanturi ujredebis gamorCeva jer kidev ar warmo-
adgens inducirebuli mutantebis miRebis samuSaos da-
sasruls. aucilebelia kidev somaturi ujredebis doneze
miRebuli cvalebadobis genetikuri bunebis damatebiTi da-
sabuTeba. vinaidan gamorCeul ujredebs Soris SeiZleba
iyos adaptirebuli ujredebi, romelTa zrda seleqtiur
pirobebSi dakavSirebulia ara mutaciasTan, aramed mocemu-
li genotipis reaqciis normis farglebSi populaciaSi uf-
ro gamZle ujredebis gamorCevasTan. aseve SeiZleba iyos
Secvlili ujredebi, romelTa warmoqmna dakavSirebulia
epigenetikur cvalebadobasTan. somaturi ujredebis doneze
cvalebadobis dasadgenad arsebobs rigi kriteriumi: 1. Sec-
vlili ujredebis sixSire unda iyos Zalian dabali (1.10-6-
10-7); 2. is Zalian izrdeba mutagenebis gamoyenebisas (1.10-4-10-
5 ); 3. Secvlil ujredebs aqvT stabiluri xangrZlivi zrdis
36
auqsotrofuli mutantebi – mutantebi, romlebic saWiroeben sakvebi aris
damatebiT komponentebs maTi sinTezis unaris dakargvis gamo.
71
netikuri bunebis saboloo dadgena yvelaze efeqturad Se-
saZlebelia mcenare-regenerantebis genetikuri analiziT.
inducirebuli mutagenezis efeqturobis SefasebisaT-
vis xSirad iyeneben mutaciis sasargeblo sixSires, romel-
sac sazRvraven miRebuli mutantebis raodenobis Sefarde-
biT kultivirebuli ujredebis saerTo raodenobasTan.
saerTod inducirebuli mutagenezis upiratesoba se-
leqciis tradiciul meTodebTn SedarebiT, mdgomareobs se-
leqciisaTvis sawyisi masalis ufro swraf gaumjobesebaSi,
rogorc erTi, ise rigi sameurneod Zvirfasi niSnis mixed-
viT.
mcenaris doneze eqsperimentul mutaciasTan Sedare-
biT, in vitro mutacias gaaCnia rigi upiratesobebi: erTi pet-
ris jamSi kultivirebuli ujredebis imdenive raodenobaa,
rac aTas heqtarze darguli mcenareebisa; mutanturi niSne-
bi calkeuli ujredebis doneze ufro swrafad vlindebian;
SesaZlebelia axali tipis mutaciebis miReba, maT Soris bi-
oqimiuri xasiaTis; axali sasurveli niSnis miRebaze gaci-
lebiT naklebi dro da SromiTi resursebi ixarjeba.
U ujreduli mutagenezis warmatebiT gamoyenebis erT-erT
aucilebel pirobas warmoadgens mcenareTa regeneraciis
kargad damuSavebuli sistemis arseboba. aseve Zalian mniS-
vnelovnia kvlevis obieqtad aRebul mcenareSi haploidebis
miRebis SesaZlebloba, vinaidan ujredebis kulturaSi mu-
tagenis efeqturoba izrdeba haploidebis doneze, yvela re-
cesiuli mutaciis gamovlenis gamo. Semdgom seleqciur mu-
SaobaSi gamoiyeneba mxolod is genotipebi, romlebSic mu-
taciebi vlindeba mTliani mcenaris doneze.
75
Secvlili ujredebis araseleqtiuri gamorCevisas iye-
neben sxvadasxva bioqimiur meTodebs. individualuri kolo-
niebis bioqimiuri analizi, cilebis an izofermentebis
speqtris mixedviT, Secvlili variantebis gamorCevis saSua-
lebas iZleva. sxva xerxebiT (qromatografia, mikro-peqro-
fotometria, radioimunografia da sxva) SesaZlebelia spe-
cifikuri nivTierebebis, magaliTad, alkalodebis da sxva
meoradi metabolitebis maproducirebeli xazebis gamorCe-
va.
78
fardeba namjasTan, TavTavis fxianoba da ufxooba, TavTa-
vis forma, Teslebis Seferiloba.
fiziologiuri niSnebis mixedviT mcenareebi gansxvav-
debodnen vegetaciis droiT, dabali temperaturebisa da ga-
dazamTrebis pirobebisadmi gamZleobiT, daavadebebisadmi
gamZleobiT.
somaklonuri cvalebadobis gamoyenebiT miRebulia
pomidori mSrali nivTierebis maRali SemcvelobiT, pomi-
dori da brinji mamrobiTi sterilobiT, maRalmosavliani
brinji, adremwifadi simindi, dabali temperaturisa da daa-
vadebebisadmi gamZle xorbali, Saqris lerwami, kartofili.
miRebulia fuzariozisadmi gamZle kartofilis so-
makloni. gamorCeulia marilebis maRali Semcvelobisadmi
rezistentuli xanWkolas, Tambaqos da kartofilis mcena-
reebi da sxva.
amrigad, somaklonebis praqtikuli mniSvnelobis aR-
niSnuli da sxva mravali dadebiTi magaliTi, seleqciuri
muSaobis praqtikaSi somaklonebis miRebis sxvadasxva xer-
xis ufro efeqturi danergvis aucileblobas adasturebs.
yvelaze realuria somaklonuri cvalebadobis gamoyeneba
ukve arsebuli jiSebisa da xazebis calkeuli niSnebis mi-
xedviT gaumjobesebis saqmeSi.
aRniSnulTan erTad genetikurad Secvlili mcenareTa
formebis miRebis warmodgenil meTods gaaCnia arsebiTi
naklovanebebi. erT-erTi mTavaria – saWiro variantebis mi-
zanmimarTuli seleqciis meTodebis ararseboba. ar aris ga-
moricxuli, rom rig SemTxvevebSi, spontanuri somaklonuri
variantebis miRebis procesi, maTi identifikacia da Sefase-
ba mindvris pirobebSi, sabolood damTavrdes uaryofiTi
SedegiT.
amitom aucilebelia cvalebadobis regulaciis Sem-
dgomi Seswavla, mcenareTa Sesabamisi saxeobebis, genotipe-
bisa da sawyisi eqsplantatis SerCeva, aseve somaklonuri
cvalebadobis speqtris gazrdis pirobebis gansazRvra da
sxva.
79
1.3.6.2 somaturi hibridizacia
80
jis patara qromosomebi da qeris didi qromosomebi. hib-
rids aseve hqonda mitoqondrialuri da qloroplasturi
dnm-s mSoblebisagan gansxvavebuli axali Tanmimdevroba.
1978 wels i. glebam TanamSromlebTan erTad miiRo
pirveli tribaTaSorisi 38 hibridi – arabidobrasika, arabi-
dopsisis (Arabidopsis thaliana) in vitro kulturis ujredis da
turnefsis (Brassica campestris)FfoTlis mezofiluri ujredis
protoplastebis Serwymis gziT.
es warmoadgenda pirvel kvlevas, romelmac srulad
da damajereblad aCvena somaturi hibridizaciis SesaZleb-
lobebi (da SezRudvebi) filogenezurad Soreuli saxeobe-
bis Sejvarebis dros. mcenare iyo genetikurad da morfo-
logiurad erTgvarovani, ar yvavilobda, maxinji formis,
Zalian bevri yvavilisnairi teratomamsgavsi 39 warmonaqmne-
biT.
1979 wels ganxorcielebul iqna tribaTaSorisi soma-
turi hibridizacia ZaRlyurZenasebrTa ojaxis ori gvaris
saxeobebs lemas da beladonas Soris (Datura innoxia + Atropa
belladonna). yvela regenerirebul mcenareSi gamovlenil iqna
orive mSoblis qromosomebi. amfidiploidebs ar aRmoaC-
ndaT Reroseuli morfogenezis unari. poliploiduri da
aneuploiduri qromosomebis mqone xazebidan Rebulobdnen
anomalur Reroebs. regenerirebuli mcenareebi iyo steri-
luri, lemas msgavsi, magram Seicavdnen beladonas mcire
raodenobis qromosomebs.
beladonas protoplastebis Cinuri Tambaqos kalusis
ujredebis protoplastebTan SerwymiT miRres hibridebi,
romelTa ujredebSi napovni iqna orive mSoblis qromoso-
mebi, Tumca erTi wlis Semdeg ramdenime mcenareSi adgili
hqonda beladonas qromosomebis srul eliminacias.
pirveli tribaTaSorisi fertiluri hibridebi miRe-
bul iqna qlorofildefeqturi Tambaqos protoplastebis
Rutaceae:
Citrus sinensis (+) Fortunella sp., Severinia -sxvadasxva daavadebebisadmi
disticha, C. Unshiu; gamZleoba; sicivegamZleoba.
Citrus unshiu (+) C. jambhiri, C. junos.
tantebi da a.S.
es realuri gzaa aminomJavebis, gansakuTrebiT Seuc-
vleli aminomJavebis maRali Semcvelobis mcenareebis misa-
Rebad. gamorCeulia sawyis mSoblebTan SedarebiT Seuc-
vleli aminomJava triftofanis 20-30-jer ufri meti sinTe-
zis unaris mqone Tambaqosa da stafilos ujrduli xazebi.
84
am xerxiT miRebulia lizinis, meTioninis, fenilalaninis,
glicinis zesinTezis unaris mqone kartofilis, stafilos,
brinjis rigi ujreduli xazi.
aRniSnuli meTodiT miRebulia helmintosporozisadmi
gamZle simindis da fitoptorisadmi rezistentuli karto-
filis xazebi; Tambaqos mozaikis virusisadmi imunuri Tam-
baqos mcenareebi.
mizanmimarTuli seleqciuri muSaobiT Seqmnilia sxva-
dasxva stresuli faqtorebis – damlaSeba, daWaobeba, daba-
li da maRali temperatura, mimarT gamZle sxvadasxva mce-
naris ujreduli xazebi da mcenareebi.
mutagenezis gziT miiRes kartofilis ramodenime uj-
reduli kloni prolinis40 maRali (2-25-jer meti) produci-
rebis unariT, xolo maTgan regenerirebuli mcenareebidan
erTi – dabali temperaturisadmi gamZleobis maRali una-
riT.
seleqtiur areSi pegi-s monawileobiT Seqmnili wylis
stresis pirobebSi gamorCeulia Tambaqos da pomidoris
gvalvagamZle ujreduli xazebi.
inducirebuli mutageneziT pirdapiri gamorCevis gziT
Seqmnilia vercxliswylisadmi gamZle petunias, aluminisa
da manganumisadmi gamZle stafilos, kadmiumisadmi gamZle
pomodorisa da lemas ujreduli xazebi da sxva.
amrigad, ujreduli seleqcia somaklonuri cvaleba-
dobis, somaturi hibridizaciis da in vitro inducirebuli mu-
taciis meTodebis gamoyenebiT, kvlevis obieqtebze mizan-mi-
marTuli moqmedebiT ujredebis genetikuri aparatis kon-
struirebis Sedegad, memkvidreobisa da cvalebadobis regu-
laciis uzrunvelyofiT, warmoadgens mcenareTa genetikuri
mravalferovnebis Seqmnis, axali jiSebis miRebis an arse-
bulis gaumjobesebis efeqtur saSualebas.
89
2.2. mcenareebSi genebis gadatanis meTodebi
mcenareebSi genebis gadatana SeiZleba sxvadasxva me-
TodebiT. isini ZiriTadad iyofa sam jgufad (sur. 24):
ag rol i s ti ki s
„ f oT l i s rg ol e- meT od i mcen ari s protop-
b i s “ meT od i l as tebis donorul
d n m-n kokultivacia
protopl as teb S i
d n m- s mi kroi n eq-
ag rob aqteri as T an ci i s meT od i
protopl as teb i s
koku l ti vaci a
protopl as teb i s
el eqtrof oraci i s
meT od i
vaku u m-
in planta tran s f or- i n f i l traci i s
maci i s meT od i meT od i
b i ob al i s ti ku ri
tran s f ormaci i s
meT od i
meqaniku ri i n oku -
l aci i s meT od i
43
ingl. in plant - mcenareSi
44
vehile [ingl] – oTxTvala.
91
1) iyos mcire zomis, raTa mis dnm-Si SeiZlebodes sa-
surveli genis/genebis CarTva;
2) iyos replikoni, e.i. hqondes replikaciis unari, ra-
Ta stabilurad arsebobdes recipientis (patronis) ujred-
Si;
3) hqondes amplifikaciis e.i. mravaljeradi gaormage-
bisa da didi raodenobiT aslebis warmoqmnis unari, raTa
masSi CarTuli geni ujredSi aseve warmodgenili iyos mra-
vali aslebiT da maSasadame, misi Sesatyvisi cila – didi
raodenobiT;
4) hqondes ama Tu im restriqtazas Secnobis unikalu-
ri saiti, raTa am saitSi CarTos saWiro geni/genebi;
5) unda uzrunvelyos misi molekulis SedgenilobaSi
CarTuli ucxo dnm-s eqspersia (muSaoba);
6) hqondes seleqtiuri markeri, e.i. Seicavdes gens,
romlis funqcia ujreds aniWebs advilad gasarCev niSans
(magaliTad, antibiotikebisadmi gamZleobas), rac xels uw-
yobs ujredebis, romlebmac miiRes ucxo geni, gamorCevis
efeqturobis gadidebas;
7) ucxo dnm-s Seyvanam ar unda daarRvios misi arsebi-
Ti funqciebi;
8) hqondes Seyvanili ucxo dnm-s Sesabamisi organiz-
mis ujredebSi gadacemis SesaZlebloba.
bunebaSi veqtorebis yvelaze xelsayrel kandidatebs
warmoadgenen – plazmidebis, virusebis, maT Soris fagebis,
mitoqondriebis da qloroplastebis dnm-s molekulebi.
uSualod veqtorebad maT praqtikulad ver iyeneben. imisaT-
vis, rom isini pasuxobdnen zemoT aRniSnul moTxovnebs, au-
cilebelia maTi modificireba an kombinireba. amasTan veq-
torebis konstruireba xdeba raRac konkretuli miznisaT-
vis. magaliTad, aris veqtorebi, romlebic emsaxureba mxo-
lod genebis amplifikacias (gamravlebas) an seqvenirebas;
aris veqtorebi dnm-s patronis qromosomaSi gadatanisa da
integraciisaTvis da a.S.
genetikuri inJineriis veqtorisadmi wayenebuli zoga-
di moTxovnebi mTlianad exeba mcenareul veqtorebsac.
92
idealuri mcenareuli veqtori unda flobdes Semdeg
Tvisebebs:
1) iyos molekulurad klonirebadi;
2) gaaCndes genetikuri informaciis aqceptirebis (miRe-
bis) unari;
3) Seicavdes specifikur saits masSi ucxo genis integ-
raciisaTvis;
4) hqondes patronis ujredebSi gadatanis unari;
5) aucilebelia veqtorisa da patronis ujredSi klo-
nirebisaTvis gankuTvnili dnm-s stabiluroba da SeTavseba-
doba;
6) uzrunvelyos didi raodenobiT aslebis replikacia
da mcenaris ujredebSi ucxo dnm-s eqspersia;
7) Tu saWiroa transformirebuli mcenaris memkvidru-
li cvalebadoba, maSin veqtori stabilurad unda iyos
axal patronSi;
8) veqtoruli molekulis mcenaris ujredSi an mcena-
reSi arseboba advilad unda seleqtirebdes45 , rac veqto-
rul molekulaSi seleqtiuri markeris CarTvis aucileb-
lobaze miuTiTebs;
9) iyos SeTavsebadi normaluri, jansaRi mcenaris fe-
notipTan, e.i. dnm-s es fragmenti ar unda iyos paTogenuri;
10) klonirebadi geni stabilurad unda gadaecemodes
transformirebuli mcenaris Taobas rogorc somaturi, ise
sqesobrivi gziT;
11) hqondes mcenaris SigniT sistemuri gavrcelebis
unari, raTa uzrunvelyos Seyvanili dnm-s gamovlena mcena-
ris sxvadasxva organoebSi;
12) hqondes nebismieri genis (misi warmoSobis miuxeda-
vad) mcenaris ujredebSi Seyvanis, damagrebisa da eqspresi-
rebis unari;
13) veqtorisaTvis metad sasurvel Tvisebas warmoad-
gens patronTa farTo speqtri, raTa is gamoyenebul iqnas
45
seleqturi [laT. selectio] – gamorCeva.
93
mcenareTa farTo wrisaTvis, pirvel rigSi yvelaze Zvirfa-
si sasoflo-sameurneo kulturebisaTvis.
s ur . 2 5. g v ir g v inis e br i g a l e bi
96
a b g d e
qromosomuli dnm
plazmid a qromosoma
Ddnm-
fragmenti
dnm-fragmenti
Wriloba
A.tumefaciens gvirgv.
transformi gali
opinebi
rebuli mcen.
Agrobacterium ujredi
tumefaciens
baqteriis plazmidis
mcenaris dnm mcenaris dnm
dnm-s fragmenti
marcxena marjvena
ganmeoreba ganmeoreba
46
Tumor inducing [ingl.] – simsivnis mainducirebeli.
98
T-dn m
T-dn m
acs
ocs
noc
vir pTiC58 vir pTiAch5
occ
acc
agc
a b
47
Root inducing [ingl.] – fesvmainducirebeli.
48
proliferacia [laT. proles – STamomavloba; fero – damaqvs, davatareb] – or-
ganizmis qsovilis zrda ujredebis gamravlebis gziT.
99
s ur. 2 9. “wverisebri f esvi“ (zeda) d a „R erosebri g ali“ (qveda)
nia naklebi moculoba, vidre „gvirgvinisebr galebs“. cal-
saxad dadgenilia, rom sindromi „wverisebri fesvi“ war-
moiqmneba „gvirgvinisebri galebis“ sruliad analogiuri
procesis Sedegad. ZiriTadi gansxvaveba maT Soris mdgoma-
reobs imaSi, rom „gvirgvinisebri galis“ daavadebas safuZ-
vlad udevs simsivnuri zrda, xolo „wverisebri fesvis“ –
diferencirebuli qsovilebis proliferacia.
cnobebi A. rhizogenes-is Ri-plazmidebze amJamad iseTi
farTo ar aris rogorc Ti-plazmidis SemTxvevaSi, magram
arsebuli monacemebiT SeiniSneba Zalian bevri msgavsi ka-
nonzomiereba.
klasifikaciis mixedviT Ri-plazmidebi iyofa 2 kla-
sad: 1) „agropinuri“ tipis, romlebic akodireben agropins,
manopins da sxva; 2) „manopinuri“ tipis, romlebic akodire-
ben manopinis, manopinis mJavis da sxva.
Ri-plazmidebs genetikur inJineriaSi Ti-plazmidebTan
100
SedarebiT gaaCniaT garkveuli upiratesoba, radganac mcena-
reebi ukeT regenerireben simsivnuri fesvebidan. Ri-plazmi-
debi ganixileba rogorc plazmidebis bunebrivi uvnebeli
(„ganiaraRebuli“) varianti.
D T-dn m-s struqtura da fun qci ebi . dadgenil iqna, rom
agrobaqteriuli dasenianebiT mcenaris transformaciisas
TviT agrobaqteria ar Sedis mcenaris ujredSi, is Cerdeba
ujredSorisebSi. ar Sedis ujredSi Ti-plazmidac, magram
mcenaris ujredis birTvSi gadaitaneba Ti-plazmidis nawi-
li, romelic Semdeg CaSendeba mcenareul genomSi da iwvevs
transformacias – „gvirgvinisebri galis“ simsivnis warmoq-
mnas. Ti-plazmidis dnm-s am nawilma, romelic kovalenturad
dakavSirebuli aRmoCnda transformirebuli mcenaris ujre-
debis qromosomul dnm-Tan, miiRo T-dn m-s 49 saxelwodeba. am-
Jamad T-dnm kartirebulia, masSi identificirebulia sxva-
dasxva tipis Ti-plazmidisaTvis saerTo maRalkonservatiu-
li ubani (sur. 30).
49
T ransforming DNA (ingl.) – matransformirebeli dnm. Tu T i-plazmidis es
nawili mdebareobs baqteriul ujredSi, maSin hqvia – T -ubani (raioni an
monakveTi), xolo Tu transformirebuli mcenaris ujredSi maSin – T -dnm.
