Pasirengimas reaguoti į krizes
Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiomis grėsmėmis – pradedant geopolitine įtampa ir konfliktais, kibernetinio saugumo iššūkiais ir manipuliavimo informacija rizika ir baigiant klimato kaita bei didėjančia gamtinių pavojų rizika. Siekdama sustiprinti ES gebėjimą numatyti šias grėsmes, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti, Komisija pristatė pasirengimo krizėms strategiją.
Šia strategija siekiama stiprinti ES civilinę ir karinę parengtį ir pasirengimą būsimoms krizėms, kad visi subjektai būtų pasirengę ir pajėgūs prireikus greitai ir veiksmingai reaguoti. Strategija prisidės prie nacionalinių pasirengimo pastangų, nes ja bus stiprinamas koordinavimas ir veiksmingumas įgyvendinant esamas strategijas ir skatinama atsparumo kultūra, įtraukiant visus visuomenės lygmenis.
Ši strategija grindžiama:
- integruotu visus pavojus apimančiu požiūriu – joje daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui visų rūšių pavojams ir reagavimui į juos, o ne atskirų pavojų šalinimui pavieniui;
- visos visuomenės įtraukimo požiūriu – turėtų būti įtraukti visi sektoriai, organizacijos ir atskiri asmenys;
- veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūriu – vyriausybinės agentūros ir departamentai koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja, kad veiksmingiau šalintų pavojus.
Strategijoje numatyti išsamūs pasirengimo krizėms tikslų įgyvendinimo veiksmai.
Pagrindiniai pasirengimo krizėms strategijos veiksmai
Prognozavimas ir numatymas –
- parengti išsamų ES rizikos ir grėsmių vertinimą;
- sukurti sprendimus priimantiems asmenims skirtą krizių valdymo sistemą;
- sustiprinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą;
- parengti ES mokymų katalogą ir įgytos patirties platformą;
- sukurti ES Žemės stebėjimo vyriausybinę paslaugą (EOGS).
Gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų atsparumas –
- planuoti parengties ir atsako veiksmus sveikatos krizių atveju;
- pasirengimo aspektą integruoti į ES politikos ir veiksmų planus;
- nustatyti būtiniausius pasirengimo reikalavimus;
- peržiūrėti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;
- pateikti pasiūlymą dėl ES atsargų kaupimo strategijos;
- pasiūlyti prisitaikymo prie klimato kaitos planą;
- užtikrinti vandens ir kitų ypatingos svarbos gamtos išteklių tiekimą.
Gyventojų pasirengimas –
- patobulinti ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo sistemas;
- didinti informuotumą apie riziką ir grėsmes;
- populiarinti informuotumo didinimo programas, pvz., piliečių forumus, internetines kampanijas ir strateginės komunikacijos bei kovos su manipuliavimu informacija priemonių rinkinius;
- parengti gaires, kaip užtikrinti, kad gyventojai būtų pasirūpinę atsargomis ne mažiau kaip 72 val.;
- pasirengimą įtraukti į mokyklinio ugdymo programas ir švietimo darbuotojų mokymą;
- skatinti pasirengimą jaunimo programose;
- pritraukti specialistų, siekiant sustiprinti ES pasirengimą.
Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas –
- įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių pasirengimo darbo grupę;
- parengti viešojo ir privačiojo sektorių ekstremaliųjų situacijų protokolus;
- peržiūrėti viešojo ir privačiojo sektorių ekstremaliųjų situacijų protokolus;
- įsteigti Europos mokslinių tyrimų saugumo ekspertų centrą.
Civilinis ir karinis bendradarbiavimas –
- nustatyti išsamias civilinio ir karinio pasirengimo priemones;
- parengti civilinio ir karinio dvejopo naudojimo planavimo ir investicijų standartus;
- reguliariai rengti ES pratybas, siekiant skatinti visapusišką pasirengimą.
Reagavimo į krizes koordinavimas –
- įsteigti ES krizių koordinavimo centrą;
- padidinti „rescEU“ ES lygmens reagavimo pajėgumų rezervą.
Atsparumas pasitelkiant išorės partnerystės ryšius –
- didinti tarpusavio atsparumą su šalimis kandidatėmis;
- integruoti pasirengimą ir atsparumą į dvišalius partnerystės ryšius ir daugiašales institucijas;
- įtraukti pasirengimo ir atsparumo aspektus į bendradarbiavimą su NATO;
- didinti abipusį atsparumą pasitelkiant išorės ekonominę ir plėtros politiką.
Pagrindiniai faktai
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo politinėse gairėse pabrėžė, kad svarbu stiprinti Europos pajėgumus, taip pat kad reikia nustatyti naujus užmojus pasirengimo krizėms ir saugumo parengties srityse.
S. Niinistö ataskaitoje dėl ES pasirengimo ir parengties pabrėžta, kad reikia skubiai stiprinti Europos civilinį ir karinį pasirengimą saugumo problemoms spręsti. Jame pripažįstama, kad pasirengimas yra ir nacionalinė, ir bendra Europos atsakomybė, todėl Sąjunga turi atlikti svarbesnį vaidmenį ir remti valstybes nares.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 23 gegužės 2025