101
T-dnm-s zoma SedarebiT mcirea, varirebs plazmidis
tipis mixedviT da aRwevs 10 – 30 aTas n.w. (4.5-15 megadal-
toni), rac plazmidis mTeli genomis 5-8%-s Seadgens.
T-dnm-s (akodirebs 10-15 cilas) ZiriTad funqcias war-
moadgens mcenaris genomSi gadasvla, CaSeneba (lokalizeba
birTvSi) da ujredis transformireba (misTvis ucxo pro-
duqtebis sinTezis unaris miniWeba)50.
T-dnm-s (T-DNA region) (sur. 30) boloebi SemosazRvru-
lia 25 wyvili nukleotidisagan Semdgari pirdapiri maRal
konservatiuli kidura ganmeorebebiT (sur. 31), romlebic
Seadgenen e.w. marcxena (Left border repeat) da marjvena (Right
border repeat) mosazRvre raionebs (sur. 30). isini aucilebe-
lia plazmididan T-dnm-s amoWrasa da mcenaris genomSi in-
tegraciisaTvis. gansakuTrebiT mniSvnelovania am saqmeSi
marjvena sazRvris roli. transformaciisaTvis mniSvnelo-
vania aseve marjvena sazRvris gareT mdebare mokle (24 n.w.)
Tanmimdevroba, romelsac overdraivi (overdraive) ewodeba.
GCTGGTGGCAGGATATATTGTGGTGTAAACAAATT 1
GTGTTTGACAGGATATATTGGCGGGTAAACCTAAG 2
AGCGGCGGCAGGATATATTCAATTGTAAATGGCTT 3
CTGAC TGGCAGGATATATACCGTTGTATTTGAGCT 4
50
simsivnis ujredebSi imyofeba T -dnm-s erTidan xuTamde asli.
102
fitohormon citokininis sinTezs. am genebis eqspresiis Se-
degad transformirebul ujredebSi icvleba hormonaluri
statusi, rac iwvevs maT dediferencirebas da simsivnis
warmoqmnas.
unda aRiniSnos, rom T-dnm-Si lokalizebuli arc er-
Ti geni ar transkribirdeba agrobaqteriis ujredSi, maTi
aqtiuroba vlindeba mxolod mcenaris ujredSi. aseve mniS-
vnelovania is, rom T-dnm-s gadatanasa da integraciaze pa-
suxismgebeli yvela geni ganlagebulia am ubnis gareT.
plazmidebis vir-ubnis funqcia da struqtura. agrobaq-
teriuli transformaciisaTvis T-dnm-s arseboba aucilebe-
lia, magram sakmarisi ar aris. Ti-plazmididan T-dnm-s amoW-
rasa da mis mcenaris genomSi gadatanaze pasuxismgebelia
Ti-plazmidis sxva, T-dnm-s gareT ganlagebuli ubani, ro-
melsac vir-ubani (virulentobis ubani) ewodeba. igi gansaz-
Rvravs simsivnuri transformaciisaTvis aucilebel proce-
sebs: baqteriis urTierTqmedebas mcenaris ujredebTan, Ti-
plazmidis T-dnm-s SeRwevas mcenaris ujredSi, T-dnm-s in-
tegracias mcenaris genomSi, e.i. virulenturobis (vir) fun-
qciebs.
vir-ubani warmoadgens did segments zomiT daxloebiT
35 aTas nukleotidis wyvili da Ti-plazmidis saerTod mi-
Rebul ruqaze lokalizebulia marcxniv T-dnm-s ubnidan
(sur. 28).
vir-ubani Sedgeba (sur. 30) xuTi vir-operonisa – virB, virC,
virD, virE, virH da sami calkeuli vir-genisagan – virA, virG da virF.
operonebi Tavis mxriv moicavs ramodenime gens, amitom
Tvlian, rom vir-ubani Sedgeba 40-mde genisagan.
Ffunqciis mixedviT vir-genebi SeiZleba daiyos or kla-
sad:
1. virA da virG genebi – regulatoruli genebi, romelTa
eqspresia agrobaqteriul ujredSi mcire raodenobiT mainc
mudmivad xdeba;
2. virB, virC, virD, virE, virF genebi – akodireben cilebs,
romlebic uSualodaa CarTuli T-dnm-s mcenareSi gadatanis
103
procesSi da eqspresirdebian mxolod maTi promotorebis
uSualo aqtivaciis Semdeg.
cxrilSi 2 motanilia agrobaqteriuli simsivnuri
transformaciis procesSi monawile zogierTi vir-genis pro-
duqtebis (Vir-cilebis) ZiriTadi funqciebi.
104
cx r ili 2 -is d asasruli
VirD1 147 moqmedebs cila VirD2–Tan erTad Т -kompleqsis for-
mirebis dros
endonukleaza, T -dnm-s erTi jaWvis 5′-bolosTan da
VirD2 424 kavSireba da nikireba (Т -kompleqsis formireba);
Т -kompleqsis transportireba mcenaris ujredis bir-
TvSi
106
ChvG fosfatur SimSilze mareagirebeli orkomponentiani
sensoruli sistemis sensoruli cila
107
T-dn m
Ti-plazmida
agrobaqteriis
ci toplazma
T- kom-
pl eqsi
vir-uban i
mcenareuli ujredis
sasignalo molekulebi
patron-mcenaris uj-
redis kedeli
m ce naris
ujr edi T-d nm
b i rTvi
108
cilaa da warmoadgens danarCeni vir-genebis – virB, virC, virD,
virE, virH, virF transkripciis aqtivators. gaaqtiurebuli ci-
la VirG ukavSirdeba am genebis promotorul ubnebs da iw-
vevs maT eqspresias.
vir-genebis – virB, virC, virD, virE, virF cilebi ukavSirdebi-
an T-dnm-s, iwveven mis amoWras Ti–plazmididan da CaSenebas-
mcenaris genomSi.
es procesi iwyeba VirС1, VirD1 da VirD2 cilebiT. Ziri-
Tads warmoadgens endonukleaza VirD2, romelsac SeuZlia
dnm-s orjaWviani molekulis erT jaWvis gawyveta. is cnobs
kidura Tanmimdevrobebs, magram efeqturi mimagrebisaTvis
sWirdeba cilebi VirD1 da VirС1. cila VirD1 uSualod urTi-
erTmoqmedebs VirD2-Tan da gansazRvravs mis swor orienta-
cias T-dnm-s orjaWvian molekulaze.
cila VirС1 emagreba marjvena kidura Tanmimdevrobas-
Tan axlos – overdraivis ubanze da VirD2-Tan erTad iwvevs
T-dnm-s erTjaWviani fragmentis amoWris inicirebas. endo-
nuleaza VirD2 marjvena kidura Tanmimdevrobis me-3 da me-4
nukleotidebs Soris akeTebs erTijaWvian specifikur Wras
da iwyeba am jaWvis mocileba misi komplementaruli jaWi-
dan marcxena kidura Tanmimdevrobis mimarTulebiT. amasTan
TviT endonuklaza mimagrebuli rCeba mosacilebuli jaW-
vis 5′-boloze.
imavdroulad adgili aqvs T-dnm-ze warmoqmnili rRveu-
lis Sevsebas axali nukleotidebiT. ase, rom Zveli jaWvis
sruli mocilebis Semdeg (amisaTvis marcxena kidura Tan-
mimdevrobasTan mimagrebuli cila VirD2-is sxva molekula
akeTebs masze erTjaWvian specifikur Wras) T-dnm rCeba
iseTive rogoric iyo Tavidan.
amoWrili erTjaWviani mobiluri T-dnm (T-strand) 5′-bo-
loze mimagrebuli VirD2 ciliT qmnis moumwifebel T-kom-
pleqs (Immature T-complex), romelic miemarTeba mcenaris uj-
redSi gasasvleli arxisken.
VirB cilebidan (sul 11) minimum sami – VirB2, VirB5 da
109
VirB6 warmoqmnian specifikur transujredul gasasvlel
arxs – T-piluss (T-pilus) (sur. 34), romliTac moumwifebeli
T-kompleqsi gadaitaneba agrobaqteriidan mcenaris ujred-
Si.
aRniSnul kompleqsTan erTad am arxis saSualebiT
mcenaris ujredSi gadadis cilebi VirЕ2, VirЕ3 da VirF.
110
yvelaze mniSvnelovan funqcias mcenaris ujredis Sig-
niT asrulebs cila VirЕ2. misi molekulebi mTel sigrZeze
ukavSirdeba moumwifebel T-kompleqs, riTac icavs erTja-
Wvian dnm-s mcenareuli endonuklezebiT gaxleCisagan, mii-
Reba momwifebeli T-kompleqsi (Mature T-complex) da VirD2 ci-
lasTan erTad gansazRvravs T-kompleqsis transports uj-
redis citoplazmidan birTvSi.
1. 1 .importi birTvSi
7. 4. T-d nm-s
8. i ntegracia
51
sityvidan VirE2-interacting proteins.
111
VirD2 da VirЕ2 cilebi aseve monawileoben T-dnm-s qromo-
somul dnm-Si integraciis procesSi, oRond mas Semdeg,
rac agrobaqteriidan gadmosuli VirF cila birTvis prote-
osomaSi daSlis (gaxleCs) mcenareul VIP1 cilas da misgan
gaaTavisuflebs T-kompleqss.
birTvSi erTjaWviani dnm, rogorc Cans, aRidgens or-
jaWvian struqturas da homologiuri rekombinaciis meqa-
nizmiT CaSendeba mcenaris genomSi. amisaTvis aucilebelia
2-5 nukleotidis sigrZis mikrohomologia T-dnm-s kidura
Tanmimdebrobasa da mcenaris genomis ubans Soris.
amrigad, mcenareuli ujredis agrobaqteriuli geneti-
kuri transformaciis Zalian rTuli, jer kidev bolomde
daudgeneli procesis ZiriTadi molekuluri meqanizmi ase-
Tia (sur. 36):
1. procesi iwyeba agrobaqteriis mier patron-mcenaris
T-pilus
112
(mcenare-recipientis) ujredebis specifikuri receptorebis
(Bacterial and plant receptors) gamocnobiT da agrobaqteriis qro-
mosomis genebis mier kodirebuli cilebis saSualebiT baq-
teriis mimagrebiT mcenaris ujredze;
2. mcenaris ujredis specifikuri sasignalo moleku-
lebis (Plant signals) gamocnoba agrobaqteriis signalis gada-
cemis orkomponentiani (VirА/VirG) regulatoruli sistemis
mier;
3. regulatoruli cila VirG-s mier agrobaqteriis vir-
ubnis (vir-region) virulentobis (vir) genebis aqtivacia;
4. erTjaWviani mobiluri T-dnm-s (T-strand) warmoqmna;
5. moumwifebel T-kompleqsis (Immature T-complex), sxva
ramodenime Vir cilasTan erTad, gadatana patron-mcenaris
ujredis citoplazmaSi;
6. momwifebeli T-kompleqsi (Mature T-complex) warmoqmna
da misi gadaadgileba ujredis birTvisaken;
7. T-kompleqsis aqtiuri importi ujredis birTvSi;
8. T-dnm-s gadatana genomur dnm-Tan integraciis ad-
gilamde;
9. T-dnm-s gaTavisufleba Tanmxlebi cilebisagan;
10. T-dnm-s CaSeneba (integrated T-DNA) mcenaris genomSi
homologiuri rekombinaciis meqanizmiT.
52
didi zomebis gamo plazmidas gaaCnia restriqtiuli endonuklea-
zebiT gaxleCis Zalian bevri saiti. rac praqtikulad gamoricxavs mis
srulyofil awyobasa da uSualod masSi ucxo genebis klonirebis SesaZ-
leblobas – restriqtazebiT gaWrisa da Sesabamisi ucxo genis Seyvanis
Semdeg funqcionirebadi srulyofili plazmidis awyobis Sansi Zalian um-
niSvneloa.
53
ix. gv. 142.…
114
saTvis araarsebiT fragmentebs, umateben (miakereben) seleq-
tiur markerebs, replikaciis iniciaciis saitebs, polilin-
kerebs da a.S.
T-dnm-s gadatanaze pasuxismgebeli yvela cila kodi-
rebulia vir-genebiT. xelovnurad konstruirebul veqtoreb-
Si vir-ubani da T-dnm SeiZleba iyos erT da igive, an sxva-
dasxva plazmidaSi.
amrigad, mcenareTa transformaciisaTvis Ti-plazmi-
dis safuZvelze Seqmnili yvela veqtori unda Seicavdes
Semdeg struqturul elements:
- T-dnm-s marjvena da marcxena kidura ganmeorebebs;
- T-dnm-s mcenaris ujredis genomSi gadatanisa da Ca-
SenebisaTvis aucilebel Tanmimdevrobebs (vir-ubani);
- transformirebuli ujredebis gamorCevisaTvis auci-
lebeli seleqtiuri markeris genis Tanmimdevrobebs (anti-
biotikebisadmi, herbicidebisadmi gamZleobis genebi da
sxva);
- mis SemadgenlobaSi, T-dnm-s kidura ganmeorebebs So-
ris ucxo (saWiro) genis CaSenebis gaadvilebisaTvis auci-
lebel restriqciis erT an ramodenime saits (polilinke-
ruli 54 Tanmimdevrobebi);
- CaSenebuli genis eqspresiisaTvis aucilebel promo-
torul Tanmimdevrobebs (nopalin (nos)- da oqtopin (ocs)
sinTetazuri genis promotoruli Tanmimdevrobebi);
- baqteriul ujredebSi (Е. coli da sxva) replikaciisaT-
vis aucilebel replikaciis iniciaciis saits.
dReisaTvis agrobaqteriis plazmidebis safuZvelze,
zemoT aRniSnuli principebis dacviT, konstruirebuli veq-
torebis ori tipi arsebobs – kointegraciuli (Sualedi)
da binaluri.
54
linkerebi - sinTetikuri oligonukleotidebi, romlebic warmoadgenen
restriqciis saitebs garkveuli restriqtazebisaTvis (mag. EcoRI, HihdIII,
BamHI).
115
koi n tegraciuli (Sualedi) veqtori s gamoyenebis arsi
mdgomareobs SemdegSi (sur. 37). ucxo (saWiro) genis mcena-
Ti-p l azmida
Sualedi
veqtori
T-d nm
ucxo geni
dasenianeba,
koniugacia
hibriduli
plazmida
homologiuri
rekombinacia
ucxo
geni
s ur. 37 . kointegraciul i v e q to r is g am o y e ne ba
m ce nar is ujr e d S i g e nis g ad as atanad
55
genis gamoyofis da in vitro mravalricxovani aslebis miRebis procesi.
116
iyeneben E. coli-is safuZvelze Seqmnil veqtorebs (mag.
pBR322). 56
Cla I
EcoR Hind
I III Bam
0
HI
Tcr Sal I
Hin 4
dI
Pvu Apr pBR 322 1
I 4.3 aT. n.w.
Pst I
3
Ava I
ori 2
Bal I
Pvu
II
s ur. 38 . v e q to r pBR 322-is f iziku r i r u q a
56
veqtorი pBR 322 (sur. 38) konstruirebulia sami plazmidis (CoI E1, pSC 101
da RI drd) safuZvelze. იგი Seicavs antibiotikebis – tetraciklinisa da am-
picilinisadmi gamZleobis or gens, agreTve ramdenime restriqtazas – Hind
III, Sal I, BamH I, EcoRI, Pvu I, Pst I da sxva Secnobis saits. pirveli sami res-
triqtazas Secnobis saiti mdebareobs tetraciklinis genis (T cr) dnm-Si,
xolo restriqtazebis Pst I, Pvu I – ampicilinis genis (Ap r) dnm-Si. es saSua-
lebas iZleva Catardes transformantebis gamorCeva erTi antibiotiki-
sadmi gamZleobis mixedviT, xolo klonebis rekombinantuli dnm-iT – me-
ore antibiotikisadmi gamZleobis mixedviT. veqtoris sigrZe Seadgens 4,3
aTas n.w.
57 damxmare veqtorSi aseve SehyavT seleqtiuri geni, transformirebuli
mcenareebis gamorCevisaTvis.
117
veqtoruli plazmida koniugaciis gziT (E. coli-iT daseniane-
bis Sedegad) SehyavT A. tumefacienns-is ujredSi, romelsac
Tavisi vir-ubnis, T-dnm-s kidura Tanmimdevrobebis da Suale-
di veqtoris analogiuri Tanmimdevrobebis mqone Ti-plazmi-
da gaaCnia. baqteriis ujredSi or plazmidas T-dnm-s homo-
logiur Tanmimdevrobebs Soris ormagi krosingoveris (ho-
mologiuri rekombinaciis) Sedegad rekombinantuli (hibri-
duli) plazmidas – Sualedi veqtoris nawili ucxo geniT
da seleqtiuri markeris geniT CaerTveba baqteriis Ti-plaz-
midas T-dnm-s adgilas, anu miiReba kointegraciuli veqto-
ri - Ti-plazmida CaSenebuli ucxo geniT (sur. 37). bolos,
agrobaqteriebs aseTi kointegraciuli veqtoriT gamoarCe-
ven seleqtiur areze da maTTvis damaxasiaTebeli Cveuleb-
rivi dasenianebis meTodiT iyeneben mcenareTa tra-nsforma-
ciisaTvis.
bi naluri veqtori ucxo dnm-s mcenaris genomSi Seyva-
nis ufro martivi da amitom ufro xSirad gamoyenebuli me-
Todia. rogorc aRniSnuli iyo, agrobaqteriebiT mcenaris
ujredis dasenianebisa da transformaciisaTvis aucilebe-
lia T-dnm-s gadatanaze pasuxismgebeli vir-ubani da T-dnm-s
kidura Tanmimdevrobebi. dadginda, rom procesis warmate-
biT ganxorcielebisaTvis sruliad araa aucilebeli es mo-
nakveTebi imyofebodnen erT da igive plazmidaSi.
binaluri veqtorebis sistemis (sur. 39) Seqmna dafuZne-
bulia imaze, rom mcenaris transformaciisaTvis gamoyene-
bul agrobaqteriul ujredSi erTdroulad imyofeba ori
plazmida. erTi Seicavs T-dnm-s kidura Tanmimdevrobebs, xo-
lo meore – vir-ubans. orive plazmidas SeuZlia damoukide-
beli replikacia58 agrobaqteriis ujredSi, magram cal-
calke ver iwveven mcenaris transformacias. kointegraci-
uli veqtoris msgavsad ucxo geni da seleqtiuri markeris
58
plazmidas T -dnm-s kidura TanmimdevrobebiT aseve gaaCnia E. coli-Si rep-
likaciis unari, rac ucxo genis am baqteriis ujredSi klonirebis saSu-
alebas iZleva.
118
T-DNA
vector
119
s ur. 40. Ri-p lazmida m niSvnelovani g e nebiTa d a ubnebiT
59
inglisur enaze misi saxelwodebidan – cauliflower mosaic virus.
60
sanam virusi imyofeba ujredis gareT, an ujredis dasenianebis proces-
Si, is arsebobs damoukidebeli nawilakis saxiT.
120
s ur. 41. ko mbostos m ozaikis v ir us is g e no m is s q e m a
63
“transpozonebi gadaadgildebian” mTlad zusti gamoTqma ar aris, rad-
ganac transpozonis axal lokalizaciaSi gamovlenisas, pirvelsawyis
mdgomareobaSi is ar qreba. mSobliuri transpozoni sawyiss aZlevs Tavis
axal asls, romelic organizmis qromosomis axal adgilSi vlindeba.
125
recipientuli
qromosoma
safexurisebri “gaWra”
qromosomaSi
transpozoni
127
protoplastebi kultivirebis garkveul fazaSi kompetentu-
ria agrobaqteriiT dasenianebisaTvis.
meTodis mixedviT or-sam dRiani ujredis garsis rege-
nerireba da dayofa dawyebuli protoplastebi gadaaqvT
kultivirebis sakveb areSi da umateben agrobaqteriis axa-
li Ramis kulturas. erToblivi kokultivireba grZeldeba
36-48 saaTis ganmavlobaSi. am periodSi baqteriis ujredebi
uerTdeba mcenaris protoplastebs da adgili aqvs T-dnm-s
mcenaris genomSi gadatanisa da integraciis process. ko-
kultivirebis dasrulebis Semdeg protoplastebis kultu-
ras umateben fermentul xsnars protoplastebis gamosayo-
fad. Semdeg protoplastebs orjer recxaven Sesabamisi
xsnariT da Semdgomi kultivirebis mizniT gadaaqvT axal
sakveb arSi. protoplastebis kultivireba xdeba standar-
tuli meTodkiT sami-oTxi kviris ganmavlobaSi. Semdeg mi-
krokoloniebi gadaaqvT agarizebul sakveb areze, bolos ki
- regeneraciul sakveb areze. sul bolos miRebul regene-
rantebs utardeba Sesabamisi testirebebi. meTods gaaCnia
garkveuli SezRudvebi gamoyenebisas, vinaidan jer erTi,
yvela mcenareSi ver xerxdeba protoplastebis gamoyofa da
meore, mravali mcenaris protoplastebs Znelad gadaaqvT
erToblivi kokultivacia baqteriasTan da iRupebian.
in vitro eq splantatebis i n okulaciis meTod i . nakle-
bad gamoyenebuli meTodia. am dros adgili aqvs mcenaris
qsoviluri eqsplantatebis (mag. stafilos rgoli, Tambaqos
Reros nawili, arabidopsisis axalgazrda fesvebi, karto-
filis muxlSorisi, pomidvris hipokotili) erTobliv kul-
tivirebas sterilur pirobebSi agrobaqteriebis suspenzieb-
Tan. transplantaciis Semdeg eqsplantatebs acileben baq-
teriebs da kultivireben kalusis warmoqmnis xelSemwyob
sakveb areze. bolos kalusidan xdeba mcenareebis regeneri-
reba da miRebuli regenerantebis testireba.
in planta tran sformaci i s meTod i . veqtorebis saSua-
lebiT genebis gadatanis meTodebi pirobiTad SeiZleba dai-
yos in vitro meTodebad, romlebic iTvaliswinebs mcenaris
128
ujredebisa da qsovilebis kultivirebas da Semdgom mcena-
ris regeneracias da in planta meTodebad, sadac es stadiebi
ar aris. am dros transformirebuli mcenareebi miiReba in-
taqturi mcenaris ujredebis transformaciis gziT in planta
pirobebSi, kultivirebis areSi mcenaris regeneraciis sta-
diis gareSe.
mcenaris ujredebis in planta pirobebSi transformacia
gulisxmobs intaqturi mcenris qsovilebze (Cveulebriv fo-
Tlis an Reros) winaswar Wrilobis miyenebas an Reros de-
kapitacias (wveros moWras) da Semdeg mis dasenianebas ag-
robaqteriis Sesabamisi kulturiT, sayvavile kvirtebis CaS-
vebas agrobaqteriis kulturis suspenziaSi, naskvze agro-
baqteriis kulturos gadatanas, Teslebis inkubacias ag-
robaqteriis suspenziaSi da Semdgom aRmocenebis xelSewyo-
bas, yvavilebis vacuum-infiltracias suspenziiT, generati-
uli organoebis damuSaveba agrobaqteriis suspenziiT uSu-
alod damtverva-ganayofierebis procesis dros, mtvrianas
damuSavebas da sxva.
Yyvela zemoT ganxiluli meTodis (xSirad maT agro-
infeqciis meTods uwodeben) dros gamoiyeneba agrobaqteri-
is Stami, romelsac gaaCnia konkretuli transformacii-
saTvis misaRebi veqtoruli konstruqcia (binaluri, koin-
tegraculi an sxva). veqtori unda Secavdes funqcionalur
ucxo gens, romlis SeyvanisTvisac tardeba samuSao. genis
warmoSobas (prokariotuli Tu eukarioruli) transforma-
ciisaTvis arsebiTi mniSvneloba ara aqvs, magram is auci-
leblad unda iyos mcenaris ujredSi eqspresirebis unaris
mqone promotoris kontrolis qveS. funqcionaluri genis
garda veqtori unda Seicavdes markerul (seleqtiuri an
reportiori) gens, romlis saxiT Cveulebriv iyeneben anti-
biotikebis – kanamicinis, higromicinis da sxva, herbicide-
bis – qlorsulforonis, fosfinotricinis da sxva mimarT
gamZleobis, luciferazas da sxva genebs.
amJamad, meTodebis srulyofis Sedegad, moxerxda ag-
robaqteriis bunebrivi StamebisaTvis damaxasiaTebeli erT-
lebniani mcenareebiis inficirebis uunarobis daZleva da
129
SesaZlebelia mcenareTa TiTqmis yvela saxeobis warmatebu-
li transformireba. miuxedavad amisa, axali veqtoruli
sistemebis gamoyenebis SesaZleblobebis Ziebis procesi ma-
inc grZeldeba.
43-e suraTze warmodgenilia agrobaqteriuli transfor-
maciis gziT transgenuri mcenareebis miRebis zogadi sqema.
130
Agrobacterium
tumef aciens T-dnm
m c enare
Ti-p l azmida
q r omosoma
k o k ultivacia
mc enaris
u jredi
vir-u b ani
t r ansformacia
t r ansformirebuli
u jredebi
f o T l eb i s mo T avs eb a s el eqt i u r ar ez e.
.ar at r an s f o r mi r eb u l i u jr ed eb i s d aR u p va
mc enareTa gamravleba
molekulur-biologiuri analizi
savele gamocda
131
bTan dakavSirebas, romlebic Semdeg pinocitoziT66 (sur.
44) STanTqaven dnm-s ujredis SigniT. aseT areSi protopla-
p l az mat u r i memb r an a
ci toplazma
66
pinocitozi (berZn. pino - vsvam , Seviwov da cito – ujredi) – aris ujredis
mier siTxis mitaceba da STanTqma.
132
protoplastebis mikroineqciis ganxorcielebisaTvis Cveu-
lebriv iyeneben „eleqtroduli milis“ mikronemsebs gare
diametriT 2 mkm da Siga diametriT 1-1,25 mkm. mikroineqciis
proceduris (sur. 45) mixedviT izolirebuli proplaste-
protoplastebis
suspenziis wveTi
Ddnm-s wveTi
protoplaste-
bis suspenzia
mikronemsi
dafiqsirebuli
mowyobiloba
ineqcia
protoplasti dnm
kalusis gadatana
myar seleqtiur
areze
ineqtirebuli protoplastis
kultivireba dakidul wveTSi
d en is wyaro
ujr edi
protoplasti
134
xo dnm-is (mag. veqtoruli plazmidebis) narevi gadaaqvT
eleqtroforaciis kameraSi da atareben maRali Zabvis den-
is mokle impulsebs (Cveulebriv sami impulsi 10 wm-is in-
tervaliT, Zabva 200-350 volti, xangrZlivoba 1-30 wami). de-
nis gavlis periodSi protoplastebis membranaSi warmoiq-
mneba xvrelebi (forebi), romelTa gziT eleqtruli Sokis
procesSi an mis Semdeg dnm-s molekulebi SeaRweven ujre-
dis SigniT. Semdeg protoplastebi gadaaqvT Sesabamis sak-
veb areSi kultivirebisaTvis. eleqtroforaciis efeqturo-
ba dgindeba eleqtroSokidan 24-48 saaTis Semdeg. gadarCeni-
li ujredebi qmnian mikrokoloniebs, romlebic 10-14 dRis
Semdeg gadaaqvT seleqtiur areebze da arCeven transformi-
rebul mcenareebs.
d nm-s li posomebSi C awyobis meTod i . am meTodis arsi
mdgomareobs mcenaris ujredSi Sesayvani ucxo dnm-s inkaf-
sulirebaSi loposomaSi – sferosebur warmonaqmnSi, rom-
lis garsi Sedgeba fosofolipidebisagan (sur. 47). misi mi-
f o sfolipidis
l i piduri mo l ekula
b i Sre
136
sakmaod iafi da efeqturia, radganac am dros ar gamoiyene-
ba protoplastebi da damatebiTi reaqtivebi.
B bi obalistikuri transformaciis meTodi. biobalis-
tikis67 meTodi dReisaTvis warmoadgens erT-erT yvelaze
efeqtur meTods erTlebnianebis transformaciaSi. igi Sei-
Zleba aseve warmatebiT iqnas gamoyenebuli orlebnianebSic.
transformaciisaTvis sawyis masalad iReben suspenziur
kulturebs, kalusur qsovils an erTlebnianebis moumwife-
bel Canasaxebs.
meTodis arsi mdgomareobs imaSi, rom volframis,
platinis an oqros umciresi nawilakebi diametriT 0.6-1.2
mkm imtvereba (ifareba) mcenaris ujredSi Sesayvani ucxo
genis matarebeli veqtoris dnm-iT. dnm-s matarebeli vol-
framis, platinis an oqros nawilakebi plastmasis saTav-
sis saSualebiT Tavsdeba biobalistikuri “zarbaznis” 68
SigniT (sur. 49). kalusi an ujredebis suspenzia gadaaqvT
petris jamze agarizebuli sakvebiT da Tavsdeba bioplas-
tikuri “zarbaznis” qveS 10-15 sm manZilze.
d aWirxnu l i
ai r i
f i ltri
amC qareb el i
mi l i
heli
u mi
a b
g amos u l i
h aer i
137
nidan” da ujredis kedlis gaxvretis Sedegad Sedian ci-
toplazmaSi da birTvSi. Cveulebriv centrSi mdebare ujre-
debi maRali wnevis gamo iRupeba, xolo misgan 0.6-1.0 sm
gverdiT mdebare ujredebi transformirdeba. vinaidan mem-
branaSi da ujredis kedelSi gakeTebuli mcire zomis xvre-
lebi swrafad ivseba, isini ver arRveven ujredis mTliano-
bas. nawilakebi ki imdenad mcirea, rom protoplazmaSi dar-
Cenilebi, xels ver uSlian ujredSi mimdinare bunebriv
procesebs. transformirebuli ujredebi Semdeg frTxilad
gadaaqvT Semdgomi kultivirebisa da regeneraciis sakveb
areebSi.
meq anikuri i nokulaciis meTod i . mcenareTa viruse-
bis safuZvelze Seqmnili veqtoruli molekulebis gamoye-
nebisas tardeba meqanikuri inokulacia – Sesabamisi nukle-
inis mJavebis molekulebis Sezelva foTlis firfitaSi.
amasTan gasaTvaliswinebelia, rom mcenaris ujredebis e.w.
pirdapiri transformacia (nukleinis mJavebis SeRweva uj-
redis garsis gavliT baqteriebis an virusis nawilakebis
monawileobis gareSe) arsebiTad gaZnelebulia. dnm-s an
rnm-s molekulebisaTvis ZiriTad winaaRmdegobas ujredSi
SeRwevis gzaze warmoadgens garsi. misi qimiuri Sedgenilo-
ba da Semadgeneli komponentebis ganlagebis Tavisebureba
iwvevs nukleinis mJavebis SeboWvas, riTac zRudaven ujre-
dis membranasTan maT misawvdomobas. Tumca meqanikuri ino-
kulaciisas sakmarisia virusis veqtoris nukleinis mJavis
Tundac Zalian mcire raodenobis molekulis SeRweva cal-
keul ujredebSi, radganac Semdeg iwyeba veqtoris moleku-
lis swrafi gavrceleba.
139
g) terminatorebi – transkripciisa da translaciis
Sewyvetis specifikuri Tanmimdevrobebi.
P promotori SeiZleba iyos Zlieri da susti. Zlieri
promotori i-rnm-s sinTezis inicirebas axdens xSirad. pro-
motori SeiZleba iyos regulirebadi da araregulirebadi.
ufro moxerxebulia regulirebadi Zlieri promotorebis
(inducibeluri) gamoyeneba.
E eukariotuli organizmebis promotoris agebuleba ma-
Ralkonservatiuli da sakmaod universaluria, amitom mce-
naris ujredSi warmatebiT eqspresirebs ara marto nebismie-
ri saxeobis mcenaris ucxo geni, aramed ZuZumwovrebis, sa-
fuarebis da sxva eukariotebis organizmidan aRebuli
ucxo geni. magram prokariotuli organizmebis (baqteriebi)
promotoris agebulebis gansxvavebulobis gamo, aqedan aRe-
buli genis warmatebuli eqspresiisaTvis aucilebelia pro-
motoris Secvla Sesabamisi eukariotuli promotoriT. ase-
ve aucilebelia sxva gardaqmnebi (“iSviaTi” kodonebis Sec-
vla, “kriptikuli” signalebis mocileba da sxva).
mcenareTa transformaciaSi gamoyenebuli promotore-
bis mravalferovneba didia.Okonstitutivuri promotorebi-
dan 69 orlebnian mcenareebSi efeqtur promotorebs warmo-
adgenen yvavilovani kombostos virusis (CaMV) 35S-promo-
tori, agrobaqteriis nopalin-sinTetazas genis nos-promo-
tori, erTlebnian mcenareebSi – simindis alkoholdehidro-
genazas genis (Adh) promotori, brinjis 1 aqtinis genis (Act)
promotori.
K konstitutivuris garda cnobilia mravali specifiku-
ri promotori, romlebic aqtiuria mxolod mcenaris cal-
keul organoebSi, qsovilebSi an ujredebSi, an mcenaris
onTogenezis calkeul stadiaze. magaliTad, kartofilis
patatinis genis promotori praqtikulad muSaobs mxolod
74
laT. selectio-SerCeva, gamorCeva.
75
ingl. reporter - reportiori laTinuridan report – gadacema.
143
a b g
d e v
144
a b
g d
147
admi gamZleobis genebi SeiZleba moxvdnen paTogenur niada-
gis mikroorganizmebSi. garda amisa, seleqtiuri genebis ar-
seboba teqnikurad arTulebs transgenuri mcenareebis
transformacias axali ucxo geniT, vinaidan erTi seleqti-
uri markeri ar SeiZleba gamoyenebul iqnas orjer. amitom
SemuSavebul iqna markeruli genis garSe transformirebu-
li mce-nareebis miRebis meTodebi.
umarkero transgenuri mcenareebis miRebis erT-erTi
midgoma moicavs ori sxvadasxva genis mqone mcenaris er-
Tobliv transformacias, sadac erTi atarebs markerul
gens, xolo meore – ucxo gens. am dros 30%-dan 80%-mde
SemTxvevaSi mcenareebi Seicaven orive gens, magram isini in-
tegrirebuli arian qromosomuli dnm-s sxvadasxva saitebSi.
transformantebis gamorCevis Semdeg markeruli seleqtiu-
ri geni SeiZleba mocilebul iqnas trangenuri mcenaridan
Cveulebrivi Sejvarebis gziT.
sxva midgomiT, markeruli seleqtiuri geni CaSendeba
mcenareul mobilur elementebs – transpozonebs (Tn-ele-
mentebi) Soris da aseTi konstruqcia ferment transpoza-
zas genTan erTad SehyavT T-dnm-Si. fermenti amoWris dnm-s
Tn-elementebs Soris da gadaitans sxva qromosomul saitSi.
T-dnm-is patron-mcenaris dnm-Si CaSenebis procesSi, Sem-
Txvevebis 90%-Si, or Tn-elementebs Soris moTavsebuli mar-
keruli seleqtiuri geni qromosomuli dnm-s sxva saitze
aRmoCndeba, amasTan, 50% albaTobiT es saiti sawyisidan
Sors iqneba. amrigad, markeruli seleqtiuri geni SeiZleba
gamoyenebul iqnas transformirebuli mcenareebis identi-
fikaciisaTvis, xolo Semdeg mocilebuli – Cveulebrivi Se-
jvarebis gziT.
148
warmovadginoT Tambaqos „foTlis rgolebis“ meTodiT
transformaciis calkeuli samuSaoebi erT-erTi meTodikis
mixedviT.
transformirebuli mcenareebis misaRebad foTlis
rgolebs Rebuloben in vitro pirobebSi gamravlebul an saT-
buris pirobebSi gamozrdil mcenareebs. Sesabamis sakveb
areze kultivirebisas foTlis rgolebi swrafad gadadian
kalusis formirebis fazaSi Wrilobis adgilas da Tu maT
regeneraciis areSi gadavitanT, Zalian mokle droSi – 10-15
dReSi Wrilobis adgilebSi daiwyeba ylortebis formireba.
sakvebi areebi, romlebic astimulireben foTlis rgolebi-
dan mcenaris regeneracias, Cveulebriv gamoirCevian citoki-
ninebis maRali SefardebiT auqsinebTan.
transformaciisaTvis gamoyenebuli agrobaqteriis veq-
torSi markerul seleqtiur genad CaSenebulia neomicin-
fosfotransferazas (NPT) geni. igi fosfolirebs da inaqti-
virebs antibiotik neomicins/kanamicins, romelic Cveuleb-
riv toqsikuria umaRlesi mcenareebis ujredebisaTvis. ami-
tom Wrilobis adgilas NPT gen maeqspresirebeli tran-
sformirebuli ujredebis gamorCeva SeiZleba aRniSnuli
antibiotik Semcvel sakveb areze.
agrobaqteriis mocileba xdeba mcenarisaTvis aratoq-
sikuri antibiotikebiT, magaliTad cefotaqsimiT. Semdeg
inokulirebuli eqsplantati Tavsdeba regeneraciis sakveb
areze, sadac ylortebi viTar-deba uSualod transformire-
buli ujredebidan.
meTodikis mixedviT transformaciis procedura moi-
cavs Semdegi etapebs:
1. Tambaqos axalgazrda, srulad gaSlili foTlebi
Tavsdeba sterilur WurWelSi da esxmeba 10%-iani sarecxi
saSualeba Domestos. foTlebis dauzianeblad steriluri
SpateliT frTxilad aureven da toveben 15 wuTi;
2. guldasmiT recxaven 400 ml wyalSi 4-jer;
3. foTols acileben Sua ZarRvs da sterilizaciisas
dazianebul nawilebs da steriluri lancetiT Wrian 0,5-1
sm2 zomis kvadratebad. regularulad asterileben spirtiT
149
da spirtquris aliT. Rebuloben foTlis 200-mde frag-
ments. Semdeg 10-12 cals aTavseben 20-mde petris jamSi mu-
rasige-skugis (MS) sakvebi ariT da mwebvare lentiT akeTe-
ben hermetizacias. jamebis inkubireba xdeba 2 dRe-Ramis
ganmavlobaSi 24-260C temperaturis da dabali ganaTebis
(2000 luqsi, 16 sT fotoperiodi) pirobebSi.
4. procedura inficirebis procesis mimdinareobis Se-
samowmeblad moicavs sakontrolo variantis arsebobas. ami-
saTvis iReben arainokulirebul 8 petris jams da or-or
maTgans aTavseben 4 sxvadasxva sakveb areze: MS; MS+cefo-
taqsimi (Cx); MS+kanamicini (Km); MS+ Cx+ Km.
inokulacia xdeba 12 petris jamSi. amisaTvis foTlis
fragmentebs aTavseben 1:50 proporciiT ganzavebul agrobaq-
teriis Sesabamisi Stamis Ramis kulturis76 suspenziaSi da
asxamen murasige-skugis (MS) sakveb ares. mwebvare lentiT
petris jamis gverdebis hermetizaciis Semdeg xdeba inkuba-
cia oTxi dRe 24-260C temperaturis da susti ganaTebis (2-4
aTasi luqsi) pirobebSi;
5. agrobaqteriasTan inkubaciis Semdeg 2 dRe-Ramis
ganmavlobaSi an xiluli baqteriuli koloniebis gamoCe-
nisTanave inokulirebuli foTlis fragmentebi gadaaqvT
Semdeg sakveb areebze: 6 petris jami MS+ Cx+ Km; 6 petris
jami MS+ Cx;
6. inkubacia xdeba dabali ganaTebisa (2-4 aTasi luqsi)
da 24-260C temperaturis pirobebSi, ylortebisa da kalusis
ganviTarebaze perioduli dakvirvebiT.
Pproceduris Semdeg etapze adgili aqvs ganviTarebuli
ylortebis gadatanas seleqtiur sakveb areze dafesvianebi-
sa da transformirebuli mcenareebis gamosavlenad. kanami-
150
cinis Semcvel seleqtiur areze fesvebs inviTareben da
mTlian mcenared regenerirdebian mxolod transformire-
buli mcenareebi.
151
interesi plastidebisadmi dakavSirebulia cilovani sinTe-
zis maRal donesTan plastomSi, memkvidreobis dedis xaziT
gadacemasTan da birTvul genomSi transgenebis eqspresiis
arsebiTad Semaferxebeli epigenetikuri procesebis (genebis
gaCumeba da sxva) ar arsebobasTan.
Tumca plastidebis genetikur inJineriaSi aqtiur ga-
moyenebas zRudavda rigi faqtori, pirvel rigSi, plasti-
dis ormag membranaSi ucxo dnm-s Seyvanis sirTule, aseve
plastiduri genomis poliploiduroba, vinaidan genetiku-
rad stabiluri transformantebis misaRebad aucilebelia,
transgeni CarTuli iyos plastiduri genomis yvela aslSi.
mcenaris qloroplastebis genomSi ucxo genis stabi-
luri integracia pirvelad ganxorcielda 1990 wels, roca
biobalistikis meTodiT Tambaqos qloroplastebis genomSi
Seyvanil iqna antibiotik streptomicinisadmi gamZleobis
geni aadA da miRebul iqna pirveli transplastomuri mce-na-
re.
amJamad qloroplasturi transformacia warmoadgens
mcenaris birTvuli genomis transformaciis seriozul al-
ternatvas. amis mizezi cilebis producirebis ufro maRa-
li efeqturoba da ufro meti garemos biousafrTxoebaa.
qloroplasturi transformaciis ZiriTadi upirateso-
bebi Semdegia:
1. CaSenebuli plastomuri transgenis eqspresiis donis
10-50-jer gazrda. genis maRali eqspresiis mizezs warmoad-
gens yoveli plastidis maRali poliplioduroba da uj-
redSi maTi didi raodenoba – qloroplastur genomSi
transgenis Seyvanisas misi aslebis raodenobam erTi ujre-
dis cotoplazmaSi SeiZleba Seadginos 5000-10000. maSin ro-
ca ujredis birTvSi igi mxolod erTia.
2. transgenis eqspresia qloroplastebSi ufro stabi-
luria, vidre birTvuli transformaciis dros. birTvul
genomSi transgenebis integracia xdeba SemTxveviTi wesiT
da qromosomis araprognozirebad adgilebze. es xSirad iw-
vevs eqspresiis doneebis arsebiT sxvadasxvaobas, transge-
nuri cilis sinTezis donis mniSvnelovan cvlilebas, mis
152
mTlian Sewyvetasac ki. qloroplasturi transformaciis
SemTxvevaSi transgenis CaSeneba xdeba qloroplasuri geno-
mis eqsperimentatoris mier SerCeul adgilebSi, rac gamo-
ricxavs transgenis eqspresiasa da transgenuri cilis sin-
Tezis Semcirebaze qloroplsturi dnm-s mosazRvre frag-
mentebis gavlenis SesaZleblobas.
3. erTi veqtoruli konstruqciiT miRebuli yvela
transplastomuri mcenare yovelTvis iqneba identuri gene-
tikurad da fenotipurad. Eesec dakavSirebulia imasTan,
rom transgenis integracia qloroplastis dnm-Si mimdina-
reobs mxolod veqtorul konstruqciasa da qloroplastis
genomSi arsebul garkveul Tanmimdevrobebs Soris homolo-
giuri rekombinaciis gziT. birTvuli transformaciis dros
transgeni birTvis qromosomaSi Tavsdeba SemTxveviTi wesiT
da ori damoukidebeli transformaciis miReba birTvuli
dnm-s erT da imave ubanze praqtikulad SeuZlebelia integ-
raciis potenciuri adgilebis didi raodenobis (ase-ul
aTasze meti) gamo.
4. transgenebis multigenuri eqspresiis SesaZlebloba
qloroplastebSi erTi policistronuli m-rnm-dan. baqte-
riuli genebis msgavsad qloroplasturi genebisaTvis dama-
xasiaTebelia ramodenime genis erTi promotoris qveS er-
Tad transkrobireba erTi m-rnm-is saxiT. es SesaZlebels
xdis transformaciis erTjeradi aqtiT ganxorcieldes ra-
modenime genis eqspresia. garda amisa, am dros arsebiTad
izrdeba transgenuri mcenareebis biousafrTxoeba, vinaidan
aseT multigenur veqtorul konstruqciebs ar SeuZliaT
muSaoba eukariotul genomebSi, mag. mwerebSi, romlebic po-
tenciurad SeiZleba CarTuli iyvnen transgenebis horizon-
talur gadatanaSi.
5. transplastomuri mcenareebis SemTxvevaSi transgene-
bis gavrcelebis riski minimaluria. es dakavSirebulia i-
masTan, rom momwifebuli mtvris marcvali ar Seicavs
plastidebs, romlebic gadaecemian mxolod kvercxujredi-
dan Canasaxs. amdenad, damtvervis Sedegad transgenebis sxva
mcenareebSi gadatanis riskis ar arsebobis gamo, arebiTad
153
izrdeba aseTi mcenareebis biousafrTxoeba.
qloroplasturi transformaciisaTvis veqtoruli kon-
struqciebi iqmneba E. coli-s plazmidis safuZvelze da Seica-
ven seleqtiuri markeris gensa da ucxo gens/genebs. garda
amisa, vinaidan plastomis transformaciis dros qlorop-
lastur genomSi integracia xdeba homologiuri rekombina-
ciis meqanizmis mixedviT, gadasatani ucxo genis/genebis
Semcveli veqtoruli plazmidis monakveTi flankirebulia
(SemosazRvrulia) qloroplasturi dnm-s ori fragmentis
homologiuri TanmimdevrobebiT.
seleqtiur markerad Cveulebriv iyeneben antibiotik
streptomicinisadmi gamZleobis baqteriul gens aadA. am
dros transformantebis gamorCevisas sakveb areSi strepto-
micinis damatebisas aRniSnuli genis Semcveli ujredebi
rCebian mwvane feris, xolo aratansformirebuli ujredebi
– TeTri.
bolo wlebSi seleqtiur markerad efeqturad iyeneben
ispanaxidan gamoyofil, mcenarisaTvis toqsikuri glici-
naldehidis aratoqsikur glicinbetainSi gadamyvani fermen-
tis betain aldehiddehidrogenazas gens BADH.
P dReisaTvis qloroplastebis transformaciis mizniT
iyeneben sam meTods: biobalistikurs, transformacias po-
lieTilenglikolis saSualebiT da transformacias mikro-
ineqciis saSualebiT. yvelaze farTod gamoyenebulia bioba-
listikis meTodi, romelic birTvuli genomis transforma-
ciis analogiurad tardeba.
transformirebuli mcenareebis gamorCevis Semdgomi
etapebic birTvuli transformantebis gamorCevis etapebis
analogiuria. arsebiT sxvaobas warmoadgens is, rom plas-
tiduri transformaciis dros gamorCevisa da regeneraciis
procesebi tardeba ramodenimejer. es dakavSirebulia geno-
mis ploidurobasTan da ujredSi plastidebis mraval as-
lianobasTan. vinaidan veqtoruli konstruqciis integracia
Tavidan xdeba mxolod ramodenime qloroplastSi, ramode-
nimejer (Cveulebriv 3-4 jer) regeneraciis Catareba mkacri
gamorCevis pirobebSi iwvevs imas, rom gamravldebian mxo-
154
lod transformirebuli qloroplastebi da Sedegad uj-
redSi yvela qloroplasti da Sesabamisad mcenare iqneba
veqtoruli konstruqciis fragmentis matarebeli.
dReisaTvis plastomuri genomis transformaciis gziT
miRebulia Tambaqos, kartofilis, pomidoris da sxva kul-
turebis sxvadasxva bioturi da abiotiri faqtorebisadmi
gamZle transplastomuri mcenareebi (cxrili 4).
gen i ci la n i San i
cryAc toqsini Bacillus thuringien- mwerebisadmi gamZleoba
sis
cry2Aa2 toqsini Bacillus thuringien- mwerebisadmi gamZleoba
sis
aroA EPSPS herbicidebisadmi gamZle-
oba
tps1 treqalozofosfatsinta- gvalvagamZleoba
za
msi-99 M SI-99 sokoebisa da baqteriebis
mimarT gamZleoba
bar fosfinotricinacetil herbicidebisadmi gamZle-
transferaza oba
BADH betainaldehid dehidro- gvalvagamZleoba
genaza
transplastomuri mcenareebis gamoyenebis calke mimar-
Tulebas warmoadgens sakurnalo preparatebis da saWmeli
vaqcinebis warmoeba (cxrili 5).
ase, Tambaqos mcenaris qloroplastur genomSi Seyva-
nili geni GH1 iwvevs cila somatotropinis (zrdis hormo-
nis) sinTezs, romlis raodenoba foTlebSi Seadgens mTeli
xsnadi cilebis 7%-s. amasTan igi warmoadgens maRali bio-
logiuri aqtiurobis cilas. Tambaqos qloroplastebSi
sinTezirebuli qoleris toqsinis beta-suberTeuli gamoi-
yeneba vaqcinis saxiT. igi warmoadgens bunebrivi toqsinis
155
identurs.
gen i ci la n i San i
ctxB qoleris toqsinis beta-su- vaqcina
berTeuli
pa cimbiris wylulis sawina- vaqcina
aRmdego vaqcina
gvgvp-120 bioelstiuri cilovani medicinaSi gamoyenebu-
polimeri li
GH1 adamianis somatotropini samkurnalo preparati
(zrdis hormoni)
proinsulin proinsulini, alfa- da samkurnalo preparati
beta jaWvi
INSa5 a5 interferoni samkurnalo preparati
a b
f ermenti
dNTP dn m matrica Taq-pol i meraza
praimerebi
I etapi
denaturacia
93 -950C
II etapi
an elingi
praimerebi
50-650C
III etapi
si nTezi
( elongacia)
70-720C
ampl ifikaciis
pi rveli cikli D d enaturaciis etapi
D s i n T ezi s etapi
d n m-s 2
mol ekulis
mi Reba
ssinTezis
i n Tezis etapi
etapi
d n m-s 4
mol ekulis
mi Reba
ampl ifikaci-
i s me-3 – 3 0
ci kl i
sa Wi ro r aodenobis
d n m -fragmenebis
a m plifikacia
161
sinTezirebuli TanmimdevrobebisaTvis anelingis temperatu-
ra erTnairia da Seadgens 540C.
sinjaraSi Tavsdeba yvela komponenti buferuli xsna-
ri, dezoqsiribonukleotidebi, Taq-polimeraza, A da B prai-
merebi da Tambaqos genomuri dnm, romelic iqneba matrica
pjr-Tvis. sinjaras aTavseben daprogramebul Termocikle-
rSi.
amplifikaciis pirveli cikli. denaturaciis etapi.
940C temperaturaze xdeba Tambaqos genomuri dnm-s – orjaW-
viani dnm-matricas denaturacia. imisaTvis, rom denatura-
cia bolomde dasruldes saWiroa procesi mimdinareobdes
3-4 wT.
A anelingis etapi. TermociklSi temperatura icvleba igi
xdeba winaswar gaangariSebuli 540 C. am dros erTjaWiani
praimerebi erTjaWvian dnm-matricaze pouloben homologiis
ubnebs da komplementarobis principiT ukavSirdebian maT
orjaWviani fragmentis warmoqmniT.
sinTezis etapi. 720 C temperaturaze Taq-polimeraza, pra-
imerze inicirebiT, iwyebs replikacias. Sedegad yovel saw-
yis jaWvze sinTezirdeba dnm-fragmenti.
amplifikaciis meore cikli. 940C-mde temperaturis
cvlileba isev iwvevs rogorc sawyisi, ise axalsinTezire-
buli dnm-s jaWvis denaturacias. Semdeg 540C-ze A da B prai-
merebi ukavSirdeba yvela jaWvis boloebs. 720 C-ze Taq-poli-
meraza dezoqsinukleozidtrifosfatebis gamoyenebiT isev
replicirebs rnm-fragments.
amplifikaciis me-3 – 30-e cikli. 940C-ze denaturirdeba
yvela matrica. anelingis temperaturaze A da B praimerebi
ukavSirdeba yvela matricis boloebs. sinTezis temperatu-
raze Taq-polimeraza isev replicirebs dnm-fragments.
P polimerazuli jaWvuri reaqciisYyoveli ciklis Sem-
deg dnm-fragmentis – gen nptII-s raodenoba matulobs 2n six-
SiriT, sadac n aris pjr-is ciklebis raodenoba.
162
2.7. mcenaris transformaciis dadastureba
mcenareSi ucxo genis gadamtani veqtoris Semadgenlo-
baSi garda ucxo genisa Sedis seleqtiuri markeris geni.
Cveulebriv es antibiotikebis (mag.Kkanamicini, higromicini)
an herbicidebis gamZleobis genia, amitom trans-genuri mce-
nareebis pirvelad gamorCevas atareben Sesabamisi antibio-
tikis an herbicidis Semcvel sakveb areze. aseT sakveb are-
ze regenerireben mxolod is mcenareebi, romelTa genomSi
aris seleqtiuri markeri. magram seleqtiur areze gadarCe-
na ar SeiZleba iyos mcenaris transgenuri bunebis absolu-
turi dadastureba. mcenaris genomSi ucxo genis Semcveli
T-dnm-s arsebobis sruli dadasturebisaTvis tardeba tran-
sformantebis testireba (analizi) polimerazuli jaWvuri
reaqciis da transgenuri mcenaris qromosomuli dnm-s
blot-hibridizaciaze dafuZnebuli molekuluri analizis
saSualebiT. aseTi analizis Catareba Sromatevadi da Zvi-
ria, magram miRebuli Sedegebi transformaciis ganxorcie-
lebaSi darwmunebis da CaSenebuli T-dnm-konstruqciis ro-
denobis gansazRvris saSualebas iZleva. garda amisa, Sesa-
bamisi m-rnm-s an cilis gamovlenis meTodiT tardeba gada-
tanili ucxo genis eqspresiis damatebiTi analizi.
163
amisa, baqteriuli genis З'-Tanmimdevrobas aucilebelad un-
da miuerTdes poliadenilirebis fragmenti. aseTi modifi-
kacia aucilebelia imisaTvis, rom eukariotulma fermentma
rnm-polimerazam SeZlos baqteriuli Tanmimdevrobebis
transkripcia da Semdeg m-rnm-ma – baqteriuli cilis tran-
slacia mcenaris ujredSi.
P baqteriuli genebis eqspresiisaTvis promotoris saxiT
yvelaze xSirad iyeneben yvavilovani kombostos mozaikis
virusis (CaMV) 35S promotors. aseTi arCevani wyvets or
problemas: 1) orlenianebis promotori rig SemTxvevaSi ar
muSaobs erTlebnianebis genomSi da piriqiT, xolo 35S pro-
motori uzrunvelyofs transkripcias mcenareTa nebismier
genomSi; 2) umetesi eukariotuli promotori warmoadgens
sakmaod susts, xolo CaMV 35S promotori ganapirobebs mi-
si kontrolis qveS myofi genis Zalian maRali donis eq-
spresias.
CaMV 35S promotori aris konstitutiuri, rac uzrun-
velyofs ucxo genis mudmiv da Zlier eqspresias transfor-
mirebuli mcenaris yvela ujredSi. amitom igi dReisaTvis
warmoadgens yvelaze gamoyenebads mcenareTa transformaci-
is samuSaoebSi.
bolo periodSi sul ufro met mniSvnelobas iZens
mcenareuli genebis qsovilspecifikuri promotorebi. maTi
upiratesoba 35S promotorTan SedarebiT mdgomareobs ima-
Si, rom maTi kontrolis qveS myofi genebi eqspresirdebian
mxolod garkveul qsovilebSi. ase, patatinis promotoris
qveS kontrolirebadi nebismieri geni eqspresirebs mxolod
tuberebSi, vinaidan cila patatini aris kartofilis tube-
ris samaragi cila da misi geni eqspresirdeba mxolod tu-
berebSi.
qsovilspecifikur promotorebs iyeneben maSin, roca
ucxo genis cila saWiroa mcenaris garkveul organoSi. ma-
galiTad, romelime niadagis paTogenisagan dacvis SemTxve-
vaSi moxerxebulia fesvspecifikuri promotorebis gamoyene-
ba, rac gamoiwvevs damcavi cilebis sinTezs mcenaris mxo-
lod miwisqveSa nawilebSi – paTogenis uSualo kontaqtis
164
adgilebSi. aseTi promotorebis gamoyeneba mcenarisaTvis
ufro misaRebs warmoadgens.
aseve iyeneben e.w. inducibelur promotorebs. konsti-
tutiuri CaMV 35S promotorisagan gansxvavebiT, aseTi pro-
motoris kontrolis qveS genebi eqspresirdebian ara mudmi-
vad, aramed mxolod garkveul pirobebSi. magaliTad, pro-
motorebi, romlebic inducirdebian Wrilobis miyenebiT, me-
tal-inducibeluri promotorebi – inducireben metalebis
ionebis (spilenZi, rkina da sxva) monawileobiT. mravali
qsovilspecifikuri da inducibeluri promotorebis uaryo-
fiT mxares warmoadgens maTi susti aqtiuroba.
USeyvanili ucxo genis eqspresiaze promotoris garda
gavlenas axdens mcenaris genomSi misi integraciis adgili.
miuxedavad imisa, rom iTvleba T-dnm-s Tanmimdevrobas SeuZ-
lia CaSendes mcenaris genomis nebismier adgilas, arse-
bobs informacia, rom es ase ar aris. Zalian xSirad T-dnm-s
CaSeneba xdeba heteriqromatinul82 ubnebSi, sadac genis eq-
spresia ar xdeba da ucxo geni nebismieri promotoris qveS
ar transkribirdeba. aucilebeli xdeba ganmeorebiTi tran-
sformaciis Catareba.
83
Cveulebriv, herbicidebi mcenaris ujredSi sasicocxlod mniSvnelovani
fermentebidan mxolod erTis blokirebas an daTrgunvas axdenen.
167
os Sxamis mainaqtivirebeli nivTiereba. mecnierebi yvela
aRniSnul mimarTulebas warmatebiT iyeneben.
fotosinTezis procesis blokirebis (inhibirebis) ga-
momwvev yvelaze farTod gavrcelebul herbicidebs warmo-
adgenen S-triazinisa da fenilSardovanas warmoebulebi:
atrazini, simazini da diuroni. es nivTierebebi ukavSirdeba
qloroplastebis membranis SemadgenlobaSi Semaval QB-ci-
las, romelsac akodirebs qloroplastis genomis geni
psbA, Sedegad adgili aqvs qloroplastebSi eleqtronebis
transportis blokirebas da fotosinTezis inhibirebas. ge-
ni psbA gamoyofil iqna zogierTi atrazingamZle sarevelas
(mag. Amaranthus hybridus) genomidan da dadgenil iqna, rom Cve-
ulebrivi atrazin mgrZnobiare mcenaris analogiur gen-Tan
SedarebiT adgili aqvs misi produqtis (QB-cilis) an 228
mdgomareobaSi serinis Secvlas gliciniT, an 219 mdgomare-
obaSi valinis Secvlas izoleiciniT, an 225 mdgomareobaSi
fenilalaninis Secvlas ToroziniT, anu herbicidisadmi
gamZleoba dakavSirebulia psbA genSi wertilovan mutaci-
asTan, rac iwvevs cilaSi aminomJavebis Canacvlebas. aseTi
cvlileba QB-cilaSi mkveTrad amcirebs masTan herbicidis
dakavSirebas. Sedegad warmoiqmneba herbicidisadmi gamZleo-
ba.
M mutanturi 84 geni psbA CaSenebul iqna agrobaqteriul
veqtorul sistemaSi da nopalinsinTetazas promotoris
qveS gadatanil iqna Tambaqos mcenaris ujredSi, saidanac
regenerirebul iqna atarazinisadmi gamZle mcenareebi.
Semdgomi gamokvlevbiT dadginda, rom herbicidisadmi
gamZleobis genebis wyaro umaRlesi mcenareebis garda, Sei-
Zleba iyos sxva organizmebic. herbicidebTan erTad sakveb
areze kultivirebis gziT gamorCeul iqna diuronisa da ar-
tazinisadmi gamZle cianobaqteriis (Anacystis nidulans) da er-
Tujrediani eukariotuli wyalmcenaris (Chlamidomonas rein-
84
Mmutanturi anu aminomJava Canacvlebuli (serini gliciniT) psbA geni
miRebul iqna sait-specifikuri wertilovani mutaciiT.
168
hardii) mutanturi formebi. maTgan gamoyofili da klonire-
buli psbA geniT miRebul iqna transgenuri Tambaqos mcena-
re.
aromatuli aminomJavebis mainhibirebeli herbicidebi-
dan yvelaze farTod gamoyenebuls warmoadgens glifosati,
romelsac Zalian didi masStabiT awarmoebs amerikuli kon-
cerni Monsanto raindapis komerciuli saxelwodebiT. igi
efeqturi, aRmocenebis Semdgomi, mTliani moqmedebis, erT-
erTi yvelaze uvnebeli samrewvelo herbicidia. glifosati
blokirebas ukeTebs aromatuli aminomJavebis biosinTezis
erT-erT ferments, kerZod 5'-enolpiruvil-3-fosfoSikimat-
sinTetazas (SemoklebiT EPSP-sinTezata), romelsac akodi-
rebs geni aroA. aRniSnuli fermenti akatalizebs fosfoe-
nolpiruvatisa da Sikimat-3-fosfatisagan 5'-enolpiruvil-
Sikimat-3-fosfatis warmoqmnas. metabolizmis am stadiis
daTrgunva iwvevs aromatuli aminomJavebis deficits da Si-
kimatis dagrovebas, Sedegad, glofosatTan xangrZlivi kon-
taqtisas, ujredi iRupeba.
G glifosatisadmi gamZle mcenaris misaRebad mecnierebma
baqteria Salmonella thyphimirium-is ujredebSi mutagenezis
gziT miiRes Secvlili struqturis mqone (101 kodonSi pro-
lini Secvlilia seriniT), Tavisi funqcionaluri aqtiuro-
ba SenarCunebuli, magram glifosatisadmi mniSvnelovnad
gamZle fermenti EPSP–sinTetaza. Semdeg, aRniSnuli glifo-
satgamZle fermentis makodirebeli geni, izolirebul iqna
S. thyphimirium-is ujredebidan, klonirebuli baqteria E. coli-
Si da Ti-plazmidis safuZvelze Seqmnili veqtoris saSua-
lebiT Seyvanili Tambaqos mcenaris ujredebSi.
analogiuri muSaoba Catarda pomidoris, kartofilis,
Saqris Warxlis, soios, bambis, alvis xis da sxva mcenaree-
bis ujredebSi. yvela mcenare gamZle aRmoCnda glifosati-
sadmi.
sxva mkvlevarebma glifosatgamZle mcenareebi miiRes
sxva gziT. kerZod, mcenaris ujredebSi ferment EPSP–sinTe-
tazas produqciis gazrdis gziT. mecnierebma, erTi mxriv
169
EPSP-sinTetazas produqciis gadidebuli Semcvelobis mqo-
ne ujredebis seleqciiT, xolo meore mxriv, TviT EPSP-sin-
Tetazas mcenareuli genis klonirebiT, misi yvavilovani
kombostos mozaikis virusis Zlieri promotoris qveS Sem-
dgomi moTavsebiTa da aseTi rekonstruirebuli EPSP-sinTe-
zatas genis Ti-plazmidis safuZvelze Seqmnili veqtoris
saSualebiT mcenaris ujredebSi SeyvaniT, miaRwies mcena-
ris ujredebSi aRniSnuli fermentis produqciis 20_40-jer
gazrdas. Sedegad miiRes glifosatisadmi SedarebiT gamZle
(10-jer ufro gamZle sawyis mcenareebTan SedarebiT) pomi-
doris, Tambaqos da petunias mcenareebi.
herbicidebi sulfometuron meTili da qlorsulfuro-
ni (sulfonilSardovanas warmoebulebi) warmoadgenen da-
totvili jaWvis aminomJavebis (izoleicini, valini) biosin-
Tezis inhibitorebs. isini aseve didi masStabiT iwarmoeba
amerikuli kompania Du pont-is mier. aRniSnuli da sulfo-
nilSardovanas warmoebuli sxva herbicidebi gamoirCeva uC-
veulod maRali efeqturobiT, moqmedebis gamorCeviTobiT
sxvadasxva kulturebis mimarT, dabali toqsikurobiT Zu-
Zumwovrebisadmi. herbicidebi Trgunaven ferment acetolaq-
tat-sinTetazas (ALS), romelic kodirdeba ilv2 geniT da aka-
talizebs or reaqcias ujredSi, Sedegad irRveva aminomJa-
vebis valinisa da izoleicinis sinTezi.
aRniSnuli herbicidebisadmi gamZle mcenares mecnie-
rebi Rebuloben ferment acetolaqtad-sinTetazas genis
wertilovani mutaciuri cvalebadobis (prolinis SecvliT
seriniT) an mcenareSi ilv2 genis amplifikaciis gziT. herbi-
cid sulfominSardovanasadmi gamZleobis genebis donors
warmoadgens Salmonella thyphimirium, Echerichia coli, safuarebi da
sxva. magaliTad, mecnierebma baqteria Salmonella-dan gamZle-
obis genis gadatanis gziT miiRes Tambaqos transgenuri
mcenare, romelic herbicid qlorsulfuronisadmi 100-jer
ufro gamZlea, vidre sawyisi mcenare.
ganxiluli magaliTebi herbicidebisadmi gamZle mcena-
reebis miRebis pirveli da meore strategiuli mimarTule-
170
bis realizacias warmoadgens. yvela SemTxvevaSi genetikuri
inJineriis meTodebi iwvevda an fermenti-samiznis mgrZnobi-
arobis Secvlas - fermentis genSi wertilovanis mutaciis
Sedegad aminomJavebis Canacvlebas, an fermenti-samiznis
ganmsazRvreli genebis mcenareSi amplifikacias.
rezistentuli mcenaris miRebis kidev erT strategiul
mimarTulebas warmoadgens mcenarisaTvis herbicidis mole-
kulis daSlis an qimiurad modificirebis unaris miniWeba,
ris Sedegadac Sxami mcenares zians ver miayenebs.
es mimarTuleba yvelaze ukeTesia herbicidebiT niada-
gis dabinZurebisagan dacvis mizniT, magram misi realizaci-
isaTvis aucilebelia specifikuri genebi.
mecnierebma miagnes aseT genebs da amocana gadawyve-
til iqna fosfinotricinebis jgufis herbicidebisadmi (bia-
lofosi, basta da sxva) gamZle mcenareebis miRebisas.
pirvel herbicidi am jgufidan iyo bialofosi, rome-
lic Sedgeba L-alaninisa da glutaminis mJavas analogi
fosfinotricinisagan. mcenaris ujredSi moxvedrisas Sida-
ujreduli peptidazebis moqmedebiT herbicidi iSleba da
gamoiyofa fosfinotricini, romelic Seuqcevadad inaqtivi-
rebs sakvanZo ferments amoniumis asimilaciaSi – glutamin-
sinTetazas.
am jgufis herbicidebisadmi rezistentuli genebis
wyaros warmoadgens streptomicetebis ori saxeoba: Streptom-
yces hygroscopicus da Streptomyces viridochromogenes. isini gamZlea
fosfinotricinisadmi, vinaidan warmoqmnian ferment fosfi-
notricinacetiltransferazas, romelic toqsinis damRu-
pvel moqmedebas xsnis misi acetilirebis gziT. Streptomyces
hygroscopicus-Si am fermentis makodirebel gens ewoda bar, xo-
lo Streptomyces viridochromogenes-Si – pat. komerciuli transge-
nuri jiSebis miRebaSi orive geni iqna gamoyenebuli (bar –
rafsi, turnefsi, Saqria Warxali, soio, simindi ; pat – brin-
ji), anu mcenareebSi Seyvanil iqna herbicidis damSleli
fermentis ganmsazRvreli geni.
rezistentuli mcenaris miRebis es strategiul mimar-
171
Tuleba amJamad farTod gamoiyeneba. brinjis mcenaris ge-
nomSi baqteria B. subtillis-dan gamoyofili ferment proto-
porfirinogensinTetazas genis (Protox) gadataniT, miRebul
iqna difenil-eTeris rigis herbicidebisadmi gamZle tran-
sgenuri mcenareebi. am dros gamZleoba gamowveulia imiT,
rom fermentis eqspresia mcenaris ujredSi iwvevs herbici-
dis moqmedebis neitralizacias.
baqteria Alcaligenes eutrophus-dan gamoyofili ferment di-
oqsigenazas genis (tfdA) gadataniT miRebul iqna herbicide-
bis 2,4-D da 2,4,5-T-s mimarT gamZle mcenareebi. aRniSnuli
fermenti Slis am herbicidebis toqsikur nivTierebebs –
fenoqsikarboqsilnis mJavebs. oqsilinis jgufis, fotosis-
tema II-is mainhibirebeli herbicidebis mimarT gamZle bambis
mcenare miRebul iqna Klebsiella-s gvaris baqteriidan gamoyo-
fili nitrilazas genis SeyvaniT. am fermentis moqmedebiT
bromoqsinili da ioqsinili kargaven TavianT toqsikurobas.
herbicid dalaponisadmi Tambaqos mcenaris gamZleoba miR-
weul iqna baqteria Pseudomonas putida-dan gamoyofili deha-
logenazas genis gamoyenebiT, romlis eqspresiis produqtis
moqmedebis Sedegad herbicidi gardaiqmneba pro-pionmJavad.
dReisaTvis herbicidgamZle mcenareTa jiSebis qveS da-
kavebulia mTeli transgenuri jiSebis qveS dakavebuli
farTobebis ~80%. maTgan ~10%-s Seadgenen erTdroulad
herbicidebisa da mweri-mavneblebis mimarT gamZle mcenaree-
bi.
174
mcenareSi gadataniT miRweul iqna 1 mg saerTo cilaze ~ 2
mkg tripsinis inhibitoris sinTezi, ramac arsebiTad Seam-
cira mweri Heliothis virescens-is larvisagan 90 transgenuri mce-
naris dazianeba.
Llobios α-amilazas inhibitoris geni parkosanTa fito-
hemaglutinis genis promotoriT Seyvanil iqna bardas ge-
nomSi, Sedegad mcenare daculi aRmoCnda mavneblebis Callo-
sobruchus maculatus-is da Callosobruchus chinensis-is damRupveli
moqmedebisagan.
entomogamZle mcenareTa Seqmnis mizniT bolo wlebSi
ganxorcielebul axal mimarTulebas warmoadgens rnm-in-
terferenciaze91 dafuZnebuli gamZle mcenareTa miReba. ko-
lorados xoWos β-aqtinis genis ori aslis Sebrunebuli
orientaciiT kartofilis plastidur dnm-Si Seyvanis gziT
miaRwies am genis Sesabamisi orjaWviani rnm-s dagrovebas
qloroplastebSi. es ki am molekulas kartofilis rnm-in-
terferenciis sistemiT daSlisagan icavs. magram aseTi
transgenuri kartofiliT kolorados xoWos kvebisas or-
jaWviani rnm aRwevs mweris ujredebSi da iq iwvevs rnm-in-
terferencias. es ki iwvevs β-aqtinis sinTezis Sewyvetas da
mweris sikvdils.
mweri-mavneblebisadmi gamZle transgenuri mcenareebis
gamoyenebam inseqticidebis gamoyenebis mkveTri Semcireba
da mosavlianobis amaRleba gamoiwvia.
175
2.9.3. daavadebebisadmi gamZle transgenuri
mcenareebis miReba
92
gamZleobis amgvari meqanizmi jer ucnobia. mecnierebi varaudoben, rom
mcenaris ujredebSi virusis garsis cilis sinTezi xels uSlis am viru-
sis mimagrebas mcenaris ujredebze, an ewinaaRmdegeba virusis genetikuri
masalis (rnm an dnm) ujredSi Seyvanas. am movlenas aseve virusTaSorisi
jvaredini gamZleobis fenomensas uwodeben.
176
sakmarisi cilebis raodenobas. am gziT miRebul iqna mrava-
li virusgamZle mcenare: kartofili (foTlis sixuWuWis
virusi, S-virusi, X-virusi, Y-virusi), gogra (sazamTros
mozaikis virusi 2, yabayis yviTeli mozaikis vi-rusi), pomi-
dori (Tambaqos mozaikis virusi, pomidvris mozaikis viru-
si), kitri (kitris mozaikis viusi - CuMV), papaia (papaias
rgoluri laqianobis virusi), brinji (brinjis zolianobis
virusi), Tambaqo (Tambaqos mozaikis virusi, Tambaqos zoli-
anobis virusi, Tambaqos gravirebis virusi) da sxva.
kidev erT midgomas virusgamZle mcenareebis miRebaSi
warmoadgens virusis replikaciis meqanizmis darRveva “uSi-
naarso” rnm-s gamoyenebiT93. mcenaris ujredSi SehyavT viru-
sis kapsidis cilis genis in vitro xelovnurad sinTezirebuli
orjaWviani k-dnm, romelic transkripciisas iZleva dnm-s
“Sinaarsiani” jaWvis arakodirebad komplementarul jaWvs
(“uSinaarso” rnm-s). gamZleobis meqanizmi mdgomareobs Sem-
gegSi: ujredSi didi raodenobiT “uSinaarso” rnm-s arsebo-
bisas, igi urTierTmoqmedebs komplementarulad mcenaris
damasenianebeli virusis m-rnm-Tan da amiT xels uSlis mis
translacias rnm-interferenciis meqanizmiT orjaWviani
rnm-s daSlis gamo. am gziT miRebulia Tambaqos, kitris vi-
rusgamZle mcenareebi. orive ganxiluli midgomis uaryofi-
Ti mxarea – mcenaris dacva mxolod erTi konkretuli vi-
rusisagan.
mcenareTa virusgamZleobis amaRleba SeiZleba ribo-
nukleazisadmi 94 dabali specifiurobis genebis mcenaris ge-
nomSi SeyvaniT. saSualo donis eqspresiis manopinsinTeta-
zas genis promotoris qveS baqteria Serratia marcescens-s genis
da xaris ribonukleazas genis Tambaqos mcenaris genomSi
93
amisaTvis iyeneben genetikuri kontrolis axal tips e.w. “mic-rnm” (mRNA
– interfering complemantary RNA) kontrols. es aris “uSinaarso rnm”-iT ganxor-
cielebuli genebis aqtiurobis regulaciis tipi.
94 ribonukleazebi – fermenti-nukleazebi, romlecic akatalizeben rnm-s
degradacias.
177
agroinfeqciis meTodiT Seyvanis Sedegad, maTSi nukleazu-
ri aqtiurobis done gaizarda 7-10 jer.
dReisaTvis genetikur-inJinruli teqnologiebiT viru-
sebisagan mcenareTa inficirebis Semcirebis, virusebis gam-
ravlebis inhibirebis mravali midgoma arsebobs. miRebulia
sxvadasxva virusisadmi gamZle kartofilis, simindis, qeris
pomidvris, Tambaqos da sxva mcenareebi.
fitopaTogenuri sokoebisadmi mcenaris gamZleobis
amaRlebas mecnierebi cdiloben zogierTi mcenareuli ci-
lis eqspresiis donis gadidebiT. dadgenilia, rom paToge-
nebTan kontaqtisas mcenareebs calkeuli cilebis sinTezis
gadidebis an paTogenTan kontaqtamde ar arsebuli cilebis
eqspresiis unari aqvT. es cilebi warmoadgenen toqsikurs
da paTogenebis cxovelmyofelobis SemzRudvels, rac sabo-
lood iwvevs maT sikvdils. aseT cilebs uwodeben PR-ci-
lebs. 95 maTgan yvelaze ukeT Seswavlilia fermentebi qiti-
nazebi da β-1,3-glukonazebi, romlebic iwveven sokoebis da
zogierti saxeobis baqteriebis zrdis inhibirebas.
qitinazebis da β-1,3-glukonazebis genebi klonirebul
da promotor 35S CaMV kontrolis qveS gadatanil iqna Tam-
baqos, bambis, simindis, rafsis, pomidoris, brinjis, karto-
filis, turnefsis da sxva mcenareebis genomSi. yvela maT-
gans ganuviTarda sokovani infeqciebisadmi gamZleoba.
fungiciduri efeqtisDdabalmolekuluri cilebis –
cisteinuri cilebis, galaqturonazas inhibitorebis, MF-
jgufis cilebis da sxva genebis mcenareSi gadataniT miRe-
bul iqna rogorc sokovani, ise virusuli infeqciebisadmi
gamZle transgenuri mcenareebi.
mimdinareobs samuSaoebi sxva PR-cilebis – sokos mice-
liumze uaryofiTad momqmedi taumatinmsgavsi cilebis da
proteazebis inhibitorebis genebis mcenareebSi gadatanaze.
arsebobs sxva midgomebic. miRebulia Tambaqos, rafsis, po-
95
pathogenesis-releated proteins – paTogenezTan dakavSireuli cilebi.
178
midoris, kartofilis Rhizoctonia-sadmi gamZle da Tambaqos
Cercospora nicotiana-sadmi gamZle transgenuri mcenareebi.
baqteriuli dazianebebisadmi gamZle mcenareebis Seq-
mnis mimarTulebiT kvlevebi jer mosamzadebel fazaSia.
baqteriebis mier gamowveuli dazianebebis umetesoba dakav-
Sirebulia an peqto- da celulolitiuri kompleqsebiT
mcenareuli qsovilebis maceraciasTan 96 (tuberebis, bolqve-
bis, Zirxvenebis sxvadasxva sidample), an mcenaris gamtari
sistemis paTogenuri baqteriebis mier gamoyofili ekzopo-
lisaqaridebiT (e.w. mcenaris sistemuri Wknoba) blokirebas-
Tan.
rogorc wesi, baqteriuli Setevisagan mcenareebi Tavs
icaven e.w. hipermgrZnobiarobis reaqciis ganviTarebiT, rac
gulisxmobs ama Tu im organos dazianebuli nawilis swraf
sikvdilSi da amiT paTogenis Semdgomi ganviTarebis da da-
uzianebel nawilebSi gavrcelebis SezRudvas. baqteriebis
sawinaaRmdegi raime damcveli cilebi gamovlenili ar aris.
amJamad mecnierebi amuSaveben ramodenime imedismomcem mid-
gomas.
180
wayinvebisadmi gamZleobis asamaRleblad gamoyenebul
iqna veluri kartofilidan (Solanum commersonii) da cianobaq-
teriidan (Anacystis nidulans) gamoyofili cximmJavebis biosin-
Tzis erT-erTi sakvanZo ferment delta-9-saturazas makodi-
rebeli geni. mcenaris plastidur genomSi am genis SeyvaniT
arsebiTad gaizarda ujeri cximmJavebiani lipidebis pro-
duqciis done, Sesabamisad wayinvebisadmi gamZleoba.
dadgenil iqna, rom maRali temperaturisadmi gamZleo-
ba dakavSirebulia Fad7 genTan, romelic gavlenas axdens
cximmJavebis metabolizmze. am genis inaqtivaciiT miRebuli
brinjis transgenuri mcenare normalurad izrdeboda maRa-
li temperaturis pirobebSi da SeeZlo 2 saaTamde gaeZlo
470C temperaturisaTvis.
F fizikuri faqtorebis (maRali temperatura, zedmeti ga-
naTeba, ultraiisferi sxivebis maRali dozebi) stresuli
zemoqmedebiT metabolizmis darRvevisagan (rac zRudavs
mcenaris zrdas, ganviTarebas, ujredebisa da qsovilebis
formirebas) Tavdasacavad mcenareebSi funqcionirebs fer-
menti – superoqsid-dismutaza. ujredSi igi sxvadasxva izo-
meruli formiT arsebobs: Cu/Zn-superoqsid-dismutaza –
qloroplastebSi da mcire raodenobiT citoplazmaSi, Mn-
superoqsid-dismutaza – mitoqondriebSi. am fermentebis ge-
nebi klonirebul iqna Sesabamisi m-rnm-s safuZvelze k-dnm-s
in vitro sinTezis gziT da Semdeg promotor 35S CaMV-s kon-
trolis qveS Seyvanil iqna Tambaqos mcenaris ujredebSi.
aRmoCnda, rom mcenareebi Cu/Zn-superoqsid-dismutazas genis
eqspresiiT, avlendnen fotosinTezis unars maRali ganaTe-
bis pirobebSi, xolo Cveulebriv mcenareebSi es unari
mkveTrad ecemoda.
182
2.9.6. gaumjobesebuli gemuri da sasaqonlo
Tvisebebis mqone transgenuri mcenareebis
miReba
transportirebisa da Senaxvis procesSi Mmemcenareobis
zogierT produqtis Senaxvisunarianoba yovelTvis iyo mni-
Svnelovani amocana da mis gadasawyvetad mimarTavdnen an
mosavlis adre aRebas (moumwifebeli nayofebis krefa) an
nayofebis damuSavebas eTilenis97 gamoyofis xelSemSleli
qimiuri preparatebiT. genetikur-inJinruli meTodebiT
problemis gadawyvetisas gamoyenebul iqna ramodenime xer-
xi.
erT-erTi mdgomareobs am genebis i-rnm-s matricidan k-
dnm-s miRebasa da konstruqciis SeqmnaSi, romelic mcenaris
ujredSi eqspresiisas iZleva „uSinaarso“ rnm-s. am gziT mi-
Rebul farTod cnobil pomidoris jiS „FLAVR SAVR“-is na-
yofebSi fermentis raodenoba Seadgenda mxolod 10%-s Cve-
ulebrivi jiSebis nayofebTan SedarebiT.
Semdeg xerxs warmoadgens eTilenis producirebis
uunaro mcenareebis miReba. amisaTvis Sewavlil iqna eTile-
nis sinTezis gza da dadgenil iqna, rom mis winamorbeds
warmoadgens S-adenozinmeTionini. ferment АСС-sinTetazas
moqmedebiT is gardaiqmneba 1-aminociklopropan-1-karbonis
mJavad (АСС), romelic Semdeg АСС-oqsidaziT ixliCeba nax-
SiorJangad, amiakad, WianWvela mJavad da eTilenad. Seqmnil
iqna genetikuri konstruqcia, romelic eqspresiisas iZleo-
da АСС-sinTetazas da АСС-oqsidazas „uSinaarso“ rnm-s.
mcenareSi maTi Seyvanisas adgili hqonda gacilebiT mcire
raodenobis eTilenis dagrovebas nayofebSi. garda amisa,
cnobilia tombaqteriebs gaaCniaT fermenti АСС-dezaminaza,
romelic АСС-s gardaqmnis α-ketobutiratad. aRniSnuli
fermentis baqteriuli geni 35S CaMV promotoris kontro-
97
nayofebis darbileba xdeba gamoyofili eTileniT gaaqtiurebuli mcena-
reuli celulazebis da poligalaqturonazas genebis moqmedebiT, romle-
bic moumwifebel nayofebSi ar aris aqtiuri.
183
lis qveS gadatanil iqna pomidoris genomSi da aseve mii-
Res mcenareebi nela mwifadi nayofebiT. es midgoma gamoiye-
nes sxva kulturebis mimarTac. am gziT miRebuli nesvis
jiSi ukve gamoiyeneba, xolo bananis transgenuri mcenaree-
bi gadian savele gamocdas.
Senaxvisunarianobis garda xil-bostneuli produqciis
mwarmoeblebisaTvis arsebiT faqtors warmoadgens gasayidi
saqonlis gemo da garegnoba. nayofebisaTvis ufro tkbili
gemos micemis erT-erT variants warmoadgens tropikuli
mcenaris dioskoreofilum kaminsis (Dioscoreophyllum cummin-
sii) nayofis cila monelinis genis gamoyeneba. es cila 3000-
jer ufro tkbilia Saqarze da 100000-jer – saqarozaze, mi-
si utilizeba xdeba bunebrivad, naxSirwyalbadovani cvlis
gziT, amitom potenciurad misaRebia diabetiT daavadebul-
Ta produqtebis warmoebaSi. magram cila Zalian aramdgra-
dia Termiulad, misi meoTxeuli struqtura advilad iSle-
ba organuli mJavebis sust xsnarebSi, ris Sedegadac kar-
gavs tkbil gemos. nedli saxiT gamoyenebuli mcenareebis
genomSi aRniSnuli cilis Seyvanis mizniT mecnierebma cila
monelinis makodirebeli geni agrobaqteriuli kointegraci-
uli veqtoruli sistemis saSualebiT gadaitanes pomidoris
genomSi Е8 cilis promotoris qveS, xolo salaTis genomSi
35S CaMV promotoris qveS. miRebuli transgenuri mcenaree-
bis foTlebi (salaTis) da mwife nayofebi (pomidoris) Sei-
cavda cila monelins.
mimdinareobs kvlevebi gemuri Tvisebebis gasumjobeseb-
lad sxva tkbili cilebis – taumatinebis gamoyenebis Sesa-
xeb. am mxriv gansakuTrebiT sayuradReboa afrikaSi mozar-
di tropikuli mcenaris taumatokokusis (Thaumatococcus dani-
ellii) gamoyeneba.
Kmemcenareobis kidev erT problemas warmoadgens meqa-
nikuri zemoqmedebis da Senaxvisas mcenareuli qsovilebis
feris Secvla, rac mkveTrad aqveiTebs produqtis sasaqon-
lo Rirebulebas. es xdeba polifenoloqsidazebiT katali-
zebuli monofenolebis da orTo-difenolebis orTo-qinone-
bad gardaqmnis Sedegad. polifenoloqsidazebis genebi lo-
184
kalizebulia birTvSi, maTi produqtebi ganlgebulia moto-
qondriebis da plastidebis membranebSi. kartofilis poli-
fenoloqsidazis „uSinaarso“ orientaciis k-dnm-s 35S CaMV
promotoris qveS kartofilis mcenareSi Seyvanis Sedegad
miRebul iqna transgenuri mcenare, romlis tuberebi gaci-
lebiT naklebad Savdeboda gaWrisas.
garegnoba gansakeTrebiT mniSvnelovania dekoraciul
da yvavilovan mcenareebSi. მraval farulTeslovan mcena-
reSi gvirgvinis Seferiloba ganpirobebulia specifikuri
pigmentebis – anTocianinebis sinTeziT. am pigmentebis saer-
To winamorbeds warmoadgens 4,2′,4′,6′-tetra-hidroqsil-hal-
koni, romelic warmoiqmneba ferment halkonsinTetazas sa-
SualebiT da aris yviTeli feris nivTiereba. Tu tetrahid-
roqsilhalkoni halkonizomerazas moqmedebiT gardaiqmneba
naringeninSi, xolo Semdeg flavanon-3-hidroqsilazas moq-
medebiT – dihidrokempferolSi, Seferiloba qreba, vinaidan
orive es nivTiereba uferoa. samagierod dihidrokempfero-
li sxvadasxva mcenaris ujredSi ferment dihidroflava-
nol-4-reduqtazas moqmedebiT SeiZleba gardaiqmnas, an
delfinidinis warmoebul lurji feris nivTierebad, an ci-
anidinis warmoebul wiTeli feris nivTierebad. amdenad
ferment dihidroflavanol-4-reduqtazas genis sxvadasxva
mcenareSi Seyvanisas SesaZlebelia sxvadasxva feris pro-
duqtis miReba. simindis genomidan dihidroflavanol-4-re-
duqtazas genis petunias genomSi gadataniT mecnierebma mii-
Res petuniasaTvis ucxo feris gvirgvinis furclebiani yva-
vili, ris gamoc transgenurma mcenarem garkveuli popula-
roba moipova.
genetikur-inJinruli gziT miRebul iqna TeTri, nazi-
vardisferi da nazi-cisferi qrizanTemas, titas, mixakis
mcenareebi. amisaTvis mcenareTa genomSi Seyvanil iqna hal-
konsinTetazas m-rnm-is k-dnm 35S CaMV promotoris qveS ro-
gorc pirdapiri, ise „uSinaarso“ orientaciiT. orive Sem-
TxvevaSi iTrguneboda fermentis sinTezi, magram sxvada-
sxva efeqturobiT. k-dnm-s pirdapiri orientaciiT CaSenebi-
sas mcirdeboda halkonsinTetazas produqcia, Sedegad mci-
185
rdeboda gvirgvinis furclebis Seferilobis intensioba.
k-dnm-s „uSinaarso“ orientaciiT CaSenebisas mTlian iTrgu-
neboda halkonsinTetazas sinTezi, Sedegad gvirgvinis fur-
clebis Seferiloba iyo absoluturad TeTri.
dekoraciul mcenareebSi genetikuri inJineriis miRwe-
vis kidev erT naTel magaliTs warmoadgens e.w. cisferi
vardebis miRebis istoria. vardis gakulturebidan TiTqmis
5 aTasi wlis manZilze veravin SeZlo cisferi vardebis mi-
Reba. is gaxda adamianis miuRwevlobis erTgvari sinonimi,
meyvavileebis Rirsebis saqme. belgiisa da didi britaneTis
mebaReobis sazogadoebam maRali jildoc ki daniSna cisfe-
ri vardis miRebisaTvis.
XX saukunis bolosaTvis dadginda, rom cisferi vardi
ar SeiZleba iyos, radganac mcenaris ujredebs ar gaaCniaT
anTocianuri pigmentis dihidrokempferolis anTocianur
pigment delfinidinad gardaqmnis fermentebi. magram Sem-
degSi dadginda, rom sxva mcenareebs gaaCniaT delfinidi-
nis ojaxis anTocianuri pigmentebis sinTezis ganmsazRvre-
li genebi, rac gaxda am mimarTulebiT genetikur-inJinruli
samuSaoebis warmoebis safuZveli.
1986 wels avstraliaSi Seiqmna bioteqnologiuri fir-
ma Calgene Pacific, romlis ZiriTadi komerciuli mizani iyo
swored cisferi vardebis Seqmna. 1994 wlidan firmas ewoda
Florigene. warmatebisken pirveli nabiji iyo 1991 wels petuni-
idan klonirebuli pigment delfinidinis geni. 90-iani wle-
bis SuaSi mkvlevarebma miiRes pirveli transgenuri mcenare
delfinidinis genis maRali eqspresiiT, magram mizani ver
iqna miRweuli, vinaidan samuSaoebi tardeboda vardis wi-
Tel pigmentian jiSze. gvirgvinis furclebSi warmoiqmne-
boda pigmentebis cianidinisa da delfinidinis narevi, rac
mas aniWebda mimzidvel muq-mewamul fers, magram ara cis-
fers.
sxva dekoraciul yvavilovan mcenareebze transforma-
ciuli samuSaoebis Catarebis dros firmis mkvlevarebma pe-
tunias delfinidinis geni gadaitanes TeTryvavilovan mi-
xakSi, romelSic mutirebuli iyo dihidroflavonilreduq-
186
tazas geni da miiRes mixakis mcenareebi cisferi da iisfe-
ri yvavilebiT. ris Sedegadac mecnierebma daiwyes mutire-
buli dihidroflavonilreduqtazas genis mqone vardis mce-
nareebis Zebna, magram aseTi ver ipoves. maSin gadawyvetil
iqna ganexorcielebinaT aRniSnuli genis „gamorTva“ vardis
ujredebSi misi Sebrinebuli orientaciis Tanmimdevrobebis
SeyvaniT.
samuSao dasrulebuli da problema gadawyvetili iq-
na aRniSnuli firmis iaponiis filialSi Suntory Flowers, sa-
dac ias mcenaridan klonirebuli delfinidinis genis, zam-
baxis mcenaridan klonirebuli dihidroflavanolreduqta-
zas genis da Sebrinebuli orientaciis vardis dihidrof-
lavanolreduqtazas genis vardis mcenareSi gadataniT 2005
wels miRebul iqna namdvili cisferi vardi.
98
ribulozo-1,5-bifosfat-karboqsilaza – fotosinTezis sakvanZo fermenti.
188
tori da transkripciis terminatori. orive genetikuri
konstruqcia agrobaqteriuli transformaciis gziT Seiyva-
nes soios da rafsis genomSi. miRebul trans-genuri mcena-
reebis ujredebSi lizinis Semcveloba iyo 100-jer meti,
vidre sawyis mcenareebSi da rac mTavaria, soios samaragi
cilaSi lizinis Semcveloba gaizarda 5-jer, xolo rafsis
TeslebSi – 2-jer. aseT soios didi perspeqtivebi gaaCnia
mecxoveleobaSi iafi kobinirebuli sakvebis dasamzadeb-
lad.
sasoflo-sameurneo mcenareTa kvebiTi Rirebulebis
gaumjobesebis kidev erT magaliTs warmoadgens e.w. “oqros
brinjis” Seqmna. 1999 wels brinjis mcenaris ujredebi tran-
sformirebul iqna genetikuri konstruqciiT, romelic Sei-
cavda: 1) brinjis glutelinis genis promotors, abusa-la-
Tinis katalazas genis pirvel introns, bardas rbfk-as
mcire subnawilakis genis liderul Tanmimdevrobas, baqte-
ria Erwinia uredovora-s karotindesaturazas gens crtI da no-pa-
linsinTetazas genis terminators; 2) glutelinis genis
promotors, abusalaTinis katalazas genis pirvel introns,
nargizisfitoinsintazas gens da nopalinsinTetazas genis
terminators. aseTi mcenareebi Teslis endospermSi yovel 1
gramze asinTezebdnen da agrovebdnen 1.6 mkg karotinoidebs.
marcvlebs hqondaT yviTeli feri, saidanac warmoiSva maTi
pirvandeli saxelwodeba. Tumca unda aRiniSnos, rom gada-
taniTi mniSvnelobiT es brinji marTlac aris oqros mniS-
vnelobis. vinaidan Seicavs provitamin A-s, romelic Cveu-
lebriv deficituria aziis calkeuli qveynebis Raribi mo-
saxleobis sakvebSi, sadac farTodaa gavrcelebuli provi-
tamin A-s naklebobasTan dakavSirebuli, Seuqcevadi sibr-
mavis gamomwvevi, Tvalis daavadeba. Semdgom wlebSi axali
genetikuri manipulaciebiT es brinji kidev ufro gaumjo-
besebuli iqna.
miRebul iqna kartofilis pirveli mcenareebi saxameb-
lis gaumjobesebuli xarisxobrivi maxasiaTeblebiT. Cveu-
lebriv saxamebeli Sedgeba amilopeqtinisa da amilozasa-
gan. miT ufro xarisxiania saxamebeli, rac met amilopeq-
189
tins Seicavs. Sebrunebuli orientaciis amilozas genis
Zlieri promotoris qveS kartofilis genomSi SeyvaniT mi-
Rebul mcenareSi amilozas sinTezi daeca nulamde. “uSina-
arso” rnm komplementarulad ukavSirdeba amilozas norma-
luri genis rnm-s da xels uSlis mis translacias.
kvebis da parfiumeriul mrewvelobaSi farTod gamoi-
yeneba mcenareuli cximebi. maTi gamoyenebis xasiaTi da mo-
culoba didadaa damokidebuli zeTSi Semavali cximmJave-
bis raodenobriv da xarisxobriv Sedgenilobaze.
ZiriTad cximzeTovan mcenareebs warmoadgens soio, pa-
lmebi – Cocos nucifera, Elaeis guineensis, Orbignya barbosiana, rafsi
da mzesumzira.
sxvadasxva mcenaris zeTebis cximmJavebis Sed-geniloba
erTnairi ar aris, magram umetesi zeTovani kultura iZleva
zeTebs palmitinis, stearinis, oleinis, lonolinis, lino-
leinis mJaviT. sxva cximmJavebi (kaprili, kaprilinis, miris-
tinis da sxva) naklebad warmoiqmneba.
imis mixedviT, Tu romeli cximmJava monawileobs zeTis
SedgenilobaSi, maT sxvadasxva gamoyeneba aqvT – sakvebi,
kosmetikuri an teqnikuri. amitom mrewvelobis sxvadasxva
dargisaTvis sxvadasxva mcenareebis moyvanaa saWiro. nawili
maTgan sakmaod Znelad kultivirebadia (mag. merqnianebi) iz-
rdeba mxolod garkveul klimatur pirobebSi. amitom bio-
teqnologiuri firmebis pirveladi amocanaa cximmJavebis
Sevlili Sedgenilobis mcenareebis miReba. am sferoSi li-
der amerikul korporacia Calgene-Si Seqmnilia rafsis ramo-
denime jiSi samrewvelo gamoyenebisaTvis. isini erTmaneTi-
sagan gansxvavdebian zeTSi konkretuli cximmJavas Semcve-
lobiT da Sesabamisad maT sxvadasxva gamoyeneba aqvT. maga-
liTad, jiSi 40% stearinis mJavas SemcvelobiT gamoiyeneba
margarinisa da Sokoladis zeTis warmoebaSi, 40% da 60%
laurinis mJavas SemcvelobiT – kosmetikuri da teqnikuri
gamoyenebis detergentebis warmoebaSi, 80% oleinis mJavas
SemcvelobiT – kvebis produqtebis, sacxebi saSualebebis,
melnis warmoebaSi da a.S.
190
Seqmnilia rafsis jiSi unikaluri cvilis – xoxobas
SemcvelobiT, romelic arc erT mcenares ara aqvs da veSa-
pebze nadirobis akrZalvis Semdeg warmoadgens praqtiku-
lad erTaderT wyaros samedicino saSualebebis, avtomobi-
lebis da TviTmfrinavebis gansakuTrebuli sacxebi masa-
lis, transformatorebis zeTebis da plastmasebis warmoe-
baSi. ramdeni da romeli genebia gadatanili am mcenaris Se-
saqmnelad ucnobia – informacia ar vrceldeba.
soios mcenareSi igive soios ferment delta-12 desa-
turazas genis damatebiTi aslebis Seyvanis Sedegad zeTSi
Semcirda linolis da linolenis mJavas Semcveloba da ga-
izarda oleinis mJavas Semcveloba. aseTi zeTi iTvleba uf-
ro Zvirfasad, vinaidan naklebad iSleba gacxelebisas da
ar sqeldeba Senaxvisas.
Mmimdinareobs kvlevebi bambis boWkos teqnologiuri ma-
xasiaTeblebis gaumjobesebis mimarTulebiT. am mizniT bam-
bis mcenaris plastidur genomSi Seyvanil iqna bunebrivad
degradirebadi polimeris – poli-β-hidroqsilbutiratis
sinTezisaTvis aucilebeli genebi. transgenuri mcenare Sei-
cavda 30%-mde polimerul danamats. kidev erT gzas bambis
boWkos gasaumjibeseblad warmoadgens bambis mcenareSi qi-
tinis da qitinazis msgavsi monomerebis makodirebeli gene-
bis Seyvana da maTi celulozas boWkos struqturaSi Car-
Tva, romlis realizacia mimdinareobs belgiaSi 2010 wli-
dan.
sasoflo-sameurneo warmoebisaTvis mniSvnelovani prob-
lemis genetikur-inJinruli gadawyvetis magaliTs warmo-
adegens heterozisis SemTxveva. cnobilia, rom mravali sa-
soflo-sameurneo kulturis (simindi, kitri, pomidori, xo-
rbali da sxva) saTesle masalas (e.w. hibriduli Teslebi)
Rebuloben specialur meTesleobis meurneobebSi ori sxva-
dasxva jiSis an xazis Sejvarebis Sedegad. aseTi Sejvare-
biT miRebuli F1 Taobis mcenareebis Teslebi iZlevian gaci-
lebiT maRalmosavlian heterozisul mcenareebs. magram ase-
Ti Teslebis samrewvelo masStabiT miReba gaZnelebulia
TviTdamtvervis SesaZleblobiT.
191
XX saukunis 20-iani wlebidan problemis gadasawyvetad
iyeneben citiplazmatur mamrobiT sterilobas (cms), rac
warmoiqmneba zogierT mcenareSi birTvuli da citoplazma-
turi genomebis Seusabamobis Sedegad. Tumca meTodis gamo-
yenebam simindis kulturaSi aCvena, rom igi periodulad iZ-
leva “Cavardnebs”, anu Teslebis garkveuli (zogjer mniS-
vnelovani) raodenoba ar aris hibriduli, an miiReba mosa-
lodnelze naklebi raodenobis Teslebi.
garantirebuli sicocxlis uunaro mtvrianebiani mcena-
reebis misaRebad yvelaze warmatebuli aRmoCnda genetikuri
konstruqciebi baqteria Bacillus amyloliquefaciens-is genebis ga-
moyenebiT. am gziT miRebuli damtvervis kontrolis siste-
miani rafsis mcenare, aseve warmoadgens saukeTesos biou-
safrTxoebis TvalsazrisiTac.
aq gamoyenebul genetikur konstruqciaSi seleqtiur
markerad warmodgenilia ara tradiciuli kanamicinrezis-
tentobis geni aramed Streptomyces-is gvaris aqtinomicetidan
gamoyofili herbicid fosfinotricinis gamZleobis geni,
romelsac hqvia bar da akodirebs ferment fosfinotricin-N-
acetiltransferazas.
amiT ori kargi saqme gakeTda: mcenarem axali sasargeb-
lo Tviseba (herbicidgamZleoba) SeiZina da moixsna sakama-
To sakiTxi antibiotikrezistentuli genebis gavrcelebis
Sesaxeb. konstruqciaSi ZiriTad gens warmoadgens baqteria
Bacillus amyloliquefaciens-dan gamoyofili, Tambaqos qsovilspe-
cifikur genis ТА29 promotorTan dakavSirebuli ribonuk-
leazas (rnmaza)99 geni, romelic aqtiuria mxolod mtvria-
nas qsovilebSi.
aseTi mcenare normaluria da mis yvela ujredSi, gar-
da mtvris marcvlis kedlis ujredebisa, baqteriuli ribo-
nukleaza ar sinTezirdeba da rnm ar iSleba. orive genis
Semcvelma konstruqciam miiRo saxelwodeba – barnase. magram
99
rnm-s degradaciis makatalizebeli fermenti-nukleaza.
192
im SemTxvevaSi, roca pirveli Taobis hibridebma unda war-
moqmnan Teslebi, aucilebelia fertilurobis aRdgena, ami-
tom meTesleobaSi rafsis heterozisuli hibridebis misa-
Rebad Rebuloben xazebs, romelTa genomSi Seyvanilia gene-
tikuri konstruqcia saxelwodebiT barstar. igi barnase kon-
struqciisagan gansxvavdeba mxolod imiT, rom masSi ribo-
nukleazas makodirebeli Tanmimdevrobis magivrad Seicavs
igive baqteria Bacillus amyloliquefaciens-dan gamoyofil ribo-
nukleazas inhibitoris genis Tanmimdevrobas. barnase trans-
genuri mcenaris barstar transgenuri mcenaris mtvris mar-
cvliT damtverianebisas genetikuri konstruqciebi erT ge--
nomSi gaerTiandeba da heterozisuli mcenaris mtvrianas
qsovilebis ujredebSi ribonukleazas aqtiuroba daiTrgu-
neba.
amJamad barnase/barstar meTods farTod iyeneben rafsis
jiSebidan komerciuli Teslebis misaRebad.
193
bis laqtoferins (kartofili), trombozebis samkurnalo
girudins (rafsi), protein C-s (Tambaqo) da sxva.
calke interess iwvevs saWmeli vaqcinebis misaRebad
aucilebeli imunizaciis antigenebis maproducirebeli tra-
nsgenuri mcenareebis miReba.
pirveli saWmeli vaqcina iyo B hepatitis sawinaaRmdego
vaqcina, romelic miRebul iqna jer Tambaqos mcenareSi,
Semdeg – kartofilSi. Tagvebis sakvebSi aseTi kartofilis
damatebiT izrdeboda imuniteti aRniSnuli daavadebis ga-
momwvevi virusis winaaRmdeg. SemdegSi miRebul iqna hepati-
tis sawinaaRmdego vaqcina salaTSi da xanWkolaSi.
amJamad ukve Seqmnilia da klinikuri gamocda gaiara
transgenuri mcenareebidan miRebulma rigma vaqcinam, maT
Soris gastroenteritis (Tambaqo, kartofili), qoleris vib-
rionis (kartofili), citomegalovirusis (kartofili, Tam-
baqo), papilomis virusis (kartofili) da sxva sawinaaRmde-
go vaqcinam. umetes SemTxvevaSi am cilebis eqspresireba-di
saWmeli transgenuri mcenareebiT kvebisas viTardeboda spe-
cifikuri imunuri reaqcia.
iaponiaSi tardeba klinikuri gamocda antialergiuli
transgenuri brinjis monawileobiT. muSavdeba ganviTarebad
qveynebSi farTod gavrcelebuli bavSvTa nawlavebis infeq-
ciuri daavadebebis gamomwvevebis enterobaqteriebisa da
vibrionebis sawinaaRmdego „saWmeli vaqcinebis“ Semcveli
transgenuri mcenareebis (banani da sxva) Seqmnis teqnolo-
giebi.
dReisaTvis samedicino daniSnulebis saWmeli mcenareu-
li cilebis, vaqcinebis, antisxeulebis miReba warmoadgens
genetikuri inJineriis perspeqtiul mimarTulebas.
194
2.9.9. transgenuri mcenareebis gavrcelebis
Tanamedrove mdgomareoba
pirveli genetikurad modificirebuli (transgenuri)
jiSebi warmoebaSi gaCnda 1992 wels. ganvlil periodSi,
tradiciuli seleqciis meTodebiT Seqmnil jiSebTan Seda-
rebiT, am mcenareebma aCvenes maRali efeqturoba, ris gamoc
maT qveS dakavebuli farTobebi Zalian swrafad gaizarda.
ISAAA100 -s monacemebiT (cxrili6), Tu 1996 wels am kulture-
100
ISAAA - International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications – agrobi-
oteqnologiuri aplikaciebis Sesyidvis saerTaSoriso samsaxuri.
195
(457.4 mln.akri), rac kultivirebadi nayofieri miwebis 12%-
Seadgenda, xolo 2017 wlisaTvis man miaRwia 189.8 mln. ha-s
(469.0 mln. akrs), anu kidev gaizarda 3%-iT (4.7 mln. ha).
transgenuri mcenareebis warmoebaSi lideria aSS. amJa-
mad aseTi mcenareebis warmoebaSi danergvis maRali tempe-
biT gamoirCevian ganviTarebadi qveynebi. 2012 wlidan dawye-
buli (sur. 60) transgenuri mcenareebis qveS dakavebuli
farTobebis mixedviT ganviTerebadi qveynebi (100.6 mln. ha –
2017 w.) uswreben industriulad ganviTarebul qveynebs (89.2
mln. ha – 2017 w.). daaxloebiT 18 milioni fermeridan 90%-ze
meti modis ganviTarebadi qveynebis mcire meurneobebze.
200
180
160
140
120
100
80
60
40
20
196
qveyan a farTobi , kul tura
№
mln . ha
simindi, soio, bamba, rafsi,
1 aSS 75,0 Saqris Warxali, ionja, papa-
ia, gogra, kartofili
2 brazilia 50,2 soio, simindi, bamba
3 argentina 23,6 soio, simindi, bamba
rafsi, simindi, soio, Saqris
4 kanada 13,1
Warxali
5 indoeTi 11,4 bamba
6 paragvai 3,0 soio, simindi, bamba
7 pakistani 3,0 bamba
8 CineTi 2,8 bamba, papaia, wiwaka
saamxreT afri-
9 2,7 simindi, soio, bamba
kis respublika
10 bolivia 1,3 soio, simindi
90
80
70
60
50
40
30
20
10
197
nilebaa kartofilis mimarT. 2017 wlis monacemebiT trans-
genur soios ekava mTeli soios qveS dakavebuli farTobe-
bis 77% (94.1 mln. ha), transgenur siminds – simindis far-
Tobebis 32% (59.7 mln. ha), transgenur bambas – mTeli bam-
bis plantaciebis 80% (24.1 mln. ha), xolo transgenur rafs
– 30% (10.2 mln. ha).
transgenuri mcenareebidan yvelaze ufro gavrcelebu-
lia herbicidgamZle, mavne-mwerebisadmi gamZle da orive
Tvisebis matarebeli mcenareebi (sur. 62).
120
100
80
60
40
20
198
№4 kanada №22 p ortu- №1 5 espaneTi №26 C exeTi №25 slovake- №27 burkina №7 p akistani
1 3 .1 mln. h a g alia 0.1 mln. ha ar a Ti f as o ara 3 .0 mln. h a
ra f si, simindi < 0.05 mln. ha a ra №28 r umine-
s oio, Warxali s i mindi s i mindi T i ara b a m ba
№1 aSS №8 C ineTi
75 .0 mln. ha 2.8 m ln. ha
s i mindi, soio,
b a m ba, rafsi, b a m ba, papaia,
W a rxali.i onja, w i waka
p a paia, gogra,
k a rtofili
№5 i ndoeTi
№23 b angla- 1 1 .4 mln. ha
d eSi b a m ba
< 0.05 mln. ha
b a drijani
№1 4 mianmari
№1 7 meqsika 0.3 mln. h a
0.1 mln. ha b a m ba
b a m ba, soio
№1 3 filipi-
№20 h ondu- n ebi
r asi 0.8 m ln. ha
< 0.05 mln. ha s i mindi
s i mindi
№1 2 avstra-
№24kostarika li a
< 0.05 mln. ha 0.9 m ln. ha
b a m ba, soio, b a m ba, rafsi
a n anasi
№1 8 kolum- №1 6 sudani
bia 0.2 m ln. ha
0.1 mln. ha b a m ba
b a m ba, simindi
№1 1 bolivia №1 9 vietnami
1 .3 mln. ha < 0.05 mln. ha
s oio s i mindi
s ur . 64 . 2 01 6 wl is bo l o s s am r e wv e l o g am o y e ne bis aTv is
d aS v e bul i tr ans g e nur i m ce nar e e bis jiS e bi
(404 t ransgenuri jiSi, maT Soris: 3 56 – sasursaTo kul t ur a; 3 – xe-
mc en are; 22 – xexi l ovan i ; 23 – dekorac i ul i )
201
praqtikaSi gamoyen ebul tran sgen ur mcen areTa ji Sebi s
mokle daxasi aTeba
(ojaxi: marcvlovanTa)
cx r ili 8
kultu- S e yvanil i cil e bi
g e nis wy a r o S e Ze nil i niS ani
ra (g e ne bi)
Ddelta-endotoqsi- Bacillus thu- simindis fesvis Wiasadmi
ni ringiensis gamZleoba
Acetollaqtat-sin- Arabidopsis imidazolinuri herbicide-
Tetaza thaliana bisadmi gamZleoba
delta-endotoqsini Bacillus thurin- simindis mavne mwerisadmi
+ giensis gamZleoba
glifosat oqsid- + +
reduqtaza Ochrobactrum Gglifosatisadmi gamZleo-
anthropi ba
5-enolpiruvil-Si- herbicid glifosatisad-
kimat-3-fosfatsin- Zea mays mi gamZleoba
s imindi tazas geni CaM V
(Zea promotoris qveS
mays) imidizolinuri herbicide-
acetolaqtat-sin- Nicotiana taba- bisadmi gamZleoba (imaze-
taza cum tapiri)
202
praqtikaSi gamoyen ebul tran sgen ur mcen areTa ji Sebi s
mokle daxasi aTeba
(ojaxi: kombostosebrTa)
cx r ili 9
S e yvanili cilebi
kultura g e nis wy a r o S e Ze nil i niS ani
(g e ne bi)
fosfinotricin N- Streptomyces fosfinotricinuli her-
acetiltransfe-ra- hygroscopicus bicidebisadmi (amoniumis
za (bar) glufozinati) gamZleoba
kaliforniuli cximmJavebis Semcvelobis
dafnis xe Um- modificireba TeslebSi,
Tioesteraza bellularia californi- gansakuTrebiT laurinis
ca da miristinis mJavebis
maRali done
Klebsiella pneu- oqsilinuri herbicidebi-
nitrolaza moniae subsp.oza- sadmi (bromoqsinilis da
r af s i enae ioqsinilis CaTvliT) gam-
ar genti-
Zleoba
nul i glifosat oqsido- Ochrobactrum Hherbicid glifosatisa-
(Brassica
reduqtaza anthropi dmi gamZleoba
napus)
fosfinotricin N- Streptomyces fosfinotricinuli her-
acetiltransfe-ra- hygroscopicus bicidebisadmi (amoniumis
za (bar) + glufozinati) gamZleoba
+ Bacillus amyloli- +
rnmaza quefaciens damtvervis sistemis kon-
troli: mamrobiTi steri-
loba
fosfinotricinuli her-
fosfinotricin N- Streptomyces bicidebisadmi (amoniumis
acetiltransfe-ra- hygroscopicus glufozinati) gamZleoba
za (bar) + +
+ Bacillus amyloli- damtvervis sistemis kon-
rnmazas inhibitori quefaciens troli: fertilobis aR-
dgena
r af s i fosfinotricin N- Streptomyces fosfinotricinuli her-
p o lonu- acetiltransfe-ra- hygroscopicus bicidebisadmi (amoniumis
r i (tur - za (bar) glufozinati) gamZleoba
ne f s i)
(Brassica glifosat oqsido- Ochrobactrum Hherbicid glifosatisa-
rapa) reduqtaza anthropi dmi gamZleoba
203
praqtikaSi gamoyen ebul tran sgen ur mcen areTa ji Sebi s
mokle daxasi aTeba
(ojaxi: balbisebrTa, selisebrTa, mixakisebrTa)
cx r ili 1 0
kul tu- S e yvanil i cil e bi
g e nis wy a r o S e Ze nil i niS ani
ra (g e ne bi)
proteinaze bis inhi- Solanum tuberosum bambis mavne-mwerebisad-
bitor i + mi gamZleoba
+ Bacillus thuringien -
delta-endotoqsini sis
sulfonilSardovanas
acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum herbicidebisadmi (tria-
Tetaza sulfuroni da meTsul-
bam ba furonmeTili) gamZleo-
(Gossypi- ba
um hirsu- Klebsiella pneumoniae oqsilinuri herbicide-
tum) nitralaza subsp.ozaenae bisadmi (bromoqsinilis
da ioqsinilis CaTvl-
iT) gamZleoba
Bacillus thuringien - bambis mavne-mwerebisad-
delta-endotoqsini sis mi gamZleoba
+ + +
nitralaza Klebsiella pneumo- oqsilinuri herbicide-
niae subsp.ozaenae bisadmi (bromoqsinilis
da ioqsinilis CaTvl-
iT) gamZleoba
fosfinotricin N- Streptomyces fosfinotricinuli
acetiltransfe-ra- hygroscopicus herbicidebisadmi (amo-
za (bar) niumis glufozinati)
gamZleoba
5-enolpi-Sikomat-3- Hherbicid glifosati-
fosfatsintazas Escherichia coli sadmi gamZleoba
mutanturi geni
(aroA)
s e li (Li- sulfonilSardovanas
num usita- acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum herbicidebisadmi (tria-
tissimum) Tetaza sulfuroni da meTsul-
furonmeTili) gamZleo-
ba
204
sulfonilSardovanas
herbicidebisadmi (tria-
acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum sulfuroni da meTsul-
Tetaza + furonmeTili) gamZleo-
+ Dianthus caryop- ba
aminiciklopropan- hyllus +
sintazas geni uin- moWrili yvavilebis Se-
naarso orientaci- naxvis vadis dagrZe-le-
iT ba eTilenis Semcirebu-
li dagrovebis gziT
m ix aki
(Dianthus sulfonilSardovanas
caryop- acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum herbicidebisadmi (tria-
hyllus) Tetaza + sulfuroni da meTsul-
+ Petunia hybrida furonmeTili) gamZleo-
dihidroflavanol- ba
reduqtaza +
gvirgvinis feris Sec-
vla
sulfonilSardovanas
acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum herbicidebisadmi (tria-
Tetaza + sulfuroni da meTsul-
+ Petunia hybrida furonmeTili) gamZleo-
flavinoid-3′,5′- hid- ba
roqsil aza +
gvirgvinis feris Sec-
vla
sulfonilSardovanas
acetolaqtat-sin- Nicotiana tabacum herbicidebisadmi (tria-
Tetaza + sulfuroni da meTsul-
+ Viola sp. furonmeTili) gamZleo-
flavinoid-3′,5′- hid- ba
roqsil aza +
gvirgvinis feris Sec-
vla
205
praqtikaSi gamoyen ebul tran sgen ur mcen areTa ji Sebi s
mokle daxasi aTeba
(ojaxi: ZaRlyurZenasebrTa)
cx r ili 1 1
kul tu- S e yvanil i cil e bi
g e nis wy a r o S e Ze nil i niS ani
ra (g e ne bi)
aminiciklopropan- momwifebis vadis dag-
sintazas geni uin- Lycopersicon escu- rZeleba eTilenis Sem-
naarso orientaci- lentum cirebuli dagrovebis
iT gziT
momwifebis vadis dag-
1-aminociklopro- rZeleba mcenareul ho-
Pseudomonas morga- rmon eTilenis winamor-
pan - 1- aminokarbo-
nis mJavas dezamina- nii bedis degradaciis Se-
p o m id o - za degad
r i (Lyco- momwifebis vadis dag-
persicon 5-adenozilmeTio- baqteriofagi rZeleba mcenareul ho-
esculen- nin hidrolaza ТЗ rmon eTilenis winamor-
tum) Е. соli bedis degradaciis Se-
degad
poligalaqturona- Senaxvis dagrZelebuli
zas geni uinnaarsoLycopersicon escu- periodi: nayofebi ar
orientaciiT lentum rbildeba poligalaq-
turonazas mcire rao-
denobis gamo.
Tam baqo Klebsiella pneu- oqsilinuri herbicide-
(Nicotiana nitralaza moniae bisadmi (bromoqsinilis
tabacum) subsp.ozaenae da ioqsinilis CaTvl-
iT) gamZleoba
delta-endotoqsini Bacillus kolorados xoWosadmi
thuringiensis gamZleoba
helikaza kartofilis kartofilis foTlis
+ foTlis sixu- sixuWuWis virusisadmi
kartofi-
delta-endotoqsini WuWis virusi gamZleoba
l i (Sola-
+ +
num tube- Bacillus thuringi- kolorados xoWosadmi
rosu)
ensis gamZleoba
kartofilis Y vi- kartofilis Y kartofilis Y virusi-
rusis garsis pro- virusi sadmi gamZleoba
teini + +
+ Bacillus thuringi- kolorados xoWosadmi
delta-endotoqsini ensis gamZleoba
206
gzidan 12 mln. avtomobilis moxsnis eqvivalenturia; daax-
loebiT 18 milioni fermeris da maTi ojaxis wevrebis (60
milionamde adamianis) keTildReobis amaRleba da sxva.
215
2.10.2. genetikurad modificirebuli mcenareebis
SesaZlo uaryofiTi efeqtebi garemoze, maTi
Sefasebis meTodebi da Tavidan acilebis gzebi
216
genuri mcenareebis saSualebiT an transgenebis sxva saxeo-
bebSi gadatanis Sedegad.
sarevelebi warmoadgenen mcenareTa jgufs garkveuli
adaptaciuri niSnebiT (Teslebis sxvadasxva pirobebSi aR-
moceneba, Teslebis xangrZlivi sicocxlisunarianoba, yvavi-
lobis fazis swrafi gavla, mravalTeslianoba, mtvris mar-
cvlebis advili gavrceleba, maRali konkurentunarianoba,
advili vegetatiuri gamravleba da sxva), romlebic (ra
Tqma unda yvela niSani erTad arc erT saxeobas ara aqvs)
maT sxvadasxva garemoSi, maT Soris kulturuli mcenaree-
bis farTobebze, advilad gavrcelebaSi exmareba, miuxeda-
vad amis sawinaaRmdegod adamianis mudmivi Carevisa. geneti-
kurad modificirebuli organizmebis saziano moqmedeba sa-
revelebTan brZolaSi da Sesabamisad SesaZlo riski mdgo-
mareobs, arsebul sarevelebSi agresiulobis gazrdis po-
tenciur SesaZleblobaSi (e.w. supersarevelebis miRebaSi),
am mcenareebis mier transgenebidan axali adaptaciis niSne-
bis, pirvel rigSi sxvadasxva stresuli faqtorebisadmi
gamZleobis genebis SeZenaSi. garda amisa, aseTi transgene-
bis wyalobiT saSiS sarevelebad SeiZleba gadaiqces zogi-
erTi, Tavisi bunebiT gareuli formebisagan naklebad gan-
sxvavebuli kulturuli mcenare (mag. rafsi, xanWkola da
sxva). aseve, arsebobs transgenebis kulturuli saxeobebi-
dan maT gareul formebSi gadatanis da Sesabamisad, maT sa-
revelebad gadaqcevis saSiSroeba.
3. transgenuri mcenareebis mier gamoyofili (sinTezi-
rebuli) toqsikuri nivTierebebis uaryofiTi (damRupveli)
moqmedeba am mcenareebze mcxovreb an am mcenareebiT mkve-
bav, transgenuri niSnebis „arasamizne“ organizmebze (mag.
futkari, sxva sasargeblo an daculi saxeobebi).
inseqticiduri Tvisebebis (t-genis gamo) mqone trans-
genuri jiSebis Seqmnam maSinaTve gaaCina kiTxva xom ar iqo-
niebs es uaryofiT gavlenas biologiur mravalferivnebaze,
„samizne“ organizmebis (mag. kolorados xoWo) garda, xom
ar daziandeba (ganadgurdeba) sxva, maT Soris sasargeblo
organizmebic. sabednierod,Bt-proteinebs maRali gamorCevi-
217
Tobis unari aqvT. miuxedavad amisa, usafrTxoebis Sefasebi-
sas detalurad unda iqnes awonili genmodificirebuli
organizmebis aramiznobrivi moqmedebis negatiuri efeqtebi.
4. toqsikuri nivTierebebis (mag. herbicidebis) uaryofi-
Ti moqmedeba ekosistemaze, tolerantuli transgenuri mce-
nareebis qveS gadidebuli dozebis gamoyenebis gamo.
herbicidgamZle transgenuri pirveli mcenareebis gamo-
CenisTanave gaCnda saSiSi qimikatebis, mag. herbicidebis ara-
sruli daSlis toqsikuri nivTierebebis garemoze uaryofi-
Ti moqmedebis saSiSroeba. vinaidan adgili eqneba am nivTie-
rebebis gazrdili raodenobiT moxvedras bunebaSi.
aRniSnuli SesaZlo riskebis dasadgenad SemuSavebu-
lia specialuri meTodika, romelic maTi usafrTxoebis
kompleqsuri, yovelmxrivi Sefasebis Catarebis saSualebas
iZleva. es meTodika gamoyenebulia yvela qveyanaSi, sadac
genetikurad modificirebuli organizmebi mohyavT. misi Zi-
riTadi wesebi dafiqsirebulia rig saerTaSoriso SeTanxme-
bebSi, rac mas savaldebulos xdis mierTebuli qveynebisaT-
vis.
genmodificirebuli orgazizmebis garemoSi gavrcele-
bis SesaZlo ekologiuri riskebis Sefasebisas:
1. pirvel rigSi mxedvelobaSi Rebuloben recipientu-
li da donoruli organizmebis biologiur Taviseburebs:
a) adgili sistematikaSi, gamravlebisa da gavrcelebis
xerxebi, garemoSi gadarCena;
b) geografiuli gavrceleba, bunebrivi gavrcelebis
adgilis aRwera;
g) toqsikuroba.
2. gansakuTrebuli yuradReba eqceva genetikur-inJin-
ruli modifikaciis Taviseburebebs:
a) recipientuli organizmis genomSi CaSenebuli dnm-s
fragmentis aRwera (zoma da wyaro, yoveli Semadgeneli na-
wilis, maT Soris regulatoruli elementebis savaraudo
funqcia);
b) dnm-s CaSenebuli fragmentis struqtura da funqci-
218
onaluri Sesabamisoba, maTSi cnobili funqcionalurad sa-
SiSi Tanmimdevrobebis arseboba, CaSenebulis lokalizacia,
transgenebis aslebis raodenoba.
3. srulyofilad ganixileba gmo-s biologiuri Tavi-
seburebebi da garemosTan misi urTierTmoqmedebis xasiaTi,
kerZod:
a) gmo-s genetikuri stabiluroba, transgen(eb)is eq-
spresiis xarisxi da done;
b) transgen(eb)is mier kodirebuli cil(eb)is aqtiuro-
ba da Tvisebebi;
g) genetikuri informaciis gadatanis unarianoba (po-
tenciur garemoSi genmodificirebul organizmebTan hibri-
dizaciis unaris mqone gareuli da kulturuli mcenareebis
arseboba, genmodificirebuli organizmebidan aseT organi-
zmebSi transgenebis gadatanis albaToba);
d) genmodificirebuli organizmis konkurentuli
upiratesobis albaToba intaqtur recipientul organiz-
mTan SedarebiT, potenciur garemoSi genmodificirebuli
organizmebis populaciis raodenobis mkveTri zrdis alba-
Toba;
e) genmodificirebuli organizmis samizne da arasa-
mizne organizmebTan urTierTmoqmedebis SesaZlo meqanizme-
bi da Sedegebi.
garemosaTvis genmodificirebuli organizmis usafrT-
xoebis Sesaxeb saboloo daskvnebi miiReba yvela zemoT aR-
niSnuli monacemebisa da potenciuri garemos Taviseburebe-
bis (nakveTis geografiuli ganlageba, misi siaxlove nak-
rZalebTan, aRkveTilebTan da sxva bunebis damcav terito-
riebTan, zomebi da damuSavebis done, klimaturi, geologi-
uri, niadagobrivi maxasiaTeblebi, flora, fauna) gaTvalis-
winebiT.
meTodika kargad muSaobs praqtikaSi. dRemde arsebi-
Tad ar arsebobs genmodififirebuli organizmebis mier ga-
remoze negatiuri moqmedebis arc erTi SemTxveva.
aRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba vTqvaT rom, gene-
tikurad modificirebuli mcenareebis, rogorc Zalian ma-
219
Rali teqnologiis, gamoyenebis potenciuri saSiSroeba
udavod arsebobs, magram TiToeuli transgenuri mcenaree-
bis biousafrTxoebis ganxiluli meTodikiT detaluri Se-
fasebisa da kontrolis gamo:
1. genmodificirebuli mcenareebidan gadatanili gene-
biT adgilobrivi jiSebis dabinZurebis Sedegad biologiur
Tanasazogadoebaze damangreveli moqmedebis da Zvirfasi
biologiuri organizmebis dakargvis, bunebaSi saxeobebs
Soris arsebuli balansis darRvevis saSiSroeba ar arse-
bobs;
2. transgenuri mcenareebis saSualebiT axali parazi-
tebis, maT Soris supersarevelebis Seqmna, an arsebuli pa-
razitebis mavneblobis unaris gaZlierebis riskebi ganeit-
ralebulia;
3. transgenuri niSnebis „arasamizne“ organizmebze
uaryofiTi (damRupveli) moqmedebis albaToba ar arsebobs;
4. toqsikuri nivTierebebis (mag. herbicidebis) uaryo-
fiTi moqmedeba ekosistemaze, tolerantuli transgenuri
mcenareebis gamoyenebis dros mcirdeba, vinaidan am kombina-
ciiT sarevelebze kontroli ufro maRalia, vidre Cve-
ulebriv praqtikaSi.
222
4. genmodificirebuli mcenareebis produqtebi moxvde-
bian balaxmWameli cxovelebis (mag. Zroxebis) saWmlis mom-
nelebeli traqtis mikrofloraSi.
TvalsaCinoebisaTvis sainteresoa aseTi kvlevebis pra-
qtikuli cdebis ramdenime magaliTi: 1) invaziis Sefasebis
mizniT erTmaneTs Seadares rafsis sami jiSi: sakontrolo,
misi kanamicingamZle analogi da herbicidgamZle (basta)
analogi. maT narevs zrdidnen izolirebul farTobebze
sxvadasxva adgilebSi da sxvadasxva klimatur pirobebSi.
Teslebi momwifebis Semdeg niadagSi Tavisuflad cvivoda,
sarevelebis winaaRmdeg brZola ar Catarebula. Sedegebi
aseTi miiRes: genmodificirebul analogebSi invazia sta-
tistikurad ar aris meti, vidre Cveulebriv rafsSi. dad-
ginda didi sxvaoba Teslebis gadarCenis mxriv - ufro Zli-
eri sakontrolo aRmoCnda; 2) ekosistemaze genmodificire-
buli organizmis gavlenis Sefasebis mizniT Tambaqos (pro-
teazebis mainhibirebeli genis gadatanis Sedegad foTlebs
hqonda inseqticiduri Tvisebebi) Camocvenili foTlebi Ca-
bares niadagSi. 5-7 dRis Semdeg foTlebSi proteazebis in-
hibitorebis Semcveloba iyo 0.05%, xolo 14 dRis Semdeg sa-
erTod ar iyo. mwerebis raodenoba ar Secvlila, nematode-
bi gaizarda. Sedegad entomofaunis cvlileba Sefasda ara-
kritikulad; 3) transgenuri mcenareebis stabilurobis Se-
fasebis, anu Seyvanili genebis sxva organizmebSi horizon-
taluri gadatanis albaTobis dadgenis mizniT herbicidgam-
Zle (basta) Saqris Warxlis foTlebi Cabares niadagSi. dak-
virvebiT dadginda, rom mcenareuli dnm didxans inaxeba ni-
adagSi da transgenuri dnm ar gadadis niadagis mikroflo-
raSi. baqteriaACinetobacter calcoaceticus-iT genebis e.w. horizon-
taluri gadatanis arsebobis gasarkvevad dadginda SesaZlo
transformaciis sixSire: transformantebi ar gamovlinda
maTi laboratoriuli gamokvleviT 10-13 xarisxamde, rac
mindvris pirobebSi 10-16-is tolia, anu erTi SesaZlo Sem-
Txveva 10 aTas trilionSi. aseTi transformaciis sixSire
aRniSnul cdaSi miCneul iqna usafrTxod; 4) cxovelebis
saWmlis momnelebeli traqtis mikroflo-raSi transgenebis
223
moxvedris albaTobis dadgenis eqsperimentiT gairkva, rom
genmodificirebuli sakvebiT cxoelis gamokvebisas, kuWis
baqteriebis genomSi modificirebuli monakveTis gadatanis
albaToba Seadgens 2.10-17. ZuZumwov-rebis genomSi rekombi-
nantuli dnm-s monakveTis CaSeneba principulad SeuZlebe-
lia, vinaidan maT ujredebs gaaCniaT aseTi CaSenebisgan
Tavdacvis mZlavri meqanizmi.
rac Seexeba mesame Semmowmebels - soflis meurneobis
saministros, isic paralelur reJimSi asrulebs Tavis fun-
qcias. Tu rogor keTdeba es, amis sailustraciod isev mo-
viyvan cdebis magaliTs: 1) transgenebis sxva mcenareebSi ga-
datanis sixSiris Seswavlisas, kerZod, herbicid bastasadmi
gamZlebis genis (bar-geni) genmodificirebuli rafsidan mis
Cveulebriv analogze gadatanis dasadgenad izolirebul 1
ha (100X100 m) farTobze daTeses Cveulebrivi rafsi da cen-
trSi wriulad 9m diametris farTobze daTeses genmodifi-
cirebuli analogi. jvaredini damtvervis xelSewyobisaTvis
ganalages futkris skebi. damtvervis Semdeg Catarda gamo-
naskvnili Teslebis analizi. hibriduli mcenareebis raode-
noba wridan 1 metris dacilebiT iyo - 1.4%, 3 metris man-
Zilze - 0.4%, 12 metris manZilze - 0.01%, xolo 47 metris
manZize - 0.0003%, anu sami mcenare milioni mcenaridan, rac
umniSvneloa; 2) igive mizniT erTmaneTis gverdiT darges
Cveulebrivi kartofili da misi genmodificirebuli analo-
gi. jvaredini damtverva maTi sazRvridan 1 metrSi Seadgen-
da 24%-s, 10 metrSi - 0.017%-s, xolo 20 metrSi hibriduli
mcenareebi ar aRmoCnda. daskvna dadebiTia.
analogiuri Semowmeba aqvs gavlili dReisaTvis war-
moebaSi rekomendirebul genmodificirebul jiSebs (2016
wlis monacemebiT 29 saxeobis 404 jiSi).
ra Tqma unda yvela genmodificirebuli mcenare usaf-
rTxo ar aris. maTi udidesi nawilis wundeba xdeba TviT
Semqmnelebis mier, kidev didi nawili ver gadis registra-
ciis tests, darCenilebidan bevri ver uZlebs postregis-
traciul monitorings da mxolod erTeulebi aRweven war-
moebamde - namdvilad usafrTxo da uvnebeli adamianisa da
224
garemosaTvis.
sanam arsebobs genetikur-inJinruli saqmianobis SesaZ-
lo riskebi adamianisa da garemos usafrTxoebaze, maTi re-
gulireba unda moxdes saxelmwifoebriv doneze zemoT gan-
xiluli sistemis Sesabamisad.
genmodificirebuli organizmebis SesaZlo uaryofiTi
moqmedebebis mimarTulebiT adamianebis mudmivi fiqri, sif-
rTxile gadawyvetilebebSi da brZola usafrTxoebisaTvis
yovelTvis aucilebelia, vinaidan mis gareSe am saqmeSi Sem-
dgomi ganviTareba ver iqneba.
G
225
gamoyen ebuli li teratura
227
s a r C e v i
Sesavali ...................................................................................................................... 3
Tavi 1. Uujreduli inJineria ...........................................................................6
1 .1 u jredebis g enetikuri konstruirebis u jredul-inJinruli
meTodebi ................................................................................................................... 8
1 .1 .1. m cenaris u jredebis konstruireba izolirebuli
protoplastebis SerwymiT ..............................................................................8
1 .1 .2. m cenaris u jredebis konstruireba subprotoplastebis
SerwymiT................................................................................................................... 2 0
1 .1 .3. m cenaris u j redebis konstruireba u jreduli
organelebis SeyvaniT .......................................................................................2 1
1 .1 .4. m cenaris u jredebis g enetikuri cvalebadoba in vitro
manipulaciebiT .................................................................................................... 2 2
1 .1 .5. m cenaris u j redebis m utaciuri cvalebadoba in vitro
kultivirebisas .................................................................................................... 2 4
1 .1 .6. S ecvlili (konstruirebuli) u jredebis g amorCeva da
Senaxva ........................................................................................................................2 5
1.2. ujreduli asociaciebi mikroorganizmebTan ............................... 2 6
1 .2 .1. u j reduli a sociaciebis S eqmnis a rsi, ZiriTadi
mizani da tipebi ................................................................................................. 2 6
1.2.2. u j redul populaciebSi m ikroorganizmebis S eyvanis
kvleviTi muSaobis Sedegebi ........................................................................ 2 8
1 .3. u j redu li seleqciiis ra ob a , Ta viseb u reb eb i da
Sedeg ebi ..................................................................................................................... 31
1.3.1 . ujreduli seleqciis zogadi sqema .................................................. 31
1.3.2 . ujreduli seleqciis obieqtebi ........................................................34
1 .3.3. in vitro u j redu li ku ltu reb is m eTodeb i
mcenareTa seleqciaSi ...................................................................................... 42
1 .3.3.1. in vitro u j reduli ku lturebis da mxmare m eTodebi
mcenareTa seleqciaSi .......................................................................................43
1 .3.3.1.1. in vitro g anayofiereba (progamuri S euTavseblobis
daZleva) ....................................................................................................................43
1 .3.3.1.2. Teslkvirtebis, naskvebisa d a m o umwifebeli hibriduli
Canasaxebis kultura (postgamuri SeuTavseblobis daZleva) ........ 44
1 .3.3.1.3. letaluri hibridebis q sovilebidan m cenareTa
regeneracia (morfogenezi hibriduli qsovilebis kulturaSi) ... 47
1.3.3.1.4. haploidebis miReba................................................................................ 47
228
1 .3.3.1.5. ax ali jiSebis, hibridebis, x azebis kl onuri
mikrogamavleba („xelovnuri Teslebis“ Seqmnis CaTvliT) .............. 50
1 .3.3.1.6. m cenareuli g e nofondis kr ioSenaxva (ujredebisa d a
qsovilebis banki) ................................................................................................. 52
1 .3.3.2. u j redul seleqciaSi g enetikuri m ravalferovnebis
Seqmnis meTodebi ................................................................................................. 54
1.3.3.2.1. somaklonuri cvalebadoba................................................................. 54
1.3.3.2.2. somaturi hibridizacia ....................................................................... 58
1.3.3.2.3. in vitro inducirebuli mutacia........................................................... 66
1.3.4. gamorCevis meTodebi ujredul seleqciaSi ............................... 7 2
1 .3.5. u j reduli seleqciis u piratesobebi, S emzRudveli
pirobebi da faqtorebi ................................................................................... 7 6
1.3.6.. ujreduli seleqciis S edegebi da perspeqtivebi ..................... 7 7
1.3.6.1. somaklonuri cvalebadoba ................................................................... 7 7
1.3.6.2 somaturi hibridizacia........................................................................... 8 0
1.3.6..3. in vitro inducirebuli mutacia ........................................................... 8 3
Tavi 2. genetikuri inJineria........................................................................ 8 6
2 .1 .GmcenareTa g enetikuri inJineriis ra oba da teqnologiis
etapebi....................................................................................................................... 8 6
2.2. mcenareebSi genebis gadatanis meTodebi ....................................... 9 0
2.3. genebis gadatana veqtorebis gamoyenebiT.................................... 9 1
2.3.1. veqtorisadmi wayenebuli moTxovnebi................................................. 9 1
2.3.2. mcenareTa genetikuri inJineriis veqtorebi ................................... 9 4
2.3.2.1. Aagrobaqteriis veqtorebi..................................................................... 9 4
2.3.2.1.1. mcenareTa bunebrivi transformacia agrobaqteriebiT ........ 9 4
2.3.2.1.2. veqtorebi agrobaqteriis plazmidebis safuZvelze ............1 1 3
2.3.2.2. veqtorebi fitovirusebis safuZvelze.......................................... 1 2 0
2 .3.2.3. v e qtorebi m cenaris q l oroplasturi d a m ი toqondriuli
dnm-s gamoyenebiT ................................................................................................. 1 2 3
2 .3.2.4. v eqtorebi m obiluri e lementebis (transpozonebis)
safuZvelze ............................................................................................................. 1 2 4
2.3.3. veqtorebis saSualebiT genebis gadatanis meTodebi ............... 1 2 6
2.4. genebis pirdapiri gadatanis meTodebi ......................................... 1 30
2.5. g enebis gadatanis kombinirebuli meTodebi .............................. 1 38
2.6. mcenaris ujredis transformaciis calkeuli sakiTxebi.... 1 39
2.6.1. m cenareSi ucxo genis eqspresiis regulreba............................... 1 39
2.6.2. markeruli (reportiori, seleqtiuri) genebis gamoyeneba ..... 1 42
229
2 .6.3. tr ansformirebuli m cenareebi m arkeruli s eleqtiuri ge-
nebis gareSe............................................................................................................1 47
2.6.4. Tambaqos transformacia „foTlis rgolebis“ meTodiT ........1 48
2.6.5. mcenaris plastomuri genomis transformacia ............................1 50
2.6.6. polimerazuli jaWvuri reaqcia.........................................................1 56
2.7. mcenaris transformaciis dadastureba .........................................1 6 3
2.8. mcenaris genomSi ucxo genis eqspresia (funqcionireba) ...1 6 3
2.9. genetikuri inJineriis miRwevebi .......................................................1 65
2 .9 .1. he rbicidebisadmi g amZle tr ansgenuri m cenareebis
miReba .........................................................................................................................1 66
2 .9 .2. m weri-mavneblebisadmi g amZle tr ansgenuri m cenareebis
miReba .........................................................................................................................1 7 2
2 .9 .3. d a av ad e be bis ad m i g am Zl e tr ans g e nur i m ce nar e e bis
miReba .........................................................................................................................1 7 6
2 .9 .4. g aremos araxelsayreli f aqtorebisadmi g amZle
transgenuri mcenareebis miReba....................................................................1 7 9
2.9.5. maRalmosavliani transgenuri mcenareebis miReba ..................... 1 8 1
2 .9 .6. g a umjobesebuli g emuri d a s asaqonlo Tvisebebis
mqone transgenuri mcenareebis miReba .......................................................1 8 3
2 .9 .7. g a umjobesebuli kvebiTi d a s amrewvelo R irebulebis
mqone transgenuri mcenareebis miReba ........................................................1 8 7
2 .9 .8. s amedicino p reparatebis p roducenti tr ansgenuri
mcenareebis miReba ...............................................................................................1 9 3
2 .9 .9. tr ansgenuri m cenareebis g avrcelebis Ta namedrove
mdgomareoba ............................................................................................................1 9 5
2.10. biousafrTxoebis problemebi da maTi gadawyveta ............. 2 07
2 .1 0.1. g e netikurad m odificirebuli o rganizmebis S esaZlo
uaryofiTi e feqtebi adamianis janmrTelobaze, m aTi S efasebis
meTodebi da Tavidan acilebis xerxebi ................................................... 2 07
2 .1 0.2. g e netikurad m odificirebuli o rganizmebis S esaZlo
uaryofiTi e feqtebi g aremoze, m aTi Sefasebis m e Todebi d a Ta-
vidan acilebis gzebi.........................................................................................2 1 6
2 .1 0.3. g enetkurad m odificirebuli m cenareebis usafrTxoebis
kontrolis Tanamedrove sistema................................................................. 2 2 0
gamoyenebuli literatura.......................................................................... 2 2 6
230
vaxtang qobalia
VAKHTANG KOBALIA
Methods of plant genetic construction
teqredaqtori m. Tofuri a
